Premjerė: Baltarusijos režimui skauda dėl sankcijų
Ji taip sakė paklausta, kokios Europos Sąjungos sankcijos padėtų pakeisti Minsko režimo elgesį.
„Manau, kad elgesį visuomet labiausiai keičia tos sankcijos, kurios skauda. Manau, kad tų sankcijų, kurios skauda, jau yra nemažai priimta, todėl, kad tai, kas dabar vyksta, yra reakcija į sankcijas“, – trečiadienį žurnalistams Kapčiamiesčio užkardoje sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, dažniausiai režimai neigia sankcijų įtaką.
„Nors paprastai režimai mėgsta sakyti, kad sankcijos jiems nieko blogo nedaro ir nieko nekeičia, tačiau, jeigu įvertinsite tai, ką kalba tų pačių režimų propagandistai, labai aiškiai girdėti, kad tai yra spaudimas atšaukti sankcijas, vadinasi, jau dabar priimtos sankcijos gana skaudžiai kerta per ekonomiką, dar nėra įsigaliojusios JAV sankcijos, kurios įsigalios gruodžio pradžioje“, – teigė I. Šimonytė.
„Šiuo konkrečiu atveju sankcijos, kurios skirtos subjektams ir asmenims, dalyvaujantiems ir organizuojantiems šitą migrantų srautą – į Baltarusiją, visų pirma – tikrai yra labai svarbus žingsnis, bet nemanau, kad paskutinis“, – pridūrė ji.
ES šiuo metu svarsto naujas sankcijas Baltarusijai, kad paspaustų Aliaksandro Lukašenkos režimą, kaltinamą neteisėtos migracijos į kaimynines Bendrijai priklausančias šalis organizavimu.
Stengiasi užtikrinti migrantų teises
Pasak I. Šimonytės, Lietuva, nepaisant įvestos nepaprastosios padėties pasienyje ir migrantų apgyvendinimo centuose, daro viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos.
„Galbūt kažkam atrodo, kad galimybė komunikuoti mobiliaisiais telefonais, susirašinėti per socialinius tinklus ir t. t. yra kažkoks žmogaus teisių ribojimas, tačiau tai tikrai neribos migrantų, jau esančių apgyvendinimo centruose, galimybių bendrauti su valstybės institucijomis“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, su nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais ar kitais žmonėmis, su kuriais migrantams gali būti svarbu susitikti, jie galės bendrauti gyvai, atvykę į jų apgyvendinimo centrus.
„Aš manau, kad mes darome viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, bet reikia suprasti, kad šita situacija yra labai sudėtinga tuo požiūriu, kad čia tarsi nesakyčiau, kad konfliktuoja, bet vienoje vietoje susikerta du tarptautiniai įsipareigojimai. Vienas įsipareigojimas yra saugoti valstybės sieną, kuri taip pat yra ir rytinė Europos Sąjungos siena, įgyvendinti Šengeno sienų kodeksą. Kita vertus, užtikrinti ir žmogaus teises“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės vadovė taip pat priminė, kad migrantai gali teisėtai patekti į Lietuvą, pateikiant prieglobsčio prašymus.
„Lietuva tikrai dar yra papildomai numačiusi galimybes pateikti prieglobsčio prašymus tose vietose, kurios iš principo yra saugios žmonėms, kurie kartais dabar bando laužtis į valstybių teritoriją“, – teigė premjerė.
„Tikrai kiekvienas atvejis yra išnagrinėjamas detaliai. Kartais kalbama, kad čia yra generalizavimas, kad mes kažkaip vienu matu matuojame visus žmones, bet reikia labai aiškiai suprasti, kad yra labai aiškios procedūros kiekvieno žmogaus situaciją individualiai įvertinti“, – pridūrė ji.
Trečiadienį pasienyje su Baltarusija, baiminantis naujo migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies, įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Ji taip pat įvesta ir migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Įtampa dar labiau pakilo nuo pirmadienio, prie Baltarusijos pasienio su Lenkija atvykus keliems tūkstančiams migrantų. Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad panaši situacija gali pasikartoti prie jos sienų.
