„Frontex“ vadas kalba apie dvi dešimtis pažeidimų Lietuvoje
Apie tai trečiadienį pranešė naujienų portalas „EUobserver“.
„Fiksuota, jei teisingai prisimenu 17, ar beveik, sakykime, 20 pranešimų apie rimtus incidentus (angl. Serious Incident Report, SIR), kur įