Vokietija ir Nyderlandai suteiks dar 6 PzH 2000 haubicas Ukrainai, Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Pirmadienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="77f5efd5-000d-43de-8d60-03f647cacc59" prefix="y6l" format="interactive" title="2022-06-27: Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Antradienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame įvykius kartu sekti rytoj nuo 6 val. 30 min.

21:55 Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Antradienio vakarą buvo pasiektas susitarimas tarp Turkijos ir Švedijos bei Suomijos lyderių, turėsiantis išspręsti nesutarimus tarp šalių ir pašalinti kliūtis Skandinavijos šalių prisijungimui prie NATO.

Apie pasiektą proveržį Madride pranešė Švedijos premjerė Magdalena Anderson ir Suomijos prezidentas Sauli Nynistė, rašo „The Guardian“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

21:21 Vokietija ir Nyderlandai suteiks dar 6 PzH 2000 haubicas Ukrainai

Vokietija ir Nyderlandai ketina suteikti Ukrainai po 3 naujas PzH 2000 savaeiges haubicas Ukrainai, antradienį abiejų šalių gynybos ministrai patvirtino Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu, rašo „Al Jazeera“.

„Norime parodyti savo ryžtą ir įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė Kajsa Ollongren, Nyderlandų gynybos ministrė.

20:50 V. Zelenskis kreipsis į JT Saugumo tarybos narius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą sakys kalbą Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nariams skubaus posėdžio metu.

Šis posėdis buvo sušauktas Ukrainos prašymu po to, kai Rusija raketomis apšaudė prekybos centrą Kremenčiuke, kuriame buvo apie 1.000 civilių.

Per ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių, 59 buvo sužeisti, o dar apie 20 yra dingę.

20:19 G. Nausėda NATO viršūnių susitikime tikisi „gero starto“ dėl oro gynybos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO viršūnių susitikimas Madride duos gerą postūmį Baltijos šalių derybose dėl sustiprintos oro gynybos.

„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi tolesnės kooperacijos su mūsų partneriais dirbant šia linkme“, – pridūrė jis.

20:07 JK premjeras: NATO derybos su Turkija dėl Suomijos ir Švedijos bus sunkios

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad derybos su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bus „sunkios“, tačiau patikino, kad padaryta „pažangos“.

„Suomija ir Švedija, nutraukusios dešimtmečius trukusį istorinį neutralumą, dabar nori prisijungti. Tai bus sunkus pokalbis“, – žurnalistams lėktuve sakė B. Johnsonas, skrisdamas į Madridą dalyvauti NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

19:28 Berdiansko uoste nugriaudėjo sprogimas

Rusijos okupuotame Berdiansko uoste nugriaudėjo sprogimas, o socialiniuose tinkluose sklinda nuotraukos iš įvykio vietos. Sprogimo priežastis kol kas neaiški, taip pat kol kas nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

Tai jau ne primas kartas, kai Berdiansko uoste griaudi sprogimai nuo tada, kai jį užėmė Rusijos pajėgos.

19:19 J. Bidenas surengs bendrą susitikimą su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Madride surengs retą trišalį susitikimą su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais, antradienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas.

„Prezidentas rytoj turės galimybę surengti trišalį susitikimą su Korėjos prezidentu ir Japonijos premjeru. Tai bus pirmasis trišalis lyderių lygmens susitikimas <...> po tam tikro laiko“, – į Madridą skrendančiame JAV prezidento lėktuve sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Didžiausias dėmesys per diskusijas bus skirtas Šiaurės Korėjos branduolinės programos keliamai grėsmei ir įtampai su Kinija, nurodė patarėjas.

Ir japonų premjerui Fumio Kishidai, ir Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui tai bus pirmas NATO viršūnių susitikimas, kai atstovaujama jų šalims.

19:01 Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.

„Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

Šis skaičiu sudaro kone pusę viso Rusijos diplomatinio personalo Sofijoje.

