Rusija teigia, kad jų tikslas Donbaso išlaisvinimas, Ukraina bando atgauti Chersoną

Publikuota: 2022-03-25
Atnaujinta 2022-03-25 23:00
  • Ukraina ir Rusija pirmą kartą apsikeitė karo belaisviais.
  • PSO pranešė negalinti nusiųsti vaistų į Mariupolio ir Mikolajivo miestus.
  • Per Mariupolio teatro bombardavimą galėjo žūti apie 300 žmonių, skelbia miesto taryba.
  • Ukraina ragina ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija.
  • Rusija pareiškė, kad jų tikslas Ukrainoje – Donbaso išlaisvinimas.

Ketvirtadienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

23:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime šeštadienį 7 val.

22:47 JAV mokslininkai prašo nenutraukti mokslinio bendradarbiavimo

Penki JAV mokslininkai parašė laišką, kuriame JAV politikai ir mokslo bendruomenė raginami „nevengti visų Rusijos mokslininkų“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtame laiške mokslininkai teigė, kad V. Putinas ir jo bendrininkai nusipelno „visų tinkamo dydžio ir tikslingų sankcijų prieš V. Putino režimą, kokias tik gali sugalvoti išsigandęs pasaulis“.

Tačiau, pasak jų, būtų didelė nesėkmė, jei pasaulis nubaustų Rusijos mokslininkus už jų vyriausybės veiksmus.

„Nutraukus bet kokį bendravimą su Rusijos mokslininkais būtų rimtai pažeisti įvairūs Vakarų ir pasaulio interesai ir vertybės, tarp kurių – sparti pažanga sprendžiant pasaulinius su mokslu ir technologijomis susijusius iššūkius, neideologinio bendravimo linijų palaikymas nepaisant valstybių sienų, priešinimasis ideologiniams stereotipams ir beatodairiškam persekiojimui“, – mokslininkus citavo CNN.

22:41 Ukraina bando atgauti Chersoną

Ukrainiečiai bando atgauti Chersoną, penktadienį žurnalistams sakė Pentagono pareigūnas.

Jei Ukraina atgautų šį miestą, kuris yra netoli Krymo pusiasalio, tai būtų didelė kliūtis Rusijos puolimui.

Rusijos kariuomenė ginčijo, kad prarado Chersono kontrolę, praneša BBC.

„Negalime tiksliai patvirtinti, kas kontroliuoja Chersoną, bet esmė ta, kad neatrodo, jog jį taip tvirtai kontroliuoja Rusija, kaip anksčiau“, – pridūrė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

22:25 Prancūzija reikalaus evakuoti civilius Mariupolyje

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, kalbėsis su Vladimiru Putinu, kad aptartų „išskirtinės humanitarinės operacijos“, skirtos evakuoti civilius Mariupolyje, sąlygas, pranešė jis penktadienį spaudos konferencijoje.

„Šiandien turėjome labai konkrečių diskusijų su Mariupolio meru ir atitinkamomis Ukrainos valdžios institucijomis“, – sakė E. Macronas.

Pasak jo, kartu su Turkija ir Graikija bus vykdoma operacija, skirta evakuoti civilius gyventojus, kurie nori palikti apgultą miestą.

Per E. Macrono ir V. Putino pokalbį Prancūzija pareikalaus, kad Rusija nutrauktų Mariupolio apgultį, kad norintys išvykti civiliai gyventojai galėtų evakuotis, o tiems, kurie nusprendė pasilikti, būtų suteikta humanitarinė pagalba.

22:22 EVT sutarė atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių

Kovo 24–25 d. vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutarė panaikinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių bei ieškoti būdų, kaip sumažinti energijos išteklių kainas vartotojams.

EVT įpareigojo Europos Komisiją iki gegužės galo parengti planą, kaip šalys gali diversifikuoti savo energijos šaltinius. Taip pat šalys įsipareigojo atrasti būdus, kaip sumažinti energijos kainas, pavyzdžiui, teikti tiesioginę paramą, mažinti PVM, įvesti kainų ribas ir pan.  

Plačiau skaitykite čia.

21:37 Rusija: kaltinimai dėl fosforo bombų yra „melagingos naujienos“

Rusijos užsienio reikalų ministerija paneigė kaltinimus dėl panaudotos fosforo bombos, pavadindama juos „melagingomis naujienomis“.

„Iš tikrųjų tai buvo šviečiamoji amunicija, o ne bombos. Fosforo bombos atrodo kitaip“, – teigė Rusijos URM.

Ketvirtadienį Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pareiškė, kad Rusijos pajėgos per išpuolius prieš jo šalį naudojo fosforo bombas.

21:28 Charkive ukrainiečiai sunaikino rusų elektroninės kovos sistemą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje sunaikino rusų elektroninės kovos sistemą, kuri trikdė ryšį.

Apie tai pranešė Olegas Sinegubovas, Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas.

„Mūsų drąsūs gynėjai sunaikino galingą Rusijos stacionarų elektroninės kovos kompleksą. Šio komplekso dėka užpuolikai „trikdė“ mūsų ryšius, elektroniką, mūsų oro gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių veikimą, vykdė žvalgybą. Tai galinga operacija, už kurią visi esame dėkingi mūsų nenugalimiems kovotojams. Todėl, kad kartu su priešo kompleksu Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 50 priešų, kurie tiesiogiai dirbo su įranga“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.

O. Sinegubovas patikslino, kad po operacijos į nelaisvę paėmė 17 rusų karių.

20:54 Rusija: pagrindinis tikslas – Donbaso išlaisvinimas

Sergejus Rudskojus, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas, įvardijo, kad pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas Ukrainoje Donbaso išlaisvinimas.

S. Rudskojus pareiškė, kad didelių miestų, tokių kaip Kyjivas, Černihivas ir Sumai, puolimas niekada nebuvo planuojamas. Esą to norėta išvengti, kad būtų kuo mažiau nuostolių kariams ir civiliams gyventojams, praneša „UNIAN“.

20:37 Černobylyje budintys darbuotojai nekeičiami keturias paras

Černobylio radioaktyviųjų atliekų saugyklose, kurias valdo Rusija, budintys darbuotojai nebuvo keičiami jau keturias dienas.

Ukrainos pareigūnai negali pasakyti, kada tai pasikeis, nes mieste vyksta mūšiai, penktadienį pranešė Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Šiuo metu budintys darbuotojai pakeitė beveik tris savaites dirbusią pamainą.

„Šiandien Ukraina informavo TATENA, kad nuo kovo 21 d. nevyko techninio personalo rotacija, ir nežino, kada ji įvyks“, – sakoma TATENA pareiškime.

20:32 „Spotify“ sustabdė paslaugų tiekimą Rusijoje

Muzikos transliacijų kompanija „Spotify“ sustabdė paslaugų teikimą Rusijoje.

Anksčiau šį mėnesį ji buvo pranešusi, neribotam laikui uždaranti savo biurą Rusijoje dėl Maskvos „neišprovokuoto išpuolio prieš Ukrainą“.

20:20 Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos oro pajėgų vadavietės teritoriją

Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

„Šiandien apie 16 val. 30 min. Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Vinycios oro pajėgų vadavietės teritorijai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Jos paskelbė centro griuvėsių nuotrauką ir nurodė, kad „iš viso „rašistai“ paleido šešias sparnuotąsias raketas. Dalį jų numušė oro gynyba. Likusi dalis pataikė į kelis pastatus, padarydami didelę žalą infrastruktūrai. Okupantų raketų smūgio pasekmės tikslinamos.“

20:02 Rusijos pajėgos aplink Kyjivą užėmusios gynybines pozicijas

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Rusijos pajėgos aplink Kyjivą šiuo metu yra užėmusios gynybines pozicijas ir nustojo judėti sostinės link, nors oro atakos ir tolimojo nuotolio smūgiai tebesitęsia.

