G. Nausėda: parama gyventojams ir verslui galėtų būti 4,5% BVP
Papildyta skyreliu „Verslas nori vienodų konkurencinių sąlygų“
G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5% bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3%. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. Eur.
„Turime bent jau pradiniame etape atsidaryti tą dėžutę ir įvertinti visas galimybes, neišskiriant ir elektros kainos subsidijos verslui, nors tai tikrai bus nepaprastai brangus dalykas, kuris būtų sunkiai pakeliama našta valstybės biudžetui“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas.
„Pačioje pradžioje neturėtume atmetinėti a priori tam tikrų sprendimo būdų ir tik diskusijos metu pažiūrėti, kurie sprendimai mums priimtini ir nesukelia tokio dydžio valstybės biudžeto deficito, kuris sukrėstų valstybės finansinius pamatus“, – kalbėjo jis.
„Jei 2020 metais mūsų bendroji parama buvo didesnė kaip 7% BVP, tai aš manau, kad ir šiuo atveju galėtume kalbėti apie bendrą konsoliduotą paramą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui, kuri galėtų būti 4,5%“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu 2,3% BVP (BNS skaičiavimais – apie 1,6 mlrd. Eur) parama buitiniams vartotojams, įsivaizduoju, kad panašaus procentinio dydžio parama galėtų būti taikoma ir mūsų verslo subjektams. Tai leistų mums, nenoriu pasakyti, kad visiškai lengvai ir pasišokinėjant, bet išgyventi šitą laikotarpį, kuris turėtų būti skirtas valstybės stiprinimui ir kūrimui, o ne demonstracijoms ir streikams“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu stokojama finansinių instrumentų, kuriuos būtų galima pasiūlyti verslui.
„Nebūtinai reikia kalbėti apie elektros kainas lubas verslui. (...) Kalbame taip pat apie kitas priemones, kurios egzistuoja verslui paremti – kalbame apie vadinamą gaivinimo ir plėtojimo fondo RRF paskolinę dalį, kurios iš pradžių buvome nusprendę nenaudoti, bet dabar turime susimąstyti, kaip ją efektyviau panaudoti“, – teigė prezidentas.
„Kalbame apie subsidijas mažajam, smulkiajam verslui ir individualiai veiklai. Kita subsidijų rūšis gali būti nukreipta, pirmiausia, į energetiškai pažeidžiamą verslą, kuris nuo energetinių išteklių smarkiai priklausomas“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, subsidijos prastovų atveju taip pat yra vienas būdų, kad žmonės neprarastų darbo vietų. Be to, anot prezidento, parama galėtų būti teikiama ir atidedant mokesčius.
„Mokesčių atidėjimai kaip priemonė yra pasiteisinusi, nemažai verslininkų laiko tai pakankamai sėkminga priemone, kurią anksčiau buvo taikę. Manau, tai galėtų būti viena iš opcijų“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat sukritikavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį pristatytą 1 mlrd. Eur vertės pagalbos paketą verslui. Pasak jo, plane nėra nieko nauja.
„Mėginame seną suknelę parduoti kaip naują. Iš tikrųjų, tai nėra nieko naujo, tai yra investicinė RRF dalis, kuri skiriama viešojo sektoriaus skaitmenizavimui. Aš visiškai sutinku su verslu, kurie nemato sau ten tiesioginės paramos ženklų“, – teigė prezidentas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pranešė, kad iki 2023 metų pabaigos Vyriausybė planuoja per įvairias priemones šalies ekonomikai skirti beveik 1 mlrd. Eur. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai, kurios vertė – apie 400 mln. Eur.
G. Nausėda pranešė, kad antradienį Prezidentūroje energetikos specialistai, verslo atstovai diskutuos apie galimą paramą, kurį būtų galima taikyti verslui.
Verslas nori vienodų konkurencinių sąlygų
Susitikime su prezidentu dalyvavę verslo atstovai sako norintys vienodų konkurencinių sąlygų Europos Sąjungoje.
Ruslanas Radajevas, vienos didžiausių polietilentereftalo (PET) granulių gamintojų Europoje „Neo Group“ vadovas, kalbėjo, kad Europos Sąjunga turėtų rasti bendrą kompensacijų tvarką.
„Konkuruojame su Europos, Azijos gamintojais, konkurencijos nebijome, dirbame. Vienintelis, ko prašome iš mūsų Vyriausybės atstovų, Europos Komisijos, kad būtų vienodos konkurencinės sąlygos visiems Europos gamintojams, kad rastų bendrą kompensacijos mechanizmą tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje, tiek Vokietijoje, kad visi gamintojai konkuruotų vienodomis sąlygomis“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė R. Radajevas.
Alvydas Naujėkas, elektrinio transporto sistemas tarptautinėms rinkoms kuriančios bendrovės „Vėjo projektai“ vadovas, sako, kad Lietuvos verslo konkurencingumas dėl energetinės krizės mažėja, todėl verslui reikia greitos pagalbos.
„Energetinė krizė tiekimo grandinėje daro nemažai įtakos, bet, aišku, ji pasiskirsto visiems tolygiai, gal šalyse, kaip Lietuva, ji jaučiasi stipriau, kitose šalyse ne taip stipriai. Šiuo atveju lietuviškas konkurencingumas stipriai sumažėja: medžiagos, pusfabrikačiai, kurie gaminami Lietuvoje, ypač tie, kurių gamybai reikia nemažai elektros“, – spaudos konferencijoje sakė A. Naujėkas.
Rolandas Baltuonis, korpusinių baldų gamybos įmonės „Inno Line“ vadovas, sakė, kad elektros kainos turėtų būti fiksuojamos ir gyventojams, ir verslui.
„Negana to, kad pastaruosius metus žaliavų kainos kilo 60–70%, įmonių pelningumai krenta, lėšų grąžinti paskoloms ir investuoti iš naujo galimybės mažėja, o tame laikotarpyje dar labai staigia padidėjo elektros kaina, per metus ji pakilo 10 kartų“, – žurnalistams teigė R. Baltuonis.
„Konkuruojame pasaulinėje rinkoje, jei kitos šalys remia ir priima sprendimus, kalbu apie kainų fiksavimą verslui ir gyventojams, manau, pas mus šitos drąsos trūksta“, – pridūrė jis.
