Seimas imasi 2022 m. biudžeto, kuriame planuojamas 3,1% BVP deficitas

Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino 2022 m. biudžeto projektą. Kartu su juo Seimui nėra teikiama jokių didesnių mokestinių pakeitimų, išskyrus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakėlimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė iš Seimo tribūnos pristatydama biudžetą darsyk pakartojo, kad ženklesni mokestiniai pokyčiai laukia nuo 2023-ųjų.

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, jei mes norime subalansuoti ilgalaikius įsipareigojimus ir tvarias pajamas, tam tikrų pokyčių galbūt reikės imtis. Čia Vyriausybė diskutuoja ir apie žaliuosius mokesčius, žaliąją pertvarką. Manau, kad tų diskusijų turėsime ir daugiau – tiek kalbant apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą, tiek turbūt ir kitais aspektais. Bet ne anksčiau kaip nuo 2023 m.“, – teigė ji.

Vadina „galimybių biudžetu“

Premjerė Ingrida Šimonytė biudžetą vadina skurdą šalyje mažinsiančiu, saugiu „galimybių biudžetu“ bei, anot jos, leisiančiu Vyriausybei įgyvendinti ne vieną jos programos punktą.

Tačiau kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad biudžeto projektas per daug optimistinis, ryški socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.

Socialinei apsaugai asignavimai 2022 m. turėtų siekti 7,858 mlrd. Eur – 759,5 mln. Eur daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai – 3,337 mlrd. Eur (379,6 mln. Eur daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. Eur (344 mln. Eur daugiau). 

Didžiausias dėmesys, pasak Vyriausybės, biudžete skiriamas „šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui“. 

Numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius, nes keturiais eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis. Šis dydis kitąmet turėtų siekti 181 Eur. 

Didės MMA ir NPD

Vyriausybė jau pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo sausio bus 730 Eur (padidinta nuo 642 Eur šiemet). Seimo pritarimo šiam sprendimui nereikia.

Tuo metu kartu su biudžetu parlamentarams teikiamas siūlymas didinti taikytiną maksimalų NPD – 460 Eur (šiuo metu NPD siekia 400 Eur).

Be to, keičiama NPD taikymo formulė, kad papildomą naudą gautų gyventojai, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris antrą ketvirtį siekė 1.566 Eur iki mokesčių. Premjerė interviu VŽ teigė, kad šis NPD padidinimas ir formulės pakeitimas padidins apie 73% dirbančiųjų pajamas. 

Bazinė socialinė išmoka didėja dviem eurais ir pasieks 42 Eur, todėl šiek tiek padidės ir nuo jos priklausančios išmokos: vaiko pinigai, vienkartinės išmokos įsikurti, o taip pat vaikui bei nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, laidojimo pašalpa, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos. 

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2% (128 mln. Eur) ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. Eur (2,05%. BVP). 

304,2 mln. Eur numatyta koronaviruso pandemijos padariniams šalinti, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai – 102,8 mln. Eur, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. Eur, stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. Eur skirs tiesiogiai Europos Sąjunga. Su Astravo atomine elektrine susijusiems saugos poreikiams planuojama skirti 17,8 mln. Eur.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. Eur.

Ką numato „Sodros“ bei sveikatos sistemos biudžetai

Seimui kartu su valstybės biudžetu taip pat teikiami „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo bei Pensijų anuitetų fondų biudžetų projektai. 

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 Eur (iki 465 Eur), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 Eur (iki 489 Eur). Nuo 2022 m. visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 Eur vienišo asmens išmoką. 

[infogram id="c9d0f682-6e15-49aa-9755-6beccac955b8" prefix="BTx" format="interactive" title="2022 m. biudžetai"]

Valstybės biudžeto pajamos 2022 m. turėtų augti 11,4% iki 13,86 mlrd. Eur, išlaidos – sumažėti 0,8% iki 16,481 mlrd. Eur, „Sodros“ pajamos didės 9,5% iki 5,837 mlrd. Eur, išlaidos augs 8,8% iki 5,534 mlrd. Eur, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ketinama surinkti 7,9% daugiau nei šiemet, išleisti 12,1% daugiau. Sveikatos sistemos biudžetas, kaip ir priklauso pagal įstatymus, bus subalansuotas – pajamos ir išlaidos sieks apie 2,79 mlrd. Eur. 

Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7% iki 4,268 mlrd. Eur, o išlaidos didės 13,5% iki 4,312 mlrd. Eur. 

Pirmasis svarstymas – lapkričio pabaigoje

Planuojama, kad bendras visų biudžetų balansas bus neigiamas – valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,1% BVP, t. y. apie 1,6 mlrd. Eur.

Pasak I. Šimonytės, jeigu biudžete nebūtų reikėję numatyti lėšų koronaviruso ir nelegalios migracijos iššūkių valdymo poreikiams, kitų metų finansinis rezultatas būtų apie 0,7 proc. punkto BVP geresnis.

Dabar visus Seimui pateiktus kitų metų biudžetus svarstys parlamentiniai komitetai ir komisijos. Tuo laiku, t. y. artimiausias dvi savaites, eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nevyks.

Pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 25-ąją, po jo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.