18:27 Suomijos ir Švedijos lyderiai aptarė su Turkijos prezidentu siekį įstoti į NATO

Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą, pranešė suomių ir švedų pareigūnai.

R. T. Erdoganas atsisako sutikti su šių dviejų Šiaurės šalių naryste, nors NATO sąjungininkės ragina atverti joms kelią įstoti.

18:20 JAV skelbia įgyvendinančios G7 sankcijas Rusijai

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies.

Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto lyderiai.

Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Sankcijos taikomos valstybinei bendrovei „Rostech“ ir kitoms gynybos sektoriui svarbioms pramonės šakoms, taip pat kariniams daliniams ir karininkams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Ukrainoje, nurodė JAV iždo departamentas.

18:01 JT: Ukrainoje yra per 6,2 mln. namus palikti turėjusių žmonių

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse.

Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, pranešė JT Tarptautinė migracijos organizacija.

Tai yra mažiausias šalies viduje perkeltų asmenų skaičius, kurį registravo organbizacija nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

17:43 M. Draghi: G20 vadovo teigimu, V. Putinas nedalyvaus viršūnių susitikime

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

„Prezidentas Widodo tai atmeta. Jis kalbėjo kategoriškai – (kad V. Putinas – VŽ) neatvyks“, – sakė M. Draghi reporteriams, baigiantis dvi dienas Vokietijoje vykusiam Didžiojo septyneto viršūnių susitikimui. J. Widodo į šį susitikimą buvo pakviestas kaip svečias.

V. Putinas „galėtų... dalyvauti nuotoliniu būdu“, sakė M. Draghi ir pridūrė: „Pažiūrėsime.“

17:08 Kyjivas: per apsikeitimą belaisviais paleista 17 ukrainiečių

Per naujausią Maskvos ir Kyjivo apsikeitimą belaisviais buvo paleista 17 ukrainiečių, daugiausia karių, antradienį paskelbė Ukrainos žvalgyba.

Gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos valdyba nurodė, kad buvo paleisti du karininkai, 14 karių ir vienas civilis. Penki iš šių žmonių yra sužeisti, jiems skubiai reikalingas gydymas, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė valdyba.

Ukraina per šį apsikeitimą paleido 15 rusų belaisvių, sakoma pranešime.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į provakarietišką Ukrainą, įvyko keli tokie apsikeitimai belaisviais. Ankstesnis apsikeitimas įvyko gegužės pradžioje; tuomet buvo paleistas 41 ukrainietis.

Birželio viduryje abi šalys apsikeitė žuvusių karių palaikais. Ukraina gavo 64 kovotojų, žuvusių ginant Mariupolio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, palaikus.

16:54 NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek mažesnis, nei diena anksčiau, BNS sakė laikinasis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Jonas Skardinskas.

„Bendras skaičius paveiktų valstybės institucijų mažesnis, nei vakar. Negalėčiau palyginti atakų intensyvumo, bet, manyčiau, tas sutelktas veikimas siekiant apginti svetaines padėjo, o iš informacijos viešuose šaltiniuose matome, kad dabar jau kreipiamos atakos į privatų verslą“, – sakė J. Skardinskas.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

16:35 J. Bidenas ir R. T. Erdoganas turėtų pasikalbėti trečiadienį

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį turėtų surengti derybas NATO viršūnių susitikimo Madride kuluaruose, antradienį reporteriams sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas.

„Tikrai tikimės, kad rytoj kažkuriuo metu prezidentas Erdoganas ir prezidentas Bidenas turės galimybę pasikalbėti“, – JAV prezidento lėktuve sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Turkijos nepritarimas Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO bus labai svarbus viršūnių susitikimo klausimas, bet J. Sullivanas sakė, kad Jungtinės Valstijos nesiima „tarpininko vaidmens“ ir paliks tai spręsti NATO generaliniam sekretoriui.

