Seimas imasi valstybės tarnybos reformos, opozicija žeria gausias abejones dėl jos
Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę ketvirtadienį vėl sugrįžusią valstybės tarnybos reformą parlamentarams pristatė pati premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, tai „esminė į dabartinės Vyriausybės programą įtraukta reforma“, kurios įgyvendinimas prasidėtų 2023 m. liepą, o būtų užbaigta tik po kelerių metų, kaip teigė premjerė, „jau baigiantis kito Seimo ir kitos Vyriausybės kadencijai“.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dukart Seimo salės nepasiekusiam ir Vyriausybėje taisytam projektui šįkart duris atvėrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Jis trečiadienį valdančiųjų balsais nusprendė, kad Vyriausybės teikiama formuluotė dėl maksimalių pareiginės algos koeficientų neprieštarauja Konstitucijai.
Bet Seimo Teisės departamentas tvirtina priešingai – jo teigimu, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankama, o nuostata, jog konkretūs maksimalūs koeficientai būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neatitinka Konstitucinio Teismo (KT) doktrinos.
Seimo teisininkų teigimu, pagal KT išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, jame aiškiai nurodant skaičiavimo kriterijus, minimalius ir maksimalius koeficientus.
Vyriausybė vieną kartą jau taisė šią įstatymo vietą, nes pirminiame variante maksimalaus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficiento išvis nebuvo numatyta.
Su naujausiomis Seimo teisininkų pastabomis Vyriausybė nesutinka. Sigita Ščajevienė, vidaus reikalų viceministrė, BNS yra sakiusi, kad jų ir konstitucinės teisės specialistų, su kuriais konsultavosi, požiūriu, Seimui teikiamas siūlymas atitinka KT doktriną.
Pirmadienį ministrų kabinetas valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus taisė, reaguodamas į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.
Opozicija ketvirtadienį savo klausimuose premjerei dažniausiai apeliavo į šias teisininkų pastabas. Į tai I. Šimonytė atsakė, kad „nieko nedaryti būtų dar blogiau, nes jau dabar valstybės tarnyba stagnuoja, nes neįvyksta maždaug pusė skelbiamų konkursų, o atlyginimai šioje sistemoje yra nekonkurencingi“.
Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad teisininkai pateikė daugiau kaip šešias dešimtis pastabų, todėl esą „tikrai negali būti nė kalbos apie šios reformos kokybę ar perspektyvumą“.
Seimas balsų dauguma pritarė įstatymų dėl valstybės tarnybos reformos paketo pateikimui: už buvo 70, prieš 23, susilaikė 33 parlamentarai.
Dabar pertvarkos projektas bus nagrinėjamas kone visuose Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš tik kitų metų kovą, jau pavasario sesijoje.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.
Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
