Prahoje susitikę ES ministrai nesutaria dėl draudimo atvykti Rusijos piliečiams
Papildyta skyreliu „Lenkija ir Baltijos šalys svarsto nebeįsileisti rusų“
Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.
Tačiau kai kurios šalys, tarp jų didžiosios ES valstybės Vokietija ir Prancūzija, taip pat Vengrija, Liuksemburgas ir Austrija, tam prieštarauja.
„Turizmui vietos nėra“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavsky per ES užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą Prahoje.
Griežtesni apribojimai dėl vizų būtų „signalas Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, pridūrė jis.
Nuomonės išsiskiria
Tačiau Prancūzija ir Vokietija neoficialiame diplomatiniame dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP, išreiškė nepritarimą pernelyg dideliems apribojimams.
Jos ragino tikrinti vizų prašančius asmenis dėl galimos grėsmės saugumui, tačiau patarė įsileisti studentus, menininkus ir mokslininkus.
„Neturėtume nuvertinti pokyčių galios, kurią suteikia galimybė tiesiogiai patirti gyvenimą demokratinėse sistemose, ypač ateities kartoms“, – nurodė šalys bendrame dokumente.
TAIP PAT SKAITYKITE: ES vilnijant diskusijoms dėl vizų išdavimo rusams – šie skuba apsirūpinti vizomis iš anksto
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad svarbu atskirti tuos, kurie kalti dėl karo, nuo nekaltųjų.
„Ir mes... turime išlaikyti ryšius su pastaraisiais“, – sakė ji, paminėdama Rusijos menininkus, studentus ir žurnalistus.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, kurio šalis priešinosi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą, taip pat pasisakė prieš vizų draudimą.
„Nemanau, kad draudimas išduoti vizas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.
„Mums nereikia naujos Geležinės uždangos Europoje“, – sakė jis.
„Iš pat pradžių visi sutarėme, kad tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“, – kalbėjo J. Asselbornas.
Austrijos diplomatijos vadovas Alexander'as Schallenbergas savo ruožtu sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo dėl 140 mln. žmonių.“
Lenkija ir Baltijos šalys svarsto nebeįsileisti rusų
Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa ES.
Naujienų agentūros AFP gautame bendrame pareiškime Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva nurodė, kad ES pirmininkaujančios šalies siūlymas sustabdyti 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo tarp ES ir Rusijos galiojimą yra „būtinas pirmas žingsnis“.
„Tačiau turime drastiškai apriboti išduodamų vizų, pirmiausia turistinių, skaičių, kad sumažintume Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę“, – rašoma bendrame keturių šalių pareiškime.
Anot jų, žengiant šį žingsnį turėtų būti numatytos išimtys „disidentams ir kitiems humanitariniams atvejams“.
„Kol tokios priemonės neįvestos ES lygmeniu, mes... svarstysime galimybę nacionaliniu lygmeniu įvesti laikinas vizų draudimo priemones arba apriboti sienos kirtimą Rusijos piliečiams, turintiems ES vizas“, – sakoma pareiškime anglų kalba.
Trečiadienį Prahoje kalbėdamas su žurnalistais Urmas Reinsalu, Estijos užsienio reikalų ministras, paragino „uždrausti Rusijos Federacijos piliečiams įvažiuoti į ES“, tačiau užsiminė, kad Bendrija gali būti per lėta tai padaryti.
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
„Laikas yra itin svarbus, o už iššvaistytą laiką mokama ukrainiečių krauju“, – sakė jis.
Mateuszas Morawieckis, Lenkijos vyriausybės vadovas, trečiadienį per vizitą Kopenhagoje sakė, kad rusams neturėtų būti išduodamos jokios vizos, „išskyrus humanitarines“.
Vasario 25-ąją, kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Čekija sustabdė vizų išdavimą rusams, tačiau išimtys taikomos pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitarinės pagalbos atvejais.
Rusijos kaimynės Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, turinti su ja ilgiausią sieną Europoje, iškart po invazijos ėmė raginti Briuselį uždrausti rusų turistams išduoti ES Šengeno vizas.
Lietuvos prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį sakė, kad Rusijos visuomenės pritarimas karui Ukrainoje yra atsakomasis argumentas tiems, kurie nepalaiko turistinių vizų draudimo šios šalies piliečiams.
Pasak jo, nors dalis Vakarų politikų sako, jog galimybė atvykti į Europą sudaro sąlygas pamatyti kitą karo pusę, gauti daugiau informacijos, tai rusų pozicijos iš esmės nekeičia.
„Jie visa tai galėjo daryti pusę metų, važiuoti į Europą. Ar dėl to pasikeitė Rusijos visuomenės vertinimas dėl to, kas vyksta Ukrainoje? Ne, atvirkščiai – parama yra reali, tai nėra tik režimo propaganda“, – kalbėjo K. Budrys.
VŽ rašė, kad rusai pastarosiomis savaitėmis suskubo gauti Šengeno vizas, leidžiančias patekti į daugumą ES šalių.
REKOMENDUOJAME