16:27 Madride dėl NATO viršūnių susitikimo imtasi griežtų saugumo priemonių

Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona – tūkstančiai policininkų saugojo vietas, kuriose  į NATO viršūnių susitikimą susirinks per 40 pasaulio lyderių, daugiausia diskutuosiančių apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Pasak vyriausybės, senovės graikų taikos deivės Eirenės vardu pavadinta operacija apima didžiausio masto saugumo pajėgų dislokavimą „Ispanijos nesenų laikų istorijoje“.

Vėliau antradienį prasidėsiančio ir tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo 5.000 delegatų saugumui užtikrinti pasitelkta 10.000 agentų su tarnybiniais šunimis ir sraigtasparniais.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad šalies oro erdvės saugumą užtikrina naikintuvai ir priešlėktuvinės baterijos.

16:21 NATO viršūnių susitikime JAV paskelbs apie stiprinamas pajėgas Europoje

Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu, antradienį pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Jis nurodė, kad trečiadienį bus „konkrečiai paskelbta apie papildomus sausumos, jūrų ir oro pajėgų dislokavimo įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu“.

Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama pajėgų stiprinimui Baltijos šalyse, Balkanuose ir rytiniame NATO flange, besiribojančiame su Rusija.

16:12 Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai.

Daugiau apie tai rašoma čia.

15:54 Sovetske nuimta atminimo lenta Vydūnui

Sovetske, Rusijos Kaliningrado srityje, nukelta atminimo lenta čia gyvenusiam ir kūrusiam lietuvių rašytojui, filosofui Vilhelmui Storostai-Vydūnui, antradienį pranešė LRT.

„Draugai vietoj Vydūno paprašė lentos Denisui Davydovui“, – socialinio tinklo „VKontakte“ paskyroje paskelbė Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovas Jevgenijus Makarovas, pasidalijęs proceso įrašu.

Jis pateikė nuorodą į „Vikipedijos“ publikaciją apie D. Davydovą – partizaninio pasipriešinimo Napoleonui 1812 metais vadą ir „husarų poezijos“ atstovą.

Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į šį žingsnį, ironizavo, kad „denacifikuotas nacių persekiotas mūsų žymus rašytojas, filosofas, humanistas“.

„Tokiu veiksmu Rusija bando jį padėti į vieną lentyną su Didžiojo tėvynės karo „ginkluotomis“ skulptūromis. Bareljefas nukabintas nuo namo, kuriame Vydūnas gyveno 11 metų“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė jis.

Vienas iš Lietuvos tautinio atgimimo dalyvių Vilhelmas Storosta-Vydūnas 1868 metais gimė Šilutės rajone. Gyvendamas tuomet Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, jis parašė daugiau nei 30 dramos kūrinių, skaitė paskaitas tautiškumo tema visoje Lietuvoje.

15:45 E. Macronas: NATO viršūnių susitikimas turi pasiųsti vienybės ir stiprybės žinią

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino NATO sąjungininkes pademonstruoti vienybę šią savaitę Ispanijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus svarstomas Suomijos ir Švedijos narystės klausimas.

„Madrido žinia turėtų būti vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus palaikome“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse.

15:18 Paviešintas vaizdo įrašas iš parko Kremenčiuke , buvusio netoli smūgio vietos

15:06 E. Macronas sako nevadinsiantis Rusijos „terorizmą remiančia valstybe“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia valstybe“.

„Mums nereikia jokio apibrėžimo, kad galėtume taikyti šias sankcijas“ Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė jis, paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą Rusiją pripažinti „terorizmą remiančia valstybe“.

Taip V. Zelenskis kalbėjo po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam daugiau kaip 20 žmonių gyvybių.

„Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Pasaulis gali ir todėl privalo sustabdyti Rusijos terorą“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

14:48 J. Stoltenbergas: Ukraina patiria nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje neregėtą žiaurumą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą.

„Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

14:38 Kremlius: Rusija nutrauks puolimą, kai Ukraina pasiduos

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija sustabdys puolimą Ukrainoje, kai tik ši šalis pasiduos, ir paragino Kyjivą įsakyti savo kariams sudėti ginklus.

