Susizgribo spartinti karinio mobilumo jungtis, tarp jų – ir „Rail Baltica“ su „Via Baltica“

Spartus karinės technikos ir karių pergabenimas geležinkeliais ir keliais tapo ir Lietuvos, ir visos ES prioritetu. Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Europos keliai ir geležinkeliai, ypač jos rytinėje dalyje, nėra pritaikyti spartiems kariniams pervežimams, jeigu jų prireiktų kilus ginkluotam konfliktui su Rusija. Todėl ES stengiasi pagerinti transporto jungtis, kad būtų galima reikalui esant kuo greičiau karius ir tankus perkelti į rytinį Bendrijos pakraštį. Tarp svarbiausiųjų tokių karinio mobilumo didinimo projektų yra ir vadinamąjį „Suvalkų koridorių“ – Lietuvos ir Lenkijos sienos ruožą – kertančios „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.

Buvo gerokai sumažinę karinio mobilumo finansavimą, dabar skuba skirti vėl.
Kam konkrečiai skiriamos karinių jungčių projektų lėšos?
Lietuvoje įgyvendinamas ne vienas svarbus tokio pobūdžio projektas, bet du svarbiausi – „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.
Užbaigimas planuojamas 2030-aisiais, bet bent kai ką pasistengs paspartinti.

Įtakingas ES naujienų portalas politico.eu prieš kelias dienas pateiktoje analizėje konstatuoja: „Turėti gerą kariuomenę nebus taip svarbu, jei negalėsite jos pajudinti. Rusijos invazija į Ukrainą sutelkė dėmesį į ES kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų paruošimą greitam karių ir karinės technikos judėjimui. Žemyno gynybos programai svarbu panaikinti kliūtis, sutvirtinant dvigubos paskirties – kariškių ir civilių naudojamus – bėgius ir tiltus.“