JAV vertinimu, Ukrainos pajėgos vis dar laikosi ten, kur buvo nustūmusios rusus, toliau į rytus nuo miesto, ir pridūrė, kad esama požymių, jog Ukrainos pajėgos taip pat stumia rusus iš Černihivo miesto, praneša CNN.

Pareigūnas teigė, kad nuo invazijos pradžios Rusija prieš Ukrainą paleido 1.250 raketų.

19:57 Pusė rusų mano, kad užsienio įmonių pasitraukimas jų nepaveiks

Beveik kas antras Rusijos pilietis (49%) įsitikinęs, kad užsienio įmonių pasitraukimas iš Rusijos neturės įtakos jų gyvenimui, o maždaug trečdalis (32%) mano, kad jis pablogės, rodo „Interfax“ užsakymu Viešosios nuomonės fondo Maskvoje atlikta apklausa.

Pažymima, kad 7% piliečių tikisi didelio pablogėjimo, o kas ketvirtas (25%) tikisi nelabai didelio pablogėjimo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad pesimistiškiausiai nusiteikę 18–30 metų amžiaus respondentai – 44% tikisi, kad jų gyvenimo kokybė pablogės. Tačiau 60% vyresnių nei 60 metų amžiaus rusų įsitikinę, kad užsienio bendrovių pasitraukimas neturės įtakos jų gyvenimo kokybei.

19:45 Prancūzijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „nepriimtinų“ karikatūrų

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir pareiškusi jam protestą dėl „nepriimtinų“ Maskvos ambasados Paryžiuje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žiaurių karikatūrų, vaizduojančių Europą ir Jungtines Valstijas.

„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – sakė ministerijos atstovas spaudai apie dvi ketvirtadienį paskelbtas ir dabar jau ištrintas tviterio žinutes.

„Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume reiklų dialogo su Rusija kanalą, ir šie veiksmai yra visiškai netinkami“, – pridūrė atstovas.

Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam dėdės Semo personažui.

Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „Covid“.

19:22 Lietuva inicijavo pareiškimą JT dėl karą nušviečiančių žurnalistų saugumo

Lietuvos iniciatyva Jungtinėse Tautose (JT) paskelbtas bendrasis pareiškimas dėl karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Penktadienį paskelbtas JT Žurnalistų apsaugos draugų grupės parengtas bendrasis pirmininkų pareiškimas dėl kritinės ir toliau radikaliai blogėjančios Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos.

Anot ministerijos, prie pareiškimo prisijungė net 55 JT valstybės narės ir Europos Sąjunga

Eskaluojantis neteisėtai ir masinei Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, JT valstybių narių grupė ragina apsaugoti Ukrainos ir tarptautinius žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus, informuojančius apie karą Ukrainoje.

Pareiškime griežtai smerkiamos visos priemonės, kurių imamasi, siekiant  nutildyti ir suvaržyti nepriklausomą žiniasklaidą pačioje Rusijoje, skelbiančią apie neteisėtą Rusijos invaziją ir po jos kilusius karo veiksmus.

Ypač smerkiamos naujosios įstatymų pataisos, numatančios iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už menamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą ir sankcijų rėmimą. Pareiškime taip pat smerkiamos represijos prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones Baltarusijoje.

19:18 G. Nausėda ragina ES lyderius diversifikuoti energijos šaltinius

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Sąjungos (ES) lyderius nedelsiant diversifikuoti energijos importo šaltinius, Rusijai mėnesį tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje šalies vadovas pabrėžė, kad Bendrijos narių atsijungimas nuo Rusijos energijos tiekimo taip pat turėtų vykti užtikrinant pakankamas dujų atsargas ES, įgalinant kainų kontrolės ir energijos šaltinių saugumo mechanizmus.

Išsamiau skaitykite čia.

18:41 Šveicarija uždraudė eksportuoti prekes, skirtas Rusijos energetikos sektoriui

Šveicarija patvirtino tolesnes sankcijas Rusijai pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą, penktadienį paskelbė Šveicarijos federalinė taryba.

„Dabar draudžiama eksportuoti prekes ir susijusias paslaugas, skirtas Rusijos energetikos sektoriui. Taip pat draudžiama dalyvauti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių veikloje, teikti paskolas ar kitus finansinius išteklius tokioms įmonėms“, – rašoma pareiškime.

Plačiau apie draudimus skaitykite čia.

18:08 Rusija pagrobė 14 Ukrainos merų

Irina Vereščuk, ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė, pranešė, kad rusai paėmė į nelaisvę 14 miestų merus.

Tuo pat metu Rusijos Federacija nori, kad apsikeitimas belaisviais vyktų tik pariteto sąlygomis.

„Štai Rusija reikalauja pariteto, sako, pasieniečiai už pasieniečius, jūreiviai už jūreivius, o man kyla logiškas klausimas: kuo mes keisime merus, kurių jau 14 yra Rusijos įkaitai? Kol kas šį klausimą sprendžiame tarptautiniu lygiu“, – I. Vereščiuk citavo naujienų agentūra „UNIAN“.

17:54 Ukraina: derybos su Rusija yra „labai sunkios“

Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“

Tuo metu Rusija penktadienį pareiškė, kad per derybas nepasiekta jokios pažangos pagrindiniais politiniais klausimais.

„Dabar pozicijos dėl antraeilių klausimų suartėja, tačiau pagrindiniais politiniais klausimais mes faktiškai trypčiojame vietoje“, – žurnalistams sakė Vladimiras Medinskis, Kremliaus padėjėjas, kurio žodžius citavo rusų naujienų agentūros.

17:35 J. Bidenas Lenkijoje aplankė JAV karius

Joe Bidenas, JAV prezidentas, kalbėdamas su JAV kariais Lenkijoje, gyrė Ukrainos civilių drąsą, sakydamas, kad jie turi stiprų stuburą ir daug drąsos. Taip pat jis įvardijo, kad šiuo metu vyksta kova tarp demokratijos ir oligarchų.

Jis padėkojo JAV kariams, pavadindamas juos „geriausiomis kovinėmis pajėgomis pasaulio istorijoje“.

17:12 JK ministras pirmininkas surengė pokalbį su Kinijos vadovu

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas, penktadienį surengė pokalbį su Xi Jinpingu, Kinijos prezidentu.

X. Jinpingas pasakė B. Johnsonui, kad jo šalis atliks „konstruktyvų vaidmenį“ grąžinant taiką Ukrainoje, teigiama Kinijos valstybinės žiniasklaidos priemonės „Xinhua“ paskelbtame pranešime.

„Xi išdėstė principinę Kinijos poziciją Ukrainos klausimu, pabrėždamas, kad tarptautinė bendruomenė turėtų iš tiesų skatinti taikos derybas, sudaryti sąlygas politiniam Ukrainos klausimo sprendimui ir siekti, kad Ukrainoje kuo greičiau būtų atkurta taika. Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį šioje srityje“, – teigiama leidinio straipsnyje. 

16:44 Rusija teigia, kad Ukrainoje žuvo per 1.300 jos karių

Per „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje žuvo daugiau kaip 1.300 Rusijos karių, penktadienį žurnalistams sakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus.

Jo teigimu, dar 3.825 buvo sužeisti.

Ukraina teigia, kad jau žuvo 16.000 Rusijos karių.

16:38 A. Duda atvyko į Žešuvą susitikti su J. Bidenu 

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atvyko į Žešuvą, kur susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu, po to, kai anksčiau penktadienį jo lėktuvas buvo priverstas grįžti į Varšuvą ir leistis avariniu būdu.