„Ukrainos pusė gali viską sustabdyti iki šios dienos pabaigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Būtina duoti nurodymą nacionalistiniams daliniams sudėti ginklus“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas turi įvykdyti Maskvos reikalavimų sąrašą.

14:28 Daugumos kūnų neįmanoma atpažinti

Po Rusijos raketų atakos prekybos centre Kremenčuke daugumos aukų kūnų neįmanoma atpažinti, nes jie stipriai apdegę, informavo Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.

14:20 Rusijos opozicijos veikėjui I. Jašinui skirta 15 parų arešto 

Rusijos teismas antradienį skyrė 15 parų arešto Iljai Jašinui, vienam iš paskutiniųjų Rusijos opozicijos veikėjų, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų.

„Chamovnikų teismas ką tik skyrė man 15 parų arešto“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Jašinas.

Anksčiau jis buvo sulaikytas už nepaklusimą policijai.

Opozicionieriaus draugė Irina Bablojan platformoje „Telegram“ pranešė, kad I. Jašinas buvo sulaikytas pirmadienį vėlai vakare, kai kartu su ja vaikštinėjo viename Maskvos parkų.

„Jie sako, kad sulaikymo metu jis įžeidinėjo (policijos pareigūnus) ir plūdosi. Tai netiesa“, – rašė ji.

14:02 Po atakos Kremenčuke dingęs 21 žmogus  

Po raketų atakos prieš prekybos centrą Kremenčuke dingęs 21 žmogus, bet kai kurie iš jų gali būti tarp 18 žuvusiųjų, per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Jis teigė, kad šiuo metu sutvarkyta 60% prekybos centro griuvėsių, todėl duomenys apie aukas dar nėra galutiniai.

Per ataką dar 59 žmonės buvo sužeisti, taip pat vienas iš gelbėtojų buvo paguldytas į ligoninę dėl apsinuodijimo smalkėmis.

13:51 „Michelin“ padangų gamintoja iš Rusijos pasitrauks iki šių metų pabaigos

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams.

Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.

„Kovo 15-ąją sustabdžiusi gamybą Rusijoje dabar „Michelin“ patvirtina, kad atnaujinti jos techniškai neįmanoma, visų pirma dėl tiekimo problemų, susijusių su bendru neapibrėžtumui“, – teigiama bendrovės pranešime.

„Grupė yra priversta planuoti iki 2022 metų pabaigos perkelti visas operacijas iš Rusijos ir svarsto galimybę perduoti administracinių, pardavimo ir gamybos operacijų kontrolę dabartinei vietos padalinio vadovybei“, – skelbia „Michelin“.

13:19 Turkijos ir JAV prezidentai susitiks svarbių derybų dėl NATO ir Ukrainos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė susitiksiantis su JAV prezidentu Joe Bidenu šią savaitę Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti klausimų, susijusių su Rusijos karine invazija Ukrainoje.

Analitikai prognozuoja, kad šios derybos gali atlikti lemiamą vaidmenį pastangoms įtikinti Turkiją nebesipriešinti Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų šalių gynybos aljansą, reaguojant į karą Ukrainoje.

13:08 „Holiday Inn“ ir „Crowne Plaza“ viešbučių prekės ženklų savininkė traukiasi iš Rusijos

Jungtinės Karalystės bendrovė „InterContinental Hotels Group“ (IHG), valdanti viešbučių prekės ženklus „Holiday Inn“, „Crowne Plaza“, „Regent Hotels“, „Intercontinental“, „Indigo“ ir keletą kitų, pareiškė nutraukianti veiklą Rusijoje.

„Nutraukiame bet kokią veiklą Rusijoje, atsižvelgdami į JK, JAV ir ES sankcijų režimų raidą ir nuolatinius bei vis stiprėjančius veiklos Rusijoje iššūkius“, – teigiama bendrovės interneto svetainėje išplatintame pranešime.

Anksčiau IHG skelbė apie naujų investicijų bei verslo plėtros Rusijoje stabdymą, biuro Maskvoje uždarymą.

