Restoranai grasina, kad be PVM lengvatos pusė jų bankrutuos, premjerė atkerta, jog ankstesnių susitarimų reikia laikytis

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms.

Evaldos Šiškauskienės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės, teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos.

„Kokie 50% maitinimo sektoriaus įmonių tikrai bankrutuotų (nelikus PVM lengvatos – BNS), be jokios abejonės, nes be drastiškai padidėjusių energijos kaštų, dar prisideda 55 mln. Eur nesumokėtų mokesčių ir infliacijos išgąsdintų klientų nebuvimas“, – antradienį protesto akcijoje sakė E. Šiškauskienė.

Gediminas Balnis, vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas, valdantis 65 restoranus su 1.200 darbuotojų, sakė, kad yra didelė tikimybė, kad nelikus lengvatinio PVM grupė bankrutuotų.

„Nekalbant apie elektrą, vien žaliavos šiemet mums augo 30%, dėl to kainas pakėlėme 15%. Taigi, jau atsiliekame, o tada nuo Naujųjų nukrenta dar PVM ir padidėjusi minimali alga – paskutiniai vinys į karstą“, – BNS sakė G. Balnis.

„Taip, esame dideli, tačiau, kai per mėnesį 100 restoranų užsidarys, ko gero, bus šioks toks šokas gyventojams, nes bankrutuotų visa grupė – dalimis nebankrutuojama“, – pridūrė jis.

„Amber Food“ savininko teigimu, bankrutavus ar veiklą sustabdžius didelei daliai maitinimo įstaigų, klientų srautai persiskirstys ir išlikusiųjų restoranų apyvarta ūgtels, o tai pastariesiems leistų išgyventi.

E. Šiškauskienė anksčiau BNS sakė, kad pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020–2021 metus. Asociacija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 7.000 restoranų ir kavinių, juose dirba daugiau nei 37.000 žmonių, o viešbučiuose – dar 14.000.

Taip pat skaitykite:

• Dar kartą apie siūlomą naikinti PVM lengvatą: nokautas maitinimo sektoriui, arba Ar tikrai prie Raseinių suradome dujų
• Restoranų savininkai: įliejus paramos iki mūsų pinigai neateis

LVRA duomenimis, komunaliniai mokesčiai viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus didėjo 2,3 karto, žaliavos – 51%, o darbo užmokestis – 25%. Be to, restoranai patyrė šoką ir dėl per 8 pastaruosius mėnesius 7–8 kartus išaugusių komunalinių sąskaitų.

Premjerė: PVM lengvata baigsis 2022 m. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9% PVM lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi. 

„Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį. Tai buvo vienas iš tų sektorių, kuriam daugiau teko naštos dėl veiklos stabdymų, uždarymų ir kitų apribojimų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

„Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 metų pabaiga kažkada ateis ir ji atėjo“ – pridūrė ji. 

„Dabar vėl prie to klausimo grįžti, naudoti įvairius argumentus normalu turbūt, bet norėčiau priminti tai, dėl ko tarėmės tuomet. Tai kodėl tie susitarimai dabar neturėtų galioti, aš nežinau“, – aiškino I. Šimonytė. 

Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, jog Statistikos departamento antradienį paskelbti maitinimo įmonių bei mažmeninės prekybos apyvartų duomenys rugpjūčio mėnesį „nėra blogi“.

„Pykite, nepykite, aš suprantu, kad galbūt kažkas nori dar geresnių rodiklių, bet tikrai rodikliai nėra blogi“, – teigė ji. 

Energetinė krizė visiems vienoda

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, taip pat pabrėžė, kad PVM lengvata kavinėms buvo įvesta dėl pandeminių ribojimų, o energetinė krizė visiems verslams sudėtinga vienodai ir jiems rengiama mokesčių atidėjimo priemonė. 

„Manome, kad ta lengvata galės pasinaudoti tiek šis, tiek kiti sektoriai, jei atitinka nustatytus kriterijus (energetikos sąnaudos sudaro bent 10% visų sąnaudų – BNS)", – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė. 

G. Skaistė taip pat pranešė, kad antradienį nustatytos sumažintos palūkanų normos už mokestinių paskolų sutartis – jas pasirašiusios įmonės galėtų pasinaudoti galimybe ir mokėti mažesnes palūkanas nei iki šiol.

„Šis sprendimas įsigalios ketvirtajam šių metų ketvirčiui“, – sakė G. Skaistė.

Ji taip pat kalbėjo, kad apgyvendinimo verslo situacija yra kitokia, todėl dėl PVM lengvatos jam bus apsispręsta kartu su kitų metų biudžetu. 

Ministrė teigė, kad sprendimai dėl lengvatų turi būti pamatuoti ir subalansuoti.

„Kiekvienas ministras savo kuravimo srityje rastų daug lengvatų, kurios galėtų padėti jo kuravimo sričiai, tačiau Finansų ministerijai reikia matyti visą bendrą vaizdą ir suvesti visus pageidavimus ir lūkesčius į tokį biudžeto projektą ir deficitą, kuris nevestų iš proto skolintojų ir atitiktų subalansuotą fiskalinę politiką“, – sakė G. Skaistė. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, skirtingai nei premjerė ir finansų ministrė, sako remianti idėją, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms turi būti pratęsta.

„Toks nedidelis pratęsimas, manau, būtų prasmingas“, – antradienį žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė A. Armonaitė.   

„Tos nuomonės laikomės. Su biudžetu spręsime. Aš asmeniškai palaikyčiau. Yra restoranų, kurie, pavyzdžiui, už elektrą mokėjo kelis šimtus eurų vasarą, o dabar moka tūkstančiais“, – pridūrė ministrė. 

Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį siekė 140,6 mln. Eur (to meto kainomis) – 1,4% daugiau nei liepą. Per metus jų  apyvarta padidėjo 13,2%.

Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.