Po Japonijos protesto Ukraina atsiprašė ir pataisė išplatintą vaizdo įrašą su šalies imperatoriumi
Japonija ir toliau rems ukrainiečius, ginančius savo šalį nuo Rusijos invazijos, nepaisant „visiškai netinkamo“ Hirohito atvaizdo, pareiškė ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas Yoshihiko Isozaki.
Klipe, kurį Ukrainos vyriausybė balandžio 1 dieną paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, Maskvos įsiveržimas kritikuojamas kaip „rašizmas“ (rusiškas fašizmas). Po parodytomis trijų Antrojo pasaulinio karo laikų lyderių nuotraukomis užrašyta: „Fašizmas ir nacizmas buvo įveikti 1945 metais.“
Japonija kariavo Antrajame pasauliniame kare Hirohito vardu; jis buvo garbinamas tarsi dievybė, bet po Japonijos pralaimėjimo atsisakė savo „dieviškumo“ statuso. Istoriniai jo vaidmens per karą vertinimai lieka prieštaringi. Po mirties šis imperatorius Japonijoje vadinamas Showa (Šova).
„Vaizduoti Hitlerį, Mussolini ir imperatorių Showa tuo pačiu kontekstu yra visiškai netinkama, – žurnalistams sakė Y. Isozaki. – Tenka labai apgailestauti.“
Pasak pareigūno, Tokijas pareiškė protestą ir pareikalavo pašalinti imperatoriaus atvaizdą, o Kyjivas tokį reikalavimą įvykdė.
„Nuoširdžiai atsiprašome Japonijos už šią klaidą, – sekmadienį „Twitter“ paskelbė Ukrainos vyriausybė – Neturėjome jokio tikslo įžeisti draugiškų Japonijos žmonių.“
Ukrainos ambasadorius Japonijoje Serhijus Korsunskis pirmadienį irgi atsiprašė. Jis parašė per „Twitter“, kad vaizdo įrašo kūrėjui pritrūko istorijos žinių.
Hirohito sūnus, buvęs imperatorius Akihito, savo valdymo laikotarpiu stengėsi atpirkti karo padarinius Japonijoje ir už jos ribų.
Minėtas vaizdo įrašas buvo pakeistas kitu, be Hirohito nuotraukos, bet daugelis japonų socialiniuose tinkluose toliau kritikavo originalą kaip įžeidimą. Kai kurie kritikai ragino japonų vyriausybę neberemti Ukrainos, o kiti teigė, kad Hideki Tojo – karo laikų Japonijos ministras pirmininkas, vėliau nuteistas už karo nusikaltimus ir pakartas – būtų buvęs geresnis pasirinkimas vaizdo įrašui negu Hirohito.
Tačiau dalis vartotojų reiškė susirūpinimą, kad Tokijo reikalavimas suredaguoti vaizdo įrašą yra cenzūra, o Ukrainos nuolaidžiavimą pavadino pavojingu precedentu, kuris gali padrąsinti japonų konservatorius toliau perrašinėti Japonijos karo laikų istoriją.
Tokijas nerimauja, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali sukelti atgarsių Rytų Azijoje, kur Kinijos kariuomenė veikia vis ryžtingiau ir grasina, jei prireiks, jėga susivienyti su Taivanu, kurį Pekinas laiko savo teritorija.
Reaguodama į invaziją, Japonija stengiasi atlikti svarbesnį vaidmenį kaip Didžiojo septyneto (G-7) narė – prisijungė prie sankcijų Maskvai ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis teikia paramą Ukrainai.
Japonija yra išskyrusi 300 mln. USD (280 mln. Eur) sumą Ukrainai ir kaimyninėms šalims, priėmusioms ukrainiečių pabėgėlius, taip pat pati priėmė šimtus evakuotų asmenų nuo Rusijos karinio puolimo pradžios vasario pabaigoje.