13:06 „Citadele“ rugpjūtį nutrauks aptarnavimą mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 dienos nutrauks aptarnavimą visų mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių valstybių.

Anot banko pranešimo, šie pokyčiai taip pat palies pensijas ir išmokas, todėl „Citadele“ klientų, gaunančių bet kokias išmokas iš minėtų šalių, įskaitant socialines, paprašyta susirasti alternatyvią galimybę.

12:49 Pagrobtas Chersono meras

Rusai okupuotame Chersone pagrobė miesto merą Igorį Kolychajevą, feisbuke pranešė jo patarėja Halina Liaševskaja.

Balandį I. Kolychajevas sakė, kad lieka mieste, bet atsisako bendradarbiauti su Rusijos kariuomenės paskirta okupacine „administracija“.

12:13 Rusija teigia Kremenčuke smogusi ginklų sandėliui

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną smogė Kremenčuke veikusiam ginklų sandėliui ir kad būtent antriniai sprogimai, o ne jos paleista raketa, nuniokojo šalimais esantį „uždarytą“ prekybos centrą.

Rusijos raketa smogė „ginklų ir šaudmenų iš JAV ir Europos šalių sandėliui šalia Kremenčuko automobilių gamyklos“, teigiama kariuomenės pareiškime.

„Vakarietiškų ginklų šaudmenų sprogimai sukėlė gaisrą šalimais esančiame prekybos centre, kuris tuo metu buvo uždarytas“, – pridūrė kariškiai.

Tuo metu Ukraina sako, kad Rusijos raketa tiesiogiai smogė žmonių pilnam prekybos centrui „Amstor“ ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių, dar beveik 60 buvo sužeisti, įskaitant 25 hospitalizuotus. Be to, 36 asmenys laikomi dingusiais.

12:04 Rusija įvedė sankcijas J. Bideno žmonai ir dukrai

Rusija įvedė sankcijas JAV prezidento Joe Bideno žmonai ir dukrai. Jill Biden ir Ashley Biden yra tarp 25 JAV piliečių, įtrauktų į išplėstinį sankcijų sąrašą, pranešė Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM). 

„Atsakant į nuolat plečiamas JAV sankcijas Rusijos politikos ir visuomenės veikėjams, 25 Amerikos piliečiai buvo įtraukti į „stop sąrašą“, – sakoma URM pranešime.

Į sąrašą taip pat įtraukti keli JAV senatoriai, taip pat keli universitetų profesoriai ir tyrėjai bei buvę JAV vyriausybės pareigūnai.

12:01 Maskvoje sulaikytas opozicijos veikėjas I. Jašinas

Ilja Jašinas, vienas iš paskutiniųjų Rusijos opozicijos veikėjų, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų, buvo sulaikytas Maskvoje, antradienį pranešė jo advokatas. 

„Remiantis mano turima informacija, jis kaltinamas nepaklusimu policijai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Vadimas Prochorovas.

Pasak advokato, antradienį Maskvos teismas spręs dėl kardomosios priemonės skyrimo I. Jašinui. Opozicionierius gali būti suimtas, paleistas į laisvę arba jam gali būti skirtas namų areštas.

Už nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimams jam gali grėsti iki 15 metų nelaisvės.    

11:57 Ukraina sudavė dar vieną smūgį rusų pajėgoms Gyvačių saloje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė naują smūgį rusų pajėgoms okupuotoje Gyvačių saloje, pranešė Pietų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Jos teigimu, Ukrainos pajėgos sunaikino tris raketų „žemė–oras“ raketų sistemas „Pantsir-S1“.

Po ankstesnių smūgių Ukraina skelbė sunaikinusi radiolokacinę stotį ir iš viso dar tris „Pantsir-S1“ sistemas.

11:16 Prancūzija žada Ukrainai perduoti didelį kiekį šarvuočių

Prancūzija perduos Ukrainai „didelį kiekį“ Prancūzijoje pagamintų šarvuotųjų transporterių, vadinamų VAB, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų ministras.  

