Italijos dešiniųjų partijos vienija jėgas ir ruošiasi pirmalaikiams rinkimams
Neofašistinių šaknų turinčią Giorgia Meloni partiją „Italijos broliai“ šiuo metu palaiko 23–25% rinkėjų, rodo apklausos.
Tačiau tam, kad galėtų suformuoti vyriausybę, jai reikia sąjungininkų – buvusio premjero Silvio Berlusconi vadovaujamos centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ ir prieš imigraciją nusistačiusios Matteo Salvini „Lygos“ – paramos.
Buvo tikimasi, kad trijų lyderių diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kas pakeis atsistatydinusį premjerą, žlugus ministro pirmininko Mario Draghi koalicinei vyriausybei.
G. Meloni, kurios partija laikosi krikščionių nacionalistų, antiimigracinės ir euroskeptiškos programos, šią savaitę pareiškė, kad iš anksto nesusitarus dėl premjero „aljansas, siekiant kartu valdyti, yra beprasmis“.
Kova dėl premjero kėdės
Tačiau M. Salvini „Lyga“ nori, kad sprendimą dėl premjero priimtų daugiausiai balsų surinkusi partija, ir tikisi po rinkimų pagerinti savo pozicijas.
„Tie, kas surinks daugiausia balsų, nuspręs, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai“, – po susitikimo per televiziją sakė M. Salvini.
Žiniasklaida citavo M. Salvini žodžius, kad jie „gaus 20%“ balsų.
„Lyga“, po 2018-ųjų rinkimų metus buvusi populistinės koalicinės vyriausybės narė, šiuo metu yra užsitikrinusi 12–14% rinkėjų palaikymą, rodo trys visuomenės apklausos. Jų rezultatus trečiadienį paskelbė dienraštis „Corriere della Sera“.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad S. Berlusconi, kurio partija „Forza Italia“ turėtų gauti 7–10% rinkėjų balsų, nuogąstauja, kad, numačius G. Meloni skirti premjere, rinkėjai gali išsigąsti jos kraštutinių pažiūrų.
Praėjusią savaitę iš M. Draghi vyriausybės pasitraukus „Forza Italia“, iš partijos pasitraukė devyni įstatymų leidėjai, įskaitant tris ministrus.
„Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) taip pat nutraukė paramą M. Draghi koalicijai, kuri turėjo išsilaikyti dar vienerius metus – iki 2023-iaisiais turėjusių vykti rinkimų.
„Italijos broliai“ buvo vienintelė iš pagrindinių partijų, neprisijungusi prie M. Draghi vyriausybės, kai jis buvo paskirtas vadovauti trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai 2021 metų vasarį.
Kitoje politinio spektro pusėje esanti centro kairioji Demokratų partija, remiantis rinkėjų apklausomis, yra palaikoma panašiai kaip „Italijos broliai“, tačiau jai būtų sunku užsitikrinti valdžią nesudarius aljanso su kitomis partijomis.
Šiame neapibrėžtumo fone Italija įgyvendina plataus masto reformas, mainais į milijardus eurų ES lėšų, skirtų atsigavimui po pandemijos. Šalyje taip pat sparčiai auga infliacija, nerimaujama dėl energijos šaltinių tiekimo vykstant karui Ukrainoje.
Plačiau apie Italijos politinių audrų padarinius ES galite skaityti šiame VŽ tekste.
