Lietuva ankstins oro gynybos sistemų įsigijimą ir Ukrainai perduos artilerijos amunicijos

Papildymai visame tekste 

„VGT nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą“, – po pirmadienį surengto VGT posėdžio pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Anot jo, sistemos bus įsigyjamos kitais metais.

K. Budrys tvirtino, kad poreikį sparčiau įsigyti minėtas oro gynybos sistemas diktuoja pasikeitusi situacija po incidento praėjusią savaitę, kai Lenkijos teritorijoje pasienyje su Ukraina nukritus raketai žuvo du vietos gyventojai.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, darbas su sąjungininkais numatant, kokia bus oro gynybos sistema visame regione, „yra prioritetinis“ rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

K. Budrys nekonkretizavo, ar įsigyjamos vidutinio nuotoliu sistemos būtų Lietuvos jau turimos NASAMS. Pasak jo, svarstomi keli variantai.

„Šiuo metu svarstomas ne vienas variantas, taip, buvo įvardintos kelios sistemos. Mums bus svarbūs du kriterijai: vienas – tai įgyvendinimo terminai, kada tas sistemas anksčiausiai galėtumėme gauti, antras svarbus kriterijus – integralumas su mūsų jau turimomis gynybos sistemomis, bendrai su visa NATO sistema. Nes, kaip žinia, mūsų turimos NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos yra integrali NATO sistemos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, šiuo metu rinka yra itin dinamiška, tad dėl konkrečios ginkluotės bus apsispręsta artimiausiu metu.

Be vidutinio, Lietuvos kariuomenė taip pat turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tačiau ilgojo nuotolio ginkluote nedisponuoja ir yra priklausoma nuo NATO sąjungininkų.

Paankstinti bus sudėtinga, sako KAM vadovas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad paankstinti oro gynybos sistemų pirkimus bus sudėtinga, turint omenyje dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusią tokios ginkluotės paklausą pasaulyje.

„Sprendimas padarytas toks, kad mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas mus buvo planuose, bet buvo gerokai vėliau, tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant paklausą ir pasiūlą, tai nebus taip lengva padaryti“, – pripažino A. Anušauskas.

Be vidutinio, Lietuvos kariuomenė taip pat turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tačiau ilgojo nuotolio ginkluote nedisponuoja ir yra priklausoma nuo NATO sąjungininkų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad be nacionalinių sprendimų ankstinant NASAMS sistemų įsigijimus, Lietuva su partneriais turi siekti įtikinti NATO, jog Aljansas dislokuotų ir daugiau ilgojo nuotolio sistemų rytų flange, kadangi atskiros valstybės jų įsigyti nepajėgtų dėl didelės kainos.

„Jei kalbame apie tolimąjį nuotolį, „Patriot“ sistemas, vienos sistemos kaina prasideda nuo milijardo. Tai yra sistemos, kurios reikalauja daugiau Aljanso, kaip kolektyvinės organizacijos, dėmesio rytų flangui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas. 

Ukrainiečiai gaus ne haubicų, bet jų amunicijos

Po VGT posėdžio K. Budrys taip pat pranešė, kad Lietuva svarsto perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne haubicų ar NASAMS.

„Iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, artimiausiu metu bus svarstomas artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – sakė patarėjas.

Jis nurodė, kad Vilnius kol kas negali perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS, kol derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Kol tokių būdų ir priemonių aiškiai laiko ašyje nėra, tuos pajėgumus mes išlaikome, šios konkrečius išvardintus“, – sakė K. Budrys.

Lietuva perduoti ketina vokiškų haubicų „PzH 2000“ amunicijos.

Pasak prezidento patarėjo, ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama civilinei paramai, nes būtent į tokią infrastruktūrą Rusija šiuo metu ir taikosi.

Tuo metu L. Kasčiūnas tvirtino, kad VGT sprendimas dėl amunicijos šiai artilerijai perdavimo „yra labai svarbus“.

Prieš kelias dienas jis ragino svarstyti idėją Lietuvos turimas vokiškas haubicas Ukrainai paskolinti laikinai.

„Visiškai bendras sutarimas dėl šito, tikrai labai džiaugiuosi. Matote, mes, parlamentarai, visą laiką turime įvairių idėjų, jas dedame ant stalo. Dedi ant stalo vieną idėją, o gimsta kita, kuri irgi labai gera“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad gynybos pramonės pajėgumai šiuo metu gali užtikrinti naujos ginkluotės tiekimą tik po kelerių metų. Paklaustas, kodėl VGT apsispręsta kol kas netenkinti Kyjivo prašymo perduoti haubicas ir NASAMS, L. Kasčiūnas atsakė: „Čia yra pagrindinė priežastis – Vakarų gynybos pramonės būklė, situacija. Tu gali turėti pinigą, bet produktą gausi po kelių metų. Ir tą turi vertinti, natūralu, vertinti ir savo pajėgumų atstatymo kontekste.“ 

Savo ruožtu A. Anušauskas šio klausimo detaliai nekomentavo. Jis tik pakartojo, kad „Lietuva kaip rėmė, taip ir rems Ukrainą“.

Pasak ministro, visa Lietuvos skirta parama Ukrainai, įskaitant ir ne karinę paramą, siekia per 640 mln. Eur, vien karinė  – apie trečdalį šios sumos.

Neturi informacijos apie galimas rusų provokacijas Astravo AE

Po VGT posėdžio K. Budrys taip pat sakė, kad Vilnius neturi informacijos apie galimas Rusijos provokacijas netoli Lietuvos sienos esančioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Ukrainos karinė žvalgyba sekmadienį pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos artimiausiu metu Baltarusijos teritorijoje planuoja įvykdyti kelis teroristinius išpuolius prieš ypatingos svarbos Baltarusijos infrastruktūros objektus, įskaitant ir Astravo atominę elektrinę.

Vis dėlto K. Budrys pabrėžė, kad šie ir panašūs pranešimai informaciniame lauke vertinami „pakankamai rimtai“.

Valstybės gynimo tarybą pirmadienį sušaukė šalies prezidentas G. Nausėda. Ją, be prezidento, sudaro Seimo ir Vyriausybės vadovai, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.