ES stabdo susitarimą, palengvinantį vizų išdavimą rusams

Papildyta A. Gruško, Rusijos užsienio reikalų viceministro, komentaru

Pasak Josepo Borrellio, ES užsienio politikos vadovo, vizų gavimo procesas rusams taps „sudėtingesnis ir ilgesnis“.

J. Borrellis sakė, kad Prahoje susitikę ministrai sutarė, jog santykiai su Ukrainą užpuolusia Rusija „negali klostytis kaip įprasta“ ir kad susitarimas turėtų būti „visiškai sustabdytas“.

Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragina paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės.

Tačiau ji apsunkins vizų gavimo procesą ir gali sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.

Tai reiškia, kad pailgėtų vizų išdavimo laikas, joms gauti reikėtų daugiau dokumentų, jų kaina kiltų nuo 35 Eur iki 80 Eur.

Prahoje susirinkę ES užsienio reikalų susitarė tik dėl pasiūlymo, o  ribojimai būtų patvirtinti tik po kelių savaičių.

Rytinės ES narės reikalavo griežtesnio požiūrio, ir J. Borrellis pareiškė, kad su Rusija besiribojančios šalys „gali imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad apribotų patekimą į ES“.

Tačiau jis teigė, kad bet kokios priemonės turės atitikti ES Šengeno bendrosios kelionių zonos taisykles, ir pabrėžė, kad svarbu, jog Rusijos pilietinės visuomenės nariai ir toliau galėtų keliauti į Bendriją.

Grasina atsaku

Aleksandras Gruško, Rusijos užsienio reikalų viceministras, pareiškė, kad ES sprendimas sustabdyti vizų režimo supaprastinimą Rusijai buvo „šūvis sau į koją“ ir neliks be atsako.

„Susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo su Rusija pažeidimas, apėjimas ar pasitraukimas iš jo neliks be pasekmių. Mes patys nuspręsime, ar priemonės bus simetrinės, asimetrinės ar kokios nors kitos, kurių ES nesitiki“, –  sakė A. Gruško, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis aiškino, kad ES šalys, nepalaikydamos ryšių su Rusija, „baudžia savo pačių piliečius“. Anot A. Gruško, tokios priemonės tapo „apšviestos Europos laukinumu ir gėda“.

„Įdomu, ar suomiai išardys Sankt Peterburgo–Helsinkio geležinkelį metalo laužui? Vakarų šalys reikalavo, kad į Helsinkio baigiamąjį aktą būtų įtrauktą nuostata dėl judėjimo laisvės. „Autoritarinė SSRS“ su tuo sutiko. Kaip ir dėl informacijos laisvės. Dabar ES užsiima tvorų statyba“, – teigė rusų užsienio reikalų viceministras.

Svarstys savo priemones

Tuo metu Lenkija ir visos trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa ES.

Naujienų agentūros AFP gautame bendrame pareiškime Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva nurodė, kad ES pirmininkaujančios šalies siūlymas sustabdyti 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo tarp ES ir Rusijos galiojimą yra „būtinas pirmas žingsnis“.

„Tačiau turime drastiškai apriboti išduodamų vizų, pirmiausia turistinių, skaičių, kad sumažintume Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę“, – rašoma bendrame keturių šalių pareiškime.

Anot jų, žengiant šį žingsnį turėtų būti numatytos išimtys „disidentams ir kitiems humanitariniams atvejams“.

„Kol tokios priemonės neįvestos ES lygmeniu, mes... svarstysime galimybę nacionaliniu lygmeniu įvesti laikinas vizų draudimo priemones arba apriboti sienos kirtimą Rusijos piliečiams, turintiems ES vizas“, – sakoma pareiškime anglų kalba.