„Kad galėtų greitai judėti priešo apšaudomose teritorijose, kariuomenei reikia šarvuotų transporto priemonių“, – pirmadienio vakarą interviu „Le Parisien“ sakė Sebastienas Lecornu.

„Prancūzija dideliais kiekiais tieks tokio tipo transporto priemones, VAB, kurios yra ginkluotos“, – pridūrė ministras.  

S. Lecornu taip pat sakė, kad Prancūzija nagrinėja galimybę pristatyti Ukrainai prancūzų gamybos priešlaivinių raketų „Exocet“.

10:36 Ukraina teigia per parą nukovusi 250 rusų

Per pastarąją parą nukauta dar 250 rusų karių ir sunaikinta 15 tankų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

10:13 Baltųjų rūmų pareigūnai privačiai abejoja, ar Ukraina gali atkovoti visą savo teritoriją

Baltųjų rūmų pareigūnai praranda tikėjimą, kad Ukraina kada nors sugebės susigrąžinti visas žemes, kurias prarado per pastaruosius keturis mėnesius trunkantį karą, CNN sakė JAV pareigūnai, net jei JAV ir jos sąjungininkės planuoja siųsti sunkesnę ir sudėtingesnę ginkluotę.

Anot CNN, JAV prezidento J. Bideno patarėjai pradėjo vidinius debatus, kaip ir ar apskritai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pakeisti Ukrainos „pergalės“ apibrėžtį – pritaikyti ją prie galimybės, kad jo šalis negrįžtamai susitraukė.

JAV pareigūnai CNN pabrėžė, kad šis pesimistiškesnis vertinimas nereiškia, jog JAV planuoja spausti Ukrainą daryti kokias nors teritorines nuolaidas Rusijai, kad būtų nutrauktas karas.

Taip pat yra vilties, kad Ukrainos pajėgos sugebės atsiimti didelius teritorijos gabalus per tikėtiną kontrpuolimą vėliau šiais metais.

Vis dėlto, pasak CNN, yra ir manančių, kad Ukrainos pajėgos gali ir vėl paneigti prognozes, kaip tai padarė pirmosiomis karo dienomis, kai atrėmė Rusijos puolimą link Ukrainos sostinės Kyjivo.

09:50 Į Mykolajivą paleista per 10 raketų, apšaudytas Ochakivas

Rusijos pajėgos antradienį surengė masinę raketų ataką prieš Mykolajivą, taip pat apšaudė Ochakivą, savo „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

V. Kimo teigimu, rusai į Mykolajivą paleido maždaug 11 raketų, kai kurias jų numušė priešlėktuvinė gynyba. Informacija apie aukas ir pasekmes tikslinama.

Per Ochakivo apšaudymą rusai pataikė į miesto turgaus teritoriją, Kultūros rūmų pastatą, privatų sektorių ir du gyvenamuosius namus.

„Žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir dar šeši buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų yra ir vaikų. Dėl atakos kai kuriuose rajonuose nėra vandens, dujų, elektros ir interneto“, – pranešė V. Kimas.

09:37 Ukrainos pajėgos žengia į priekį Chersono ir Zaporižios kryptimis

Pietų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kalbėdama per nacionalinę televiziją, sakė, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį Chersono ir Zaporižios kryptimis.

Pasak jos, Chersono regione, netoli Potiomkino, Rusijos kariai vykdo oro antskrydžius ir bando savo pozicijas atkovoti artilerijos ugnimi.

„Tačiau dabar mūsų pozicijos ten yra tvirtos, o priešas pasitraukė, neįgijęs pranašumo“, – sakė N. Humeniuk.

09:23 Sustabdė rusų puolimą Dolynos kryptimi

Ukrainos gynėjai sustabdė rusų puolimą Dovhenkės–Dolynos kryptimi ir nustūmė juos atgal, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Užimti šias gyvenvietes rusams svarbu siekiant pulti Slovjanską. 