16:27 V. Putinas rusų kultūros „atšaukimą“ palygino su nacių knygų deginimu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

„Kalbu apie progresuojančią diskriminaciją prieš viską, kas susiję su Rusija, apie šią tendenciją, besiklostančią virtinėje Vakarų valstybių, visiškai pritariant, o kartais ir skatinant valdantiesiems elitams“, – pridūrė jis.

„Liūdnai pagarsėjusi „atšaukimo kultūra“ tapo kultūros atšaukimu“, – pareiškė V. Putinas, teigdamas, kad rusų kompozitorių kūriniai neįtraukiami į koncertų programas, o rusų autorių knygos „uždraudžiamos“.

„Pastarąjį kartą tokią masinę kampaniją dėl nepageidaujamos literatūros naikinimo prieš beveik 90 metų vykdė naciai Vokietijoje. Iš kino kronikų kadrų gerai prisimename, kaip tiesiai aikštėse buvo deginamos knygos“, – kalbėjo prezidentas.

16:22 D. Kuleba: jokiais derybų punktais su Rusija sutarimo nėra

Nėra jokio sutarimo su Rusija keturiais derybiniais punktais, kuriuos mini Turkijos prezidentas. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, skelbia „Ukrayinska Pravda“.

Anksčiau Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Rusija ir Ukraina, regis, susitarė dėl keturių iš šešių derybinių punktų: Ukrainos nestojimo į NATO, rusų kalbos vartojimo Ukrainoje, nusiginklavimo ir saugumo garantijų.

16:10 A. Dudą skraidinęs lėktuvas turėjo leistis avariniu būdu

Lėktuvas, kuriuo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda skrido į susitikimą su JAV vadovu Joe Bidenu, grįžo atgal ir avariniu būdu nusileido Varšuvoje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Plačiau skaitykite čia

15:49 JT: Ukrainoje žuvo per 1.000 civilių

JT žmogaus teisių biuras teigia, kad, patvirtintais duomenimis, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainoje žuvo mažiausiai 1.081 ir buvo sužeisti 1.707 civiliai gyventojai, ir priduria, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis.

15:39 Ukraina skelbia nukovusi dar vieną Rusijos generolą

Ketvirtadienį, kovo 24 d., Ukrainos kariškiai nukovė dar vieną rusų generolą – Jakovą Riazancevą. Apie tai per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

J. Riazancevas buvo Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos 49-osios jungtinės armijos vadas. Jis nukautas, anot O. Arestovyčiaus, Černobajevkos aerodrome.

15:20 J. Bidenas atvyko į netoli Ukrainos sienos esantį Lenkijos miestą

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina.

J. Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

15:11 Humanitarinė pagalba Ukrainai: gerų norų daug, o organizuoti – sunku

Nuo pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos Lietuvos verslas pradėjo kurti įvairias iniciatyvas gabenti paramą į Ukrainą. Lengviausia buvo surinkti daiktus, tačiau sunkumų sukėlė logistikos organizavimas. Pritrūko ir tikslingo valstybinių institucijų koordinavimo. Nors trikdžių dar vis pasitaiko, pirmųjų dienų suirutė išsisprendė, o Susisiekimo ministerija nurodo, kad platforma internete turėtų palengvinti organizavimą. Plačiau skaitykite čia

15:10 Baltieji rūmai: JAV „neturi jokių ketinimų“ panaudoti cheminius ginklus

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.

„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.

J. Sullivanas teigė, kad šiuo metu Vakarų lyderiai „sutaria“ dėl to, kokių priemonių imtis, jei Rusija panaudotų cheminį ginklą, ir pridūrė, kad Baltieji rūmai šiuo klausimu įsteigė darbo grupę.

„Įdėjome daug pastangų, kad galėtume veiksmingai reaguoti“, – sakė jis prieš pat JAV prezidentą Joe Bideną skraidinančiam lėktuvui nusileidžiant Lenkijoje, apie 100 km nuo sienos su Ukraina.

15:01 JAV tarnyba negavo finansavimo rusų oligarchų turtui identifikuoti

Nors daug prikalbėta apie sankcijas rusų oligarchams, šį mėnesį JAV Kongreso patvirtintame pagalbos Ukrainai pakete trūksta svarbaus dalyko: pinigų Vidaus pajamų tarnybos (IRS) Kriminalinių tyrimų skyriui, turinčiam identifikuoti vertingą Rusijos elito turtą.

Baltųjų rūmų prašymas skirti IRS 30 mln. USD (27,3 mln. Eur), kad ji galėtų aiškintis finansinę veiklą, siejamą su žmonėmis, kuriems taikomos sankcijos, susidūrė su respublikonų nenoru bendrai skirti daugiau pinigų IRS darbui įgyvendinant sprendimus. Deryboms dėl išlaidų artimi respublikonai sakė, kad IRS misija turėtų būti JAV mokesčių kodekso, o ne sankcijų taikymas. Plačiau skaitykite čia

14:50 „Alvora“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje

Infrastruktūros projektų įmonių grupė „Alvora“ pranešė stabdanti veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Uždaromi šiose šalyse registruoti įmonės filialai, atsisakyta tęsti darbus Lenkijos partnerių vystomame objekte Minske. Apie šį sprendimą įmonė dar kovo pradžioje informavo Lietuvos institucijas“, – teigiama pranešime. Plačiau skaitykite čia

14:23 Ukraina: Rusijai iš dalies pavyko sukurti sausumos koridorių

Rusijos pajėgoms iš dalies pavyko sukurti sausumos koridorių tarp Krymo ir dalies Donecko srities. Apie tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo teigimu, tuo pat metu rusams nepavyko pasiekti pagrindinio karo tikslo – Kyjivo blokados ir priėjimo prie Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų.

Generalinis štabas taip pat teigia, kad Rusija didina karo laivų flotilę Azovo jūros vandenyse – užfiksuotas nedidelio minų tralerio „Valentin Pikul“, raketinio katerio „Naberežnyje Čelny“ ir dviejų desantinių laivų plaukimas Kerčės sąsiauriu į šiaurę.

14:11 A. Bilotaitė iš Interpolo ragina pašalinti Rusiją ir Baltarusiją

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina Rusiją ir Baltarusiją išmesti iš tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo. Taip ji pareiškė po susitikimo su šios organizacijos vadovu Jurgenu Stocku.

„Gerbiame Interpolo organizacijos neutralumą bei vertiname pastangas įvesti griežtesnę Maskvos nacionalinio centrinio biuro kontrolę. Suprantama, kad Interpolo Konstitucijoje nėra nuostatos dėl šalies narės narystės sustabdymo ar pašalinimo. Tačiau esu tikra, kad gali būti rastas teisinis būdas, jei tam pritars tarptautinė bendruomenė“, – sakė ministrė.

Prieš porą savaičių Interpolas paskelbė, kad imasi riboti Rusijos galimybes tiesiogiai įvesti informaciją į didžiulį pasaulinės policijos organizacijos tinklą. Nuspręsta, kad pranešimus pirmiausia turi patikrinti generalinis sekretoriatas, įsikūręs Prancūzijos mieste Lione.

Pasak J. Stocko, organizacija turi išlikti neutrali, kitaip ji gali tapti politiniu įrankiu.

Jis pabrėžė, jog jau po Krymo aneksijos 2014-aisiais buvo imtasi ribojančių priemonių Rusijos prieigai prie Interpolo duomenų, tokios pat taisyklės taikomos ir šios dienos kontekste. Be to, yra užtikrinamas stebėsenos procesas, kuriuo užkertamas kelias bet kokiems pažeidimams.

Anot J. Stocko, atsižvelgiant į tarptautinės policijos organizacijos interesus, tam tikri kanalai su Rusija ir Baltarusija turi būti palikti atviri – tai leidžia užkirsti kelią sunkiems tarptautiniams nusikaltimams ar juos išaiškinti.

