G. Nausėda ragina ruošti dar vieną antiinfliacinį planą, neatidėlioti reformų

Apie tai prezidentas kalbėjo ketvirtadienį Seime skaitydamas savo trečiąjį metinį pranešimą.

Kritikavo neįsiklausymą į ekspertų nuomonę

„Po poros ilgų ir sunkių metų su COVID-19 pandemija grįžome į mums įprastą gyvenimą. Tačiau net ir pandemijai virstant endemija, negalime per daug atsipalaiduoti. Virusas vis dar šalia. Mes turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Koronavirusas negali vėl ir vėl smarkiai trikdyti nei gydymo, nei švietimo įstaigų darbo, o ir apskritai viešojo gyvenimo“, – pridūrė jis.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kovodami su pandemija neretai padarydavome klaidų: „Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize.“

Valstybės vadovas šiame kontekste pastebėjo, kad būtina imtis aiškių sveikatos apsaugos sistemos reformų, kurios padidintų paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Antiinfliacines priemones pavadino vėluojančiomis

Pasak G. Nausėdos, aprimus pandeminei krizei prasidėjo dar viena – infliacijos krizė.

Ją, anot prezidento, „lėmė priežastys, kurių negalime kontroliuoti, tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos“.

Jis pabrėžė, kad pirmasis antiinfliacinis paketas, priimtas šiemet pavasarį, jau vėlavo.

„Energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja. Todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams. Svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams“, – sakė valstybės vadovas.

Kur dingo reformos?

G. Nausėda taip pat kvietė valdančiuosius grįžti prie įstrigusių reformų įgyvendinimo.

„Rimta problema išlieka mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo. Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti. Mindžikavimas vietoje jau pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu“, – kalbėjo prezidentas.

Jis ragino įgyvendinti ir valstybės tarnybos, švietimo pertvarkas, tęsti teisingumo sistemos bei viešųjų pirkimų reformas, didinti savivaldybių savarankiškumą.

Kartūs žodžiai žemės ūkio ministrui

Prezidento nuomone, nedera pamiršti ir pokyčių aplinkosaugos srityje.

„2050 m. klimatui neutrali turės būti visa Lietuva. Tam, kad suspėtume pasiruošti, jau iki 2030 m. privalome reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Deja, valdančioji dauguma iki šiol nesutaria dėl sprendimų, reikalingų Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei įgyvendinti. Vis dar nėra aišku, kaip mažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas transporto sektoriuje“, – sakė G. Nausėda.

Metiniame pranešime kritikuotas žemės ūkio ministras: „Vis dar laukiame jo darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas. Tuo tarpu stringantis dialogas su ūkininkais tapo nuolatinių barnių šaltiniu.“

Pastabos diplomatams

Siekiant kokybiškų investicijų į šalies ekonomiką turi daugiau pastangų dėti diplomatija, tvirtino prezidentas.

„Spartaus šalies ūkio augimo neįsivaizduoju be sumanios ekonominės diplomatijos ir valstybės pastangų atverti mūsų verslui naujas rinkas. Vis dėlto šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje. Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas. Strateginis Lietuvos ekonominės politikos tikslas – orientuotis į didelės pridėtinės vertės kūrimą, kuris leistų išvengti „vidutinių pajamų spąstų“, – tęsė jis.

Valstybės vadovas kvietė laiku ir efektyviai panaudoti 2,2 mlrd. Eur vertės finansavimą iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo.

Prezidentas gyrė steigiamą nacionalinę plėtros instituciją ir įkurtą jungtinę inovacijų agentūrą.

G. Nausėda kvietė partijas įgyvendinti susitarimą dėl švietimo politikos, pertvarkyti profesinio mokymo sistemą, didinti aukštojo mokslo prieinamumą, siekti efektyvesnio sporto sistemos veikimą, įgalinti kultūrą.