09:15 G. Landsbergis: EK nuolaidos tranzitui į Kaliningradą sukurtų papildomų problemų

Europos Komisijos (EK) nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado sukeltų papildomų teisinių problemų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, Komisija vis dar ruošia dokumentą, kaip šios Europos Sąjungos (ES) sankcijos turėtų būti įgyvendinamos,  o dabartiniai „pamąstymai“, anot ministro, neturėtų virsti teisinę galią turinčiais dokumentais. 

„Nevadinčiau to dokumentu, tai greičiau pamąstymai. Daugiausiai problemų būtų, jeigu tie pamąstymai virstų teisiniu dokumentu, teisiniu EK išaiškinimu, tada jie sukurtų, mūsų vertinimu, papildomas teisines problemas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Landsbergis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, svyravimai Rusijai gali būti palaikyti silpnumo ženklu bei jos diplomatijos pergale, o taip įvykti negali ir EK tai žino. 

09:01 Ukraina sulaukė iš Japonijos papildomos 500 mln. USD vertės lengvatinės paskolos

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. USD) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį.

Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1%.

Lėšos skiriamos Ukrainos iždo prioritetinėms socialinėms, humanitarinėms ir sveikatos apsaugos išlaidoms finansuoti.

08:45 JAV areštuota rusų oligarcho superjachta „Amadea“ atplaukė į San Diego įlanką

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką. 

106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. USD (307 mln. Eur), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu. 

Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8.000 km kelionės per Ramųjį vandenyną saugiai prisišvartavo ir „liks areštuota JAV vyriausybės, kol bus konfiskuota ir parduota“.

08:36 Lysyčanske žuvo 8 žmonės

Per pirmadienį surengtą ataką Rusijos raketos užmušė mažiausiai aštuonis civilius, išėjusius parsinešti vandens rytiniame Lysyčansko mieste, sakė rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Dar per 20 žmonių sužeista. 

Lysyčanskas yra tapęs vienu pagrindinių taikinių per Rusijos pajėgų intensyvų puolimą Ukrainos rytuose, kai Kyjivo pajėgos atsitraukė iš šalia esančio Sjevjerodonecko miesto.

„Mūsų gynėjai gina pozicijas, bet rusai miestą verčia griuvėsiais... Infrastruktūra visiškai sunaikinta“, – savo „Telegram“ žinutėje rašo S. Haidajus.

S. Haidajaus teigimu, rusai puola Lysyčanską iš pietų ir pietvakarių.

„Vyksta kovos tarp Vovčojarivkos ir naftos perdirbimo gamyklos. Jie bando užblokuoti miestą iš šios pusės ir perimti transporto jungties su Donecko sritimi kontrolę“, – sakė S. Haidajus.

08:34 G7 Rusijos smūgį Ukrainos prekybos centrui smerkia kaip karo nusikaltimą

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai pasmerkė kaip karo nusikaltimą Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.

Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

„Beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius yra karo nusikaltimas“, – sakoma pranešime, kuriuo smerkiama ši „pasibjaurėtina ataka“.

08:29 Žuvusiųjų Kremenčuke skaičius išaugo iki 18

Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvusiųjų per Rusijos raketos smūgį prekybos centrui Kremenčuko mieste skaičius išaugo iki 18.

Šį rytą tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos – darbininkai ardo sugriautas pastato konstrukcijas, ieškodami žmonių, kurie vis dar gali būti įstrigę nuolaužose.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos naujausiais duomenimis, per ataką žuvo 18 žmonių, įskaitant vieną asmenį, mirusį ligoninėje.

59 žmonės kreipėsi medicininės pagalbos, 25 iš jų buvo paguldyti į Kremenčuko ligoninės reanimacijos skyrių.

07:47 JT Saugumo Taryba rengia posėdį dėl Rusijos raketų smūgių

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija.

Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.  

Susitikime taip pat bus aptartas sekmadienį surengtas Kyjivo bombardavimas, per kurį smogta gyvenamajam kompleksui, nurodė jis.    