14:02 S. Lavrovas: Rusija susiduria su Vakarų jai paskelbtu „totaliniu karu“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Rusija išgyvena Vakarų jai paskelbtą visuotinį karą.

„Mums paskelbtas tikras hibridinis, totalinis karas“, – sakė jis viename susitikime.

S. Lavrovo teigimu, šio karo tikslas yra „sunaikinti, sugriauti, suardyti, pasmaugti Rusijos ekonomiką ir Rusiją apskritai“.

Tačiau, pasak S. Lavrovo, Rusija nėra izoliuota. „Turime daug draugų, sąjungininkų ir partnerių pasaulyje, daugybę asociacijų, kuriose Rusija bendradarbiauja su visų žemynų valstybėmis, ir toliau turėsime“, – sakė S. Lavrovas.

Jis pridūrė, kad didžioji dauguma valstybių neprisijungs prie Vakarų sankcijų politikos Rusijai.

13:42 Ukraina patvirtino smūgį jos kariuomenės degalų bazei

Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

Ukraina patvirtino informaciją apie patirtą smūgį ir sakė, kad jis įvyko apie 20 valandą, maždaug už 40 km į pietvakarius nuo Kyjivo esančioje gyvenvietėje.

Kyjivo greitosios pagalbos tarnybų teigimu, pavojaus, kad gaisras išplis už saugyklos ribų, nėra.

AFP reporteris matė virš degančios bazės kylančius ugnies kamuolius.

„Matėme sprogimą, jis buvo labai didelis“, – sakė saugyklos apsaugos darbuotojas šalia esančiame patikros poste, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Laimei, žmonių aukų buvo išvengta“, – pridūrė jis.

13:29 Kremlius: Rusijos pašalinimas iš G-20 nebūtų „mirtinas“

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas.

„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.

13:24 R. T. Erdoganas: Rusija ir Ukraina susitarė dėl 4 iš 6 derybinių punktų

 Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragins Rusijos lyderį Vladimirą Putiną būti „taikos architektu“ ir nutraukti karą Ukrainoje, penktadienį pranešė turkų žiniasklaida.

R. T. Erdoganas, siūlantis savo, kaip tarpininko, pagalbą siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, apie tai pareiškė skrisdamas atgal į Turkiją po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.    

R. T. Erdoganas sakė, kad penktadienį paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, o ateinantį savaitgalį ar kitos savaitės pradžioje pasikalbės su V. Putinu. Prezidentą citavo privati televizija NTV ir kitos turkų žiniasklaidos priemonės.    

„Turėtume pasakyti (V. Putinui): „Turėtumėte būti žingsnių, reikalingų siekiant taikos, architektas“, – sakė R. T. Erdoganas.

Jis taip pat sakė, kad Rusija ir Ukraina, regis, susitarė dėl keturių iš šešių derybinių punktų: Ukrainos nestojimo į NATO, rusų kalbos vartojimo Ukrainoje, nusiginklavimo ir saugumo garantijų.

„Žinoma, Ukraina yra valstybė. Negali būti nė kalbos, kad Kyjivas sutiktų su nusiginklavimu nuo A iki Z, tačiau Ukrainos pusė sakė, kad tam tikri kompromisai šiuo klausimu įmanomi“, – sakė R. T. Erdoganas.

Tačiau jis leido suprasti, kad Ukraina nėra tokia lanksti dėl prorusiškų separatistų kontroliuojamo Donbaso ir 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo statuso.

13:13 „BlackRock“ vadovas Ukrainos kare mato globalizacijos pabaigą

Rusijos invazija į Ukrainą keičia po Šaltojo karo nusistovėjusią pasaulinę tvarką ir žymi tris dešimtmečius trukusios globalizacijos pabaigą, įsitikinęs didžiausios investicijų valdytojos pasaulyje „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

Po Rusijos invazijos daugybė bendruomenių ir žmonių pasaulyje tapo izoliuoti, susikoncentravę į savo kiemą, pastebi L. Finkas.

Plačiau skaitykite čia

13:04 Ukraina ragina ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija

Kyjivas penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūrines ir oro sienas su Rusija ir Baltarusija, siekiant sugriežtinti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

Ukrainos infrastruktūros ministerijos sakoma, kad ji paragino ES „visiškai uždaryti sausumos ir jūrų jungtis su Rusija ir Baltarusija“. Tai yra dalis pasiūlymų, kuriais siūloma „didinti ekonominį spaudimą“ abiem šalims.

12:38 Suomija stabdo greitųjų traukinių susisiekimą su Rusija

 Suomijos geležinkelių bendrovė praneša, kad nuo pirmadienio nebekursuos greitasis traukinys „Allegro“ tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo.

Pastarosiomis savaitėmis buvo padidintas važiuojančių traukinių skaičius, kad visi Suomijos piliečiai galėtų grįžti namo.

Pasak geležinkelių bendrovės atstovo, traukiniai į Sankt Peterburgą važiuodavo pustuščiai, o grįždavo pilni. Paskutinis traukinys iš Sankt Peterburgo išvyks sekmadienį.

Maždaug 400 km maršrutą tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo greitasis traukinys „Allegro“ įveikdavo per 3,5 val. ir buvo laikomas vienintele pagrindine viešojo transporto jungtimi tarp Rusijos ir Europos Sąjungos po to, kai abi pusės viena kitai blokavo oro erdvę. Traukiniu pasinaudojo daug Rusijos piliečių, norinčių išvykti iš savo šalies.

12:26 Charkive per Rusijos pajėgų smūgį medicinos centrui žuvo keturi žmonės

Rusijos pajėgoms penktadienį smogus medicinos įstaigai antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi civiliai gyventojai ir dar keletas buvo sužeista, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

„Šį rytą per civilinės infrastruktūros bombardavimą iš kelių raketų paleidimo įrenginių buvo sužeisti keli civiliai, keturi iš jų žuvo“, – pranešė netoli Rusijos sienos esančio rytinio miesto policija.

Smūgiai pasiekė medicinos centrą miesto Osnoviansko rajone, nurodė pareigūnai. 

Pasak jų, įvykio vietoje dirba jų tyrėjai.

12:07 Sunaikintas rusų desantinis laivas – ne „Orsk“, o „Saratov“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį paskelbtame pranešime teigia, kad Rusijos desantinis laivas, kurį sunaikino Berdianske ketvirtadienį, buvo „Saratov“. Ankstesniuose pranešimuose jis buvo įvardijamas kaip „Orsk“.

„Remiantis naujausia informacija, Azovo operatyvinėje zonoje per užimto Berdiansko uosto puolimą buvo sunaikintas didelis desantinis laivas „Saratov“, – rašoma pranešime.

Jame nurodoma, kad kiti du sunaikinti desantiniai laivai – „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkask“.

12:00 Rusų idėja už dujas reikalauti rublių: neaiškiems tikslams neaiškios ir priemonės

Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, pareiškimas dėl prievolės „nedraugiškoms šalims“ už dujas mokėti rubliais sulaukė įvairių reakcijų Europoje. Kai kurios bendrovės teigia, kad buvo tokiems scenarijams pasiruošusios, tačiau kitos ir Vokietijos kancleris beda pirštu į pasirašytas tiekimo sutartis.

Plačiau skaitykite čia.

11:52 Rusijos politikai neigia žinią apie V. Žirinovskio mirtį

Rusijos politikai penktadienį paneigė pranešimą apie ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio Vladimiro Žirinovskio mirtį nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų.

Anksčiau antradienį naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narį Aleksandrą Proniuškiną, sakiusį kad 75 metų V. Žirinovskis mirė penktadienį vienoje Maskvos ligoninėje.

Plačiau skaitykite čia.

11:47 ES ir JAV sutarė mažinti Bendrijos priklausomybę nuo dujų

Europos Sąjungos ir JAV atstovai sutarė dėl bent 15 mlrd. kub. m suskystintų gamtinių dujų tiekimo į Senąjį žemyną, siekiant sumažinti jo priklausomybę nuo Rusijos. Plačiau skaitykite čia

11:43 Per Mariupolio teatro bombardavimą galėjo žūti apie 300 žmonių

Kovo 16 d. Rusijos lėktuvui numetus bombą ant Mariupolio dramos teatro pastato galėjo žūti apie 300 žmonių, kurie jame slėpėsi, skelbia miesto taryba.

„Deja, šią dieną pradedame nuo blogų naujienų. Iš liudininkų gauta informacijos, kad Mariupolio dramos teatre per Rusijos lėktuvo bombardavimą žuvo apie 300 žmonių. Iki paskutinės akimirkos nesinori tikėti šiuo siaubu. Iki paskutinio norisi tikėti, kad visiems pavyko išsigelbėti. Tačiau žodžiai tų, kurie šio teroro akto metu buvo pastate, byloja ką kita“, – sakoma pranešime.

11:32 Vengrija atmeta V. Zelenskio prašymą padėti ginklais

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą tiekti Ukrainą ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energijos sektoriui.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas sakė, kad V. Zelenskio prašymai „prieštarauja Vengrijos interesams“. Pasak jo, sankcijos Rusijos energijos sektoriui „reikštų, kad Vengrijos ekonomika sulėtės, o tada labai greitai sustos“.

V. Orbanas teigė, kad 85% Vengrijai reikalingų gamtinių dujų ir daugiau kaip 60%naftos importuojama iš Rusijos.

Blokavus Rusijos energijos eksportą vengrai būtų priversti „mokėti šio karo kainą“, pridūrė jis.

11:29 „Moody‘s“ atšauks Rusijos bendrovių reitingus

Reitingų agentūra „Moody‘s Investor Services“ atšauks Rusijos kompanijoms suteiktus reitingus ir jų nebereitinguos. Plačiau skaitykite čia.

11:21 Abiturientai iš Ukrainos brandos egzaminus galės laikyti Lietuvoje

Prieglobstį Lietuvoje gavę baigiamųjų klasių moksleiviai iš Ukrainos galės laikyti brandos egzaminus ir įgyti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Iš Ukrainos atvykę vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniai prašymą dėl brandos egzaminų pasirinkimo ir laikymo vėliausiai turi pateikti iki šių metų gegužės 24 dienos.

Egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių), užduotys bus išverstos į ukrainiečių kalbą kartu su brandos egzaminų vykdymo instrukcijomis. O vertinant ukrainiečių abiturientų brandos egzaminų darbus bus galima pasitelkti vertėją iš ukrainiečių kalbos. Vadinasi, atsakinėti šie mokiniai galės savo gimtąją kalba.

Ukrainiečių mokinius nuo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino mokyklos vadovai gali atleisti. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos jiems laikyti nereikės, kaip ir visiems abiturientams, gyvenantiems Lietuvoje mažiau nei dvejus metus.

11:09 ES įtaria, kad Kinija gali tiekti Rusijai puslaidininkius ir techninę įrangą

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai baiminasi, jog Kinija gali būti pasiruošusi padėti Rusijai sušvelninti Vakarų pritaikytas ekonomines sankcijas tiekdama puslaidininkius ir kitą techninę įrangą.

Pasak „Bloomberg“ šaltinių, Europa susirūpinusi, jog Kinija Rusijos valdžiai nori padėti išvengti Europos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos pritaikytų sankcijų. Esą Kinija ypatingą dėmesį ketina skirti aukštųjų technologijų, kurių eksportą į Rusiją Vakarai uždraudė, komponentams. Plačiau skaitykite čia

10:47 Kas antras rusas mano, kad užsienio kompanijų išvykimas jo nepaveiks

Beveik kas antras rusas (49%) apklausoje nurodė, kad užsienio kompanijų išvykimas iš šalies neturės jokios įtakos jų gyvenimo kokybei. 32% nurodė, kad tai veikiausiai neigiamai atsilieps jų gyvenimui.

Apklausą atliko bendrovė „Viešoji nuomonė“ valstybinės naujienų agentūros „Interfaks“ užsakymu.

Iš 32% manančių, kad situacija pablogės, tik 7% teigė, kad tikisi smarkaus pablogėjimo, kai likę 25% nurodė laukiantys nežymaus pablogėjimo. Pesimistiškiausi buvo 18-30 metų grupės apklaustieji, kurių 44% nurodė laukiantys pablogėjimo.

10:39 Eurojustas padės TBT vykdyti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad paskirs tyrimo grupę rinkti įrodymų dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. 

Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.  

Ministrai nusprendė pasitelkti Eurojustą rinkti įrodymų, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) atliekant tyrimą, pradėtą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. 

„Keletas ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus, o padedant Eurojustui netrukus bus sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti“, – sakė agentūros vadovas Ladislavas Hamranas. 

„Mūsų užduotis – koordinuoti baudžiamųjų bylų tyrimus Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad visi veiktume išvien“, – pridūrė L. Hamranas išplatintame pareiškime.

Pasak jo, Eurojustas bus tarpininkas tarp ES valstybių narių atliekamų tyrimų ir TBT atliekamo nepriklausomo ir nešališko tyrimo.

10:30 Animuotame žemėlapyje – Rusijos invazijos Ukrainoje pokyčiai

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (The Institute for the Study of War) paruošė žemėlapių animaciją, kurioje pavaizduotas sulėtėjęs Rusijos puolimas ir kovo 22 d. prasidėjęs agresyvesnis Ukrainos kontrpuolimas netoli Kijevo.

Institutas nuo karo pradžios pateikia Rusijos teritorijos kontrolės Ukrainoje vertinimą.

Karo studijų instituto ekspertų manymu, per pirmąsias dvi karo savaites Rusijos pajėgos „gerokai pasistūmėjo į priekį“, bet prarado pagreitį dėl tvirto ukrainiečių pasipriešinimo, žemos rusų karių moralės ir nuolatinių logistikos ir palaikymo nesėkmių.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

10:22 Į Ukrainą išsiųsta vaistų ir medicinos priemonių už daugiau nei 250.000 Eur

Lietuva į Ukrainą trečiadienį išsiuntė humanitarinės pagalbos siuntą: vaistų ir medicinos priemonių už daugiau kaip 250.000 Eur.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siuntą sudarė antibiotikai, skausmą ir karščiavimą malšinantys, kraujavimą slopinantys, krešulių susidarymą, uždegimą ir imuninę sistemą slopinantys, bendrosios anestezijos sukėlimui ir palaikymui, pooperaciniam skausmui malšinti skirti vaistai,  infuziniai tirpalai.

Vaistų į Rusijos užpultą Ukrainą išvežta už 220.000 Eur, taip pat siuntoje buvo medicinos priemonės, tokios kaip gliukomačiai, kraujo maišeliai ir kt., už 35.000 Eur. 

Kovo pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras į Ukrainą yra išsiuntę beveik 4 milijonų eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą, kurią iš Lietuvos išgabeno 35 vilkikai. 

Siuntą sudarė vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės ir kt.

10:15 Rusija paskelbė sunaikinusi didžiausią Ukrainos kariuomenės degalų bazę

Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

„Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

10:08 ES lyderiai kol kas nesutaria dėl atsijungimo nuo rusiškų išteklių

Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienio vakarą buvo tęsiamos diskusijos dėl to, kaip Europos Sąjunga (ES) turėtų reaguoti į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą griežtinti sankcijas Rusijai. Daugiausiai nesutarimų išlieka dėl atsijungimo nuo rusiškų išteklių.

V. Zelenskis prašė savo draugų Europoje sustabdyti naftos ir gamtinių dujų importą iš Rusijos, Maskvos karo iždą papildantį šimtais milijonų dolerių per dieną.

