Parlamentas sušvelnino bausmę už politikų piktnaudžiavimą, nusikaltimą padarė apysunkiu
Minėtos pataisos turės įtakos vadinamosioms čekiukų byloms.
Už atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė trys parlamentarai.
Trys opozicinės Seimo frakcijos balsavime nedalyvavo.
„Man atrodo, kas vyksta dabar, tai vyksta didžiausias šitos kadencijos farsas ir gėda, kuomet dėl labai tokių merkantilinių interesų, dėl savo draugų gelbėjimo, dėl savo paties išsigelbėjimo, yra priiminėjamas įstatymas“, – prieš balsavimą sakė demokratė Agnė Širinskienė.
Seimas priėmė kompromisinį Baudžiamojo kodekso pakeitimo variantą ir atsisakė ankstesnio siūlymo baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą taikyti tik padarius didelę turtinę žalą.
Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iki šiol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.
Anot kompromisą pasiūliusio liberalo Vitalijaus Gailiaus, bausmę sumažinus metais keistųsi baudžiamojo proceso taisyklės, nusikaltimas nebebūtų laikomas sunkiu. Jis būtų priskiriamas apysunkioms nusikalstamoms veikoms.
„Mano projektas yra nukreiptas į tai, kad sušvelninus sankciją vieneriais metais, įsijungtų kitos baudžiamojo proceso taisyklės ir būtų galima baigti procesus greičiau. Jei asmenys, kurie savinosi biudžeto lėšas, prisipažintų, gailėtųsi, bendradarbiautų, atlygintų žalą, tuomet būtų galima skirti alternatyvias bausmes“, – aiškino V. Gailius.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį Seime žurnalistams sakė, kad pataisos iš dalies užkirs kelią atliekant su piktnaudžiavimu susijusius ikiteisminius tyrimus naudoti kriminalinę žvalgybą.
„Kol nebus pataisytas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, manau, kad nebus galima taikyti kriminalinės žvalgybos būtent šitoms pataisoms“, – tvirtino ji.
Anot N. Grunskienės, minėtą nusikaltimą perkvalifikavus į apysunkį „bus galima taikyti ekonomiškesnį procesą“, tai yra atsiras laidavimo, baudžiamojo įsakymo, susitaikymo galimybės.
Tačiau ji nemano, kad tai pagreitintų pačius ikiteisminius tyrimus.
„Įrodymų rinkimas bus toks pat, ar bus sušvelninta, ar bus nesušvelninta (atsakomybė – BNS). Vis tiek reikės rinkti įrodymus, reikės analizuoti juos, o tai labai imlu laikui“, – teigė generalinė prokurorė.
„Dirbsime taip, kaip dirbome, toliau jau tik bausmės klausimas“, – pridūrė ji.
N. Grunskienė patvirtino, kad minėtos Baudžiamojo kodekso pataisos su prokuratūra nederintos.
Konservatorė Agnė Bilotaitė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog piktnaudžiavimą pripažinus apysunkiu nusikaltimu senaties terminas sutrumpės nuo 15 metų iki 12 metų, be to, galios trumpesnis draudimas eiti tam tikras pareigas.
„Priėmus šias pataisas, terminas sutrumpės nuo aštuonerių iki ketverių metų. Aš tikrai negaliu pritarti nei tam buldozeriui, nei toms pasekmėms. Ir jeigu bus šis projektas priimtas, tikrai kreipsimės į prezidentą dėl šito projekto vetavimo“, – kalbėjo konservatorė.
Kalbėjusiųjų už priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas per priėmimo procedūrą Seime nebuvo.
BNS rašė, kad pavasario sesijoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant atsakomybės už piktnaudžiavimą, jeigu nepadaroma didelė turtinė žala. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, pasiūlymui nepritarė opozicijos atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda, nes tokiu atveju didelė dalis „čekiukų“ bylose teisiamų asmenų būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.
Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.
Per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių prieš kurį laiką kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad iš dalies pritartų amnestijai vadinamosiose čekiukų bylose, tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tam nepritaria.
Kaip skelbta, Seimas antradienį panaikino dviejų socialdemokratų – Eugenijaus Sabučio ir Tomo Martinaičio – teisinę neliečiamybę, kad jie galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn „čekiukų“ bylose.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Sparčiai besivystančiame technologijų ir inovacijų pasaulyje jau esame įpratę girdėti apie vienaragius – startuolius, kurių vertė įkainojama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Dažniausiai už šių sėkmės istorijų slypi vizionieriai, didžiulės talentų komandos ir ilgi darbo metai. Tačiau pasaulyje pradedama kalbėti apie naują fenomeną – vieno žmogaus įkurtą ir valdomą vienaragį. Nors ši vizija kelia dviprasmiškų minčių, tai – labai tikėtina ateitis, kurią realybe pavers žmogaus kūrybiškumas ir dirbtinio intelekto galia, sako Inovacijų agentūros „AI Hub“ vadovas Romanas Zontovičius.
Artėja metų pabaiga, kai dažniausiai pasibaigia Lietuvos įmonių pasirašytos gamtinių dujų tiekimo sutartys, todėl šis laikotarpis iki kitų metų pradžios itin svarbus norint laiku ir nuodugniai įvertinti rinkos pasiūlymus bei apsispręsti dėl naujų sutarčių pasirašymo.
Valymo sprendimų milžinės, vokiečių kompanijos „Kärcher“ padalinys Lietuvoje, per pastaruosius metus ženkliai išplėtęs ir atnaujinęs gamybines ir paslaugų patalpas Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, sandėlių ir serviso patalpų įrangai pasirinko bendrovės „AJ Produktai“ siūlomą įrangą. Sprendimą lėmė tiekėjo profesionalumas.
