Vilnius skiria 2,4 mln. Eur daugiabučių šilumos tinklų atnaujinimui, kūrenantiems anglimis – kompensacijas

Miesto tarybos trečiadienio sprendimu, daugiabučių ir individualių vienbučių bei dvibučių gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus su priklausomąja sistema, bus skiriamas 50% dalinis finansavimas, pranešė savivaldybė. 

Skaičiuojama, kad vidutinė 1 kv. m tenkanti rekonstravimo kaina su kompensacija siektų 6,42 Eur – tai reiškia, kad  standartiniam 60 kv. m butui šilumos punkto atnaujinimas kainuotų apie 386 Eur, o investicijos sutaupius išlaidas šilumai vidutiniškai atsipirktų per trejus metus.

„Iš viso per šildymo sezoną daugiabutis namas galėtų sutaupyti daugiau nei 45 MWh šilumos energijos, tad daugiabučio namo gyventojai šilumos sąskaitas bendrai galėtų sumažini beveik 4.000 Eur per metus, o vidutinio buto savininkai – 146 Eur“, – teigia savivaldybė.

Savivaldybės duomenimis, palyginus šilumos suvartojimą V. Kudirkos gatvėje esančiuose daugiabučiuose namuose su renovuotu ir senu šilumos punktu su priklausoma sistema, daugiametis suvartojimas skiriasi 16%.

Tuo metu šalčiausiais praėjusio šildymo sezono mėnesiais, kai suvartota daugiausiai šilumos, nerenovuoto ir renovuoto šilumos punkto šilumos suvartojimas skyrėsi net 27%. Dėl tokio atotrūkio šalčiausiais mėnesiais vidutinis mokėjimas už 60 kv. m ploto butą name su nerenovuotu šilumos punktu buvo 39 Eur didesnis nei daugiabutyje su atnaujintu šilumos punktu.

Numatoma, kad modernizuoti šilumos punktai taip pat prisidės prie centralizuotų šilumos tinklų veikimo efektyvinimo. 

Kompensacijos anglimis kūrenantiems gyventojams

Kompensacijos bus mokamos ir nusprendus prisijungti prie centralizuotos šilumos sistemos, o joms numatyta beveik 3,5 mln. Eur. 

Šiuo metu gyventojams, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50% išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – 85%. Žmonės, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, gali gauti 50% kompensaciją.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu padengs dar 15% išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą. Norintieji gauti šią kompensaciją turės būti gavę APVA išmoką.

„Pagal šią tvarką, nepasiturintys asmenys, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirs jokių išlaidų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugs iki 65%“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.

Anglis ir durpes naudojančius katilus gyventojai pagal savivaldybės programą galės keisti tik į efektyvias technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pavyzdžiui – šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo, oras–oras.

Skaičiuojama, kad sostinėje yra 3.522 gyvenamieji namai, kurių gyventojai galėtų parama. Preliminariu vertinimu, joms šiemet būtų išmokėta apie 60.000 Eur.

Savivaldybės teigimu, vertinant  ankstesniais metais gyventojų teiktų paraiškų skaičius, iš viso šiemet realu įgyvendinti apie 60 projektų, kiekvieno jų bendra vertė – 6.600 Eur.