Baltijos šalys ir Lenkija pritaria raginimams įvesti dar daugiau sankcijų Rusijos energetikos sektoriui. Anot „Financial Times“ cituojamo vieno ES pareigūnų, kol kas išlieka skirtis tarp tų valstybių, kurios norėtų žengti toliau sankcijų klausimu, ir tų, kurios ragina po keturių sankcijų paketų „pasitikrinti realybę“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:04 ES įsipareigojo įsteigti patikos fondą karo draskomai Ukrainai

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį įsipareigojo įkurti specialų patikos fondą, kad padėtų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai patenkinti būtiniausias valstybės reikmes.

Tai numatyta ES viršūnių susitikimo išvadų 8-ajame punkte. 

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o pasibaigus Rusijos puolimui – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – rašoma viršūnių susitikimo išvadose. 

„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba sutaria įkurti Ukrainos solidarumo patikos fondą ir kviečia jame dalyvauti tarptautinius partnerius bei ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – rašoma pareiškime. 

ES taip pat „ragina EK toliau teikti techninę pagalbą Ukrainai įgyvendinant būtinas reformas“.

09:59 Ukraina atsikovojo teritorijų į rytus nuo Kyjivo

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos vertinimu, Ukrainos pajėgos atsikovojo svarbių teritorijų maždaug 35 km į rytus nuo sostinės Kyjivo.

Vakar pranešta apie sėkmingą ukrainiečių kontrataką į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, Irpinės ir Hostomelio apylinkėse. JK žvalgybos manymu, puolimas šiomis kryptimis greičiausiai tęsis toliau, rašo „The Guardian“.

Pietuose Rusijos pajėgos toliau nesėkmingai bando užimti Mikolajivo miestą, kad atvertų koridorių toliau judėti link Odesos uosto.

09:53 Lietuvoje registravosi 32.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje jau registravosi 32.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 13.800 iš jų – nepilnamečiai, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 

Departamento duomenimis, daugiausiai, 10.551 asmuo, užregistruotas Vilniaus registracijos centre, 3.226 – Alytaus, 3.158 – Kauno, 3.021 – Klaipėdos, 1.629 – Šiaulių, 1.535 – Marijampolės registracijos centre.

Iš dešimties Migracijos departamento teritorinių skyrių, daugiausiai pabėgėlių registruota Vilniaus skyriuje – 1.837, dar 1.403 – Klaipėdos skyriuje, Šiaulių ir Kauno skyriuose atitinkamai registruoti 1.098 ir.1 096 nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Vien pastarąją parą registruota 1.700 pabėgėlių, iš jų – 787 nepilnamečiai.

09:48 „Latvijas Gaze“: neįžvelgiame galimybių už rusiškas dujas mokėti rubliais

Latvijos dujų bendrovės „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis pareiškė nematantis galimybių, kaip jo vadovaujama įmonė už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas galėtų atsiskaityti Rusijos rubliais.

Jis paaiškino, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ numato atsiskaitymus eurais, todėl neaišku, kaip galėtų vykti mokėjimai rubliais. 

„Dabartinės sutarties sąlygos nenumato kitokių atsiskaitymų kaip tik eurais. Neįsivaizduoju, kaip galėtume mokėti kita valiuta“, – sakė A. Kalvitis. 

09:39 Vilniaus geležinkelio stotyje – karo vaizdai į Kaliningradą vykstantiems rusams

Vilniaus geležinkelio stotis įrengė specialią fotografijų parodą, rodančią vaizdus iš karo draskomos Ukrainos, kuri būtų matoma tranzitiniu traukiniu į Kaliningradą važiuojantiems rusams.

Karo vaizdus atspindinčių nuotraukų ekspozicija įrengiama perone, kuriame stabteli iš Maskvos į Kaliningrado sritį vykstantis tranzitinis traukinys. Nuotraukas ekspozicijai padėjo atrinkti Lietuvos spaudos fotografų klubas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1381?placement=

09:34 Ukraina priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą Rusijos kolaborantams

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Baustina veikla apima paramą priešui, jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo pajėgoms, kitokį kolaboravimą.

Nuteistiesiems būtų skiriamos ne tik įkalinimo bausmės – jiems būtų uždrausta laikotarpiui iki 15 metų dirbti vyriausybinius darbus, jų turtas gali būti konfiskuotas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad pareigūnai atlieka tyrimą dėl dviejų Naujosios Kachovkos pietiniame Chersono regione gyventojų, įtariamų padėjus Rusijos kariuomenei suformuoti okupacinę vyriausybę.

09:19 Suomija siųs antrą ginkluotės siuntą Ukrainai

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin, praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas.

Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“, žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

„Neatskleidžiame detalių, norėdami užtikrinti, kad siunta saugiai pasiektų Ukrainą“, – sakė premjerė. – Turime būti pasirengę remti Ukrainą tol, kol tęsis šis karas.“

Praėjus keturioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Suomija sulaužė savo seniai galiojusį principą netiekti ginkluotės į karo zonas ir paskelbė, kad į Kyjivą atsiųs prieštankinių ginklų, automatinių šautuvų ir šaudmenų.

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė nerimą Suomijoje, ilgiau nei 100 metų priklausiusioje Rusijos imperijai. Per pastarąjį šimtmetį suomiai kariavo du karus su Maskva ir turi 1.340 km sausumos sieną su Rusija.

08:57 Šveicarija įšaldė jau beveik 6 mlrd. Eur vertės Rusijos turto

Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė apytikriai 5,75 mlrd. CHF (5,62 mlrd. Eur) vertės Rusijos turto, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą, pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūnas, prižiūrintis sankcijų taikymą, Erwinas Bollingeris sakė, jog šalyje įšaldyto sankcionuoto Rusijos turto vertė skelbiama pirmąkart, o jį sudaro lėšos ir turtas, pavyzdžiui, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.

Jis pabrėžė, jog šios lėšos bei turtas įšaldyti, bet nekonfiskuoti ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.

E. Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali didėti.

08:39 Lenkija atsisako už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose.

„Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią. Mes vykdysime įsipareigojimus pagal galiojančios sutarties sąlygas“, – naujienų agentūra PAP citavo PGNiG vadovą Pawelą Majewskį.

Plačiau apie tai rašoma čia.

08:19 Pentagonas: Rusijai baigiasi preciziškai taikomų ginklų arsenalas

Rusijos pajėgos baigia išnaudoti savo preciziškai taikomų ginklų arsenalą ir bus priverstos pereiti prie vien tik paprastų bombų ir artilerijos naudojimo, mano Pentagonas.

Pentagono Gynybos politikos vicesekretorius Colinas Kahlas taip pat pateikė savo vertinimą „Reuters“, kad V. Putinas nėra pasiryžęs plataus masto konfliktui su NATO valstybėmis.

Kiek anksčiau Pentagonas pateikė savo vertinimus, kad net 60% Rusijos naudotų preciziškai taikomų raketų salvių nepasiekė numatyto taikinio, o kariuomenė yra patyrusi labai didelių nuostolių ir susiduria su išteklių aprūpinimo krize.

NATO mano, kad Rusija per keturias konflikto savaites yra netekusi tarp 7.000 ir 15.000 karių.

08:11 S. Cichanouskaja ragina baltarusių karius nepulti Ukrainos

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Baltarusijos pajėgas neįsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą, jei to bus prašoma, ir gyrė savanorius, padedančius ukrainiečiams kovoti su rusų kariais.    

„Mūsų baltarusiai kariai supranta, kad ukrainiečiai yra mūsų broliai ir seserys ir mes nenorime prieš juos kovoti“, – sakė S. Cihanouskaja per susitikimą su baltarusių bendruomenės atstovais Varšuvoje. 