07:41 Turkija nemokamai Ukrainai perduos tris „Bayraktar“ bepiločius orlaivius

Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė nemokamai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tris „Bayraktar“ bepiločius orlaivius, kuriems įsigyti pinigus per tris dienas surinko Ukrainos laidų vedėjo, komiko ir savanorio Serhijaus Pritulos labdaros fondas.

Kompanija paprašė, kad surinktos lėšos būtų panaudotos padėti su sunkumais susiduriantiems Ukrainos žmonėms. „Esame sujaudinti šio solidarumo ir ryžto, susidūrus su, atrodytų, neįveikiamais iššūkiais“, – teigiama „Baykar“ pranešime.

Kompanijos dovana vertinama 15 mln. USD. Iš viso Ukrainos žmonės surinko 20 mln. USD.

Primename, kad kompanija nusprendė padovanoti „Bayraktar“ droną ir Lietuvai, kad jis būtų perduotas Ukrainai, kai Lietuvos gyventojai šiam ginklui įsigyti surinko 5,9 mln. Eur.  

07:22 Dar keturios HIMARS netrukus pasieks Ukrainą

Netrukus Ukrainą pasieks dar keturios mobiliosios raketų sistemos HIMARS, praneša „Radio Svoboda“, cituodamas JAV Pentagono pareigūną.

„Darome viską, ką galime, kad ši pagalba ukrainiečiams būtų suteikta kuo greičiau. Manau, kad mūšio lauke matote, jog ukrainiečiai puikiai naudojasi ne tik mūsų sistemomis, bet ir sistemomis, kurias gauna iš mūsų partnerių ir sąjungininkų visame pasaulyje“, – sakė jis.

Birželio 23 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad pirmosios HIMARS jau pasiekė Ukrainą.

07:07 V. Zelenskis: Rusijos valstybė tapo didžiausia pasaulyje teroristine organizacija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakaro kreipimesi pareiškė, kad Rusijos valstybė tapo didžiausia pasaulyje teroristine organizacija.

„Šiandien Rusijos įvykdytas smūgis prekybos centrui Kremenčuke yra vienas įžūliausių teroro aktų Europos istorijoje. Ramus miestas, paprastas prekybos centras, viduje – moterys, vaikai. Paprasti civiliai gyventojai. Prieš paskelbiant oro pavojaus signalą ten buvo apie tūkstantis žmonių“, – sakė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, kiek šiuo metu žinoma, daugeliui pavyko išsigelbėti. „Juos spėta išvesti. Tačiau viduje liko žmonių – darbuotojų, kai kurių lankytojų. Šiuo metu negalima nustatyti aukų skaičiaus, gaisras kilo daugiau nei 10.000 kv. m plote, vyksta gelbėjimo operacija, tačiau turime žinoti, kad aukų gali būti daug“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad pirmadienį įvyko dar vienas žiaurus Charkivo (Saltivkos gyvenamojo rajono) apšaudymas: „Šiuo metu žinoma apie penkis žuvusiuosius, daugiau kaip 30 sužeistųjų, iš kurių penki – vaikai. Visi jie yra civiliai, nė vieno kariškio. Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Ir tai yra faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad pirkti rusišką naftą, palaikyti ryšius su Rusijos bankais, mokėti mokesčius ir rinkliavas Rusijos valstybei – tai duoti pinigų teroristams“, – pabrėžė V. Zelenskis.

06:50 Žuvusiųjų Kremenčuke padaugėjo iki 16

Žuvusiųjų per Rusijos ataką, kuomet raketa smogta prekybos centrui Kremenčuke, skaičius išaugo iki 16, pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Dar 58 žmonės sužeisti.

Kaip skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra, daugiau nei 40 piliečių pranešė, kad jų artimieji dingo po atakos prieš prekybos centrą.

Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, prieš paskelbiant oro pavojaus signalą centre buvo apie 1.000 žmonių.