„Nenorime tapti priešais“, – kalbėjo ji. 

Baltarusiją jau beveik tris dešimtmečius geležiniu kumščiu valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, griežtomis priemonėmis slopina bet kokius nepritariančius balsus ir yra smarkiai priklausomas nuo Maskvos.    

Baltarusija suteikė Maskvai svarbų strateginį pranašumą, leisdama rusų pajėgoms atakuoti Ukrainą iš savo teritorijos, tačiau kol kas pati į karą neįsitraukė.  

Baltarusių kariai „neturi dalytis atsakomybe su Lukašenkos režimu už jo veiksmus“, – sakė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat gyrė baltarusių prodemokratinius savanorius, vykstančius padėti ukrainiečiams kovoti su rusų pajėgomis.  

„Labai jais didžiuojamės. Jie gina ne tik Ukrainos nepriklausomybę, bet ir mūsų ateitį“, – kalbėjo S. Cichanouskaja. 

07:57 Kremlius neigia gandus dėl „pradingusio“ S. Šoigu

Kremlius ketvirtadienį sakė, kad beveik dvi savaites viešumoje nematytas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pernelyg užsiėmęs, todėl ir nesirodo.

S. Šoigu, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kaip pranešama, praėjusį kartą viešumoje pasirodė kovo 11 dieną, nors atlieka vieną svarbiausių vaidmenų per Rusijos karą Ukrainoje. 

Kai kuriuose Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigta, kad jis gali turėti sveikatos problemų.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas stengėsi paneigti tokias kalbas ir žurnalistams sakė: „Gynybos ministras šiuo metu turi daug kuo rūpintis. Vyksta specialioji karinė operacija.“

„Dabar ne laikas dirbti su žiniasklaida“, – pridūrė jis.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad S. Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie naujausius įvykius Ukrainoje.

Vėliau ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie S. Šoigu pokalbį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Surenu Papikianu.

Abu ministrai „aptarė dabartinę situaciją regione ir sritis, kur rusų taikdarių pajėgos Kalnų Karabache vykdo savo užduotis“, nurodė ministerija.

07:41 G. Nausėda: ne visos valstybės pasiruošusios atsijungti nuo rusiškų išteklių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos lyderiai sutaria griežtinti sankcijas karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos narės dar nėra pasiruošusios atsijungti nuo rusiškų išteklių.

„Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare teigė Lietuvos vadovas.

„Taip, reikia pripažinti, kad dalis valstybių dar nėra pasirengusios pačiu artimiausiu metu atsijungti nuo rusiškų energetinių išteklių kranelių“, – pridūrė jis.

Jis tai sakė penktadienio naktį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje.

Pasak prezidento, Europos lyderiai diskutavo apie tai, ką galima padaryti tiek dėl anglies, tiek naftos importo.

„Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva čia nemažai padariusi ir galėtų būti sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis siūlo į 5-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti išplėstines sankcijas Rusijos energetikos ir transporto sektoriui, blokuoti į sankcijų sąrašą dar nepatekusius Rusijos ir Baltarusijos bankus, o Bendrijos uostuose nepriimti Rusijos laivų.

07:35 Rusija smogė raketomis Ukrainos daliniui šalia Dnipro

Rusijos pajėgos vėlai ketvirtadienį paleido dvi raketas į vieną Ukrainos karinį dalinį ketvirtojo pagal dydį šalies miesto Dnipro pakraštyje, pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninis padalinys.

Pranešime sakoma, kad smūgiai sunaikino du pastatus ir sukėlė du gaisrus. Žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius tikslinamas.

Dnipras yra į vakarus nuo sričių palei sieną su Rusija, nuo 2014 metų kontroliuojamų prorusiškų separatistų.

07:30 G. Nausėda: Kinijos klausimas dėl karo Ukrainoje lieka aktualus

Europos lyderiai sutarė daryti viską, kad Kinija turėtų progą apsispręsti dėl karo Ukrainoje – palaikyti Rusiją ar solidarizuotis su Vakarais, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis tai sakė penktadienio naktį vaizdo komentare po Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.

„Kinijos klausimas lieka aktualus ir sutarėme, kad tikrai darysime viską, kad Kinija turėtų progą gerai apgalvoti savo elgesį, įvertinti visas galimas pasekmes ir tada apsispręsti, ar ji tikrai pasirengusi palaikyti Rusiją šioje labai neteisingoje kovoje prieš Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.

„Ar vis dėlto, ji prisijungs prie likusio pasaulio ir solidarizuosis su juo“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo, Europos Sąjungos požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje bus galima pristatyti planuojamame Bendrijos ir Kinijos viršūnių susitikime, taip pat tai bus proga aktyviai paraginti Kiniją prisidėti prie šio karo stabdymo.

G. Nausėda taip pat išreiškė lūkestį, kad šis ES ir Kinijos lyderių susitikimas bus proga paraginti Kiniją nustoti taikyti ekonominio spaudimo priemones prieš ES valstybes nares ir grįžti prie tarptautiniais susitarimais grįsto ekonominio bendradarbiavimo.

07:24 Ukraina: Maskva jėga veža civilius į Rusiją

Ukraina ketvirtadienį apkaltino Maskvą jėga išvežus šimtus tūkstančių civilių iš sugriautų Ukrainos miestų į Rusiją, kur kai kurie gali būti naudojami kaip „įkaitai“, siekiant spausti Kyjivą pasiduoti.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova nurodė, kad maždaug 402.000 žmonių, skaitant 84.000 vaikų, buvo išvežti prieš jų valią.

Kremlius nurodė beveik tokį patį skaičių žmonių, kurie neva savo noru buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rajonuose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pasisakantys už artimus ryšius su Maskva.

07:12 J. Bidenas turėtų paskelbti apie suskystintų dujų eksporto į Europą didinimą

JAV prezidentas Joe Bidenas šiandien turėtų paskelbti apie didinamą JAV suskystintų dujų eksporto kiekį į Europą, taip siekiant sumažinti žemyno priklausomybę nuo Rusiškų dujų, rašo „The Guardian“.

Tai jis ketina aptarti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, prieš išvykstant vizito į Lenkiją.

07:07 Kinijos diplomatijos vadovas atvyko į Indiją

Kinijos užsienio reikalų ministras penktadienį atvyko į Indiją, pranešė pareigūnai.

Kinijos diplomatijos vadovas Indijoje vieši pirmąkart nuo 2020 metų, kad abiejų Azijos milžinių pasienyje įvyko žmonių gyvybių pareikalavusių susirėmimų.

Užsienio reikalų ministras Wang Yi į Indiją atvyko iš Afganistano, kur jis apsilankė pirmąkart nuo Talibano valdžios užgrobimo. Jis vėliau penktadienį Naujajame Delyje susitiks su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru.

06:44 J. Bidenas aplankys Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankys vieną Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina , pranešė Baltieji rūmai, jam siekiant pademonstruoti Vakarų solidarumą su Kyjivu, kovojančiu su Rusijos invazija.

J. Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.

Iki šiol Baltieji rūmai nebuvo paskelbę detalių apie prezidento planuojamą viešnagę Lenkijoje – jo antrąją stotelę per šią kelionę po Briuselyje įvykusių J. Bideno susitikimų su NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.

06:37 A. Bilotaitė Vilniuje susitiks su Interpolo vadovu J. Stocku

Penktadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiks su tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – vadovu Jurgenu Stocku.

„Susitikimo metu bus aptartos trys pagrindinės temos: piktnaudžiavimo Interpolo kanalais rizika, padėtis Ukrainoje bei saugumo iššūkiai“, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Susitikimo dalyviai lankysis ir viename iš šešių Lietuvoje veikiančių karo pabėgėliams iš Ukrainos skirtų registracijos centrų, kuris veikia Vilniuje.

06:23 Ukraina smogė svarbiems logistikos taikiniams

Ukrainos kariuomenė surengė keletą smūgių „didelės svarbos objektams užgrobtose teritorijose“, naujausioje išplatintoje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje eigą mano Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Taikytasi į amunicijos sandėlius ir išsilaipinimo laivus.

JK mano, kad ir toliau bus taikomasi į logistinius taikinius, rašo CNBC.

„Tai privers Rusijos kariuomenę prioritetą skirti savo tiekimo grandinių gynybą ir užlaikys pastiprinimą į fronto liniją“, – vertina JK Gynybos ministerija.

05:50 V. Zelenskis kreipėsi į Europos Tarybą, prašė spartaus priėmimo į ES

Iš anksto įrašyto vaizdo pranešimu kreipęsis į Europos tarybos lyderius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo už darbą stabdant Rusiją ir įvedant sankcijas, tačiau užsiminė, kad jas buvo galima taikyti ir anksčiau, siekiant apskritai atgrasyti atgrasyti nuo invazijos.

Kalboje V. Zelenskis taip pat nedelsti svarstant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje prašymą. „Prašau jūsų čia, neatidėliokite. Prašau. Mums tai yra proga“, – V. Zelenskį citavo „Al Jazeera“.

05:36 Premjerė su Seimo frakcijų seniūnais aptars energetikos klausimus

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį kviečiasi Seimo frakcijų seniūnus aptarti energetikos klausimų.

„Su frakcijų seniūnais bus aptariamas atsinaujinančių energijos išteklių plėtros skatinimas, siūlymai, kuriuos Vyriausybė planuoja teikti Seimui ir kuriuos prašys apsvarstyti kuo skubiau“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė, kad susitikime bus aptariamas „mūsų energetikos sistemos priklausomybių ir jų atsikratymo klausimais“.

05:25 B. Johnsonas mano, kad V. Putinas pasiryžęs „paversti į Grozną“ Ukrainos miestus

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas BBC eteryje kalbėjo, kad nėra nusiteikęs optimistiškai dėl Vladimiro Putino tikslų Ukrainoje ir nemano, kad jis nori taikos.

„Manau, jis nusprendė dvigubinti pastangas bandys į Grozną paversti Ukrainos miestus“, - sakė premjeras žurnalistui Nickui Wattui.

Groznas buvo visiškai sugriautas Rusijos kariuomenės per bombardavimą 1999-2000 metų karinėje kampanijoje.

05:19 „Maisto bankas“ rinks produktus nepasiturintiesiems ir karo pabėgėliams

Penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose „Maisto banko“ savanoriai rinks produktus karo pabėgėliams iš Ukrainos ir Lietuvos nepasiturintiesiems.

„Maisto aukojimai šios akcijos metu yra nepaprastai reikalingi. Labai prašome žmonių nelikti abejingais ir prisidėti tiek, kiek tik galite, nes nevyriausybinių organizacijų ilgo galiojimo maisto atsargos išseko, o paramos gavėjų skaičiai dar auga. Prognozuojama, kad jis gali išaugti net dvigubai“, – sakė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Anot jo, sparčiai kylant maisto kainoms daugėja žmonių, prašančių pagalbos maistu.

„Taip pat tikėtina, kad greitu metu prie net 143.000 nuolat maistu remiamų Lietuvos gyventojų prisijungs ir Ukrainos karo pabėgėliai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės dirbti – tarp atvykusių yra ir neįgaliųjų, senjorų, itin gausių šeimų. Todėl kovo 25–26 dienomis vyksiančios „Maisto banko“ akcijos metu visuomenės paaukotas maistas tampa gyvybiškai svarbus dešimtims tūkstančių žmonių“, – teigė S. Gurevičius.

Paaukoti ilgo galiojimo produktų bus galima 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

05:16 JT: užimtuose miestuose grobiami žmonės

Ukrainiečiai yra masiškai sulaikomi net ir atsitiktiniu pagrindu, o žmonės tiesiog pradingsta Rusijos užimtuose Ukrainos regionuose, Jungtinių Tautų atstovas teigė BBC.

Šiuo metu nustatyti bent 36 tokie dingimo atvejai, o artimieji nežino jokių detalių apie sulaikymus.

JT Žmogaus teisių komisaro atstovas spaudai teigė, kad dažniausiai tai yra „išrinkti vietos bendruomenių atstovai, žurnalistai, arba garsiai pro-ukrainietiškas pozicijas reiškę asmenys“. 

05:05 Kariuomenė: Rusija gali būti netekusi apie 30% sutelktų pajėgų

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto.

„Dabar Rusija turi didžiulius nuostolius, ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į Ukrainą, aš manau, kad dabar šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, paprasčiausiai ji šiuo metu neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V. Rupšys.

„Apie 30% pajėgų, kurios buvo sukauptos apie Ukrainą, buvo prarasta, personalas žuvęs arba sužeistas, kad nebegali kariaut, nuo 15.000 iki 20.000 personalo dabar yra išvesti iš rikiuotės, amunicija taip pat“, – teigė V. Rupšys.

„Jei pažiūrėtumėt dabar į Kaliningradą, ta sritis praktiškai yra ištuštėjus arba didžioji dalis pajėgų, kurios gali kariauti, permestos į operacinius regionus, jie ten kariauja, ir dabar komplektuojami iš neparuoštų karių“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Lietuvos kariuomenės vadas teigė, kad rusai supranta, kad yra „nepajėgūs konvencinėm priemonėm kariauti prieš NATO ar NATO valstybes atskirai“, tačiau pabrėžė, kad, kita vertus, Rusijos sprendimus perprasti sunku, nes jos politikai „nelabai klauso karinio patarimo“.

„Populiaru sakyti, Rusiją sunku suprasti protu, ją reikia perprasti širdimi, greičiausiai tai skamba teigiama prasme, bet šiuo atveju, aš sakyčiau, aš vertinu iš labai negatyvios pusės, kad labai sunku perprasti Rusijos sprendimus“, – sakė V. Rupšys.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“ 1

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi...

Verslo aplinka
2022.05.18
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

Verslo aplinka
2022.05.18
A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Verslo aplinka
2022.05.18
Rusija išsiunčia dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainos bankas: ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai trečdaliu

Ukrainos ekonomikos kritimas 2022-aisiais trečdaliu yra pats optimistiškiausias scenarijus, o spartus jos...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Financial Times“: Turkija NATO ambasadorių susitikime blokavo derybų dėl Suomijos ir Švedijos narystės pradžią 2

Turkija užblokavo pirminį NATO sprendimą imtis nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės Aljanso,...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainoje teisiamas pirmasis Rusijos karo nusikaltėlis kaltę dėl civilio nužudymo pripažįsta

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo...

Verslo aplinka
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Infografika: efektyviausia Vakarų tiekiama ginkluotė Ukrainai Premium 1

Ukrainai laimėjus mūšį prie Charkivo, atstūmus priešo pajėgas kone iki pat sienos su Rusija ir sėkmingai...

Verslo aplinka
2022.05.18
Vyriausybė oficialiai atšaukia ambasadorių Rusijoje

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą...

Verslo aplinka
2022.05.18
Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
2022.05.18
Seimo komitete pritarta naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai: keistųsi trukmė ir dydis 6

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai...

Vadyba
2022.05.18
Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Verslo aplinka
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Ignitis“ iš JAV įsigijo du naujus SkGD krovinius

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ įsigijo du naujus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) krovinius, kurie...

Rinkos
2022.05.18
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
2022.05.18
Lenkijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį ūgtelėjo 8,5% 1

Lenkija per pirmus tris šių metų mėnesius sukūrė palyginamosiomis kainomis 8,5% didesnį nei prieš metus...

Verslo aplinka
2022.05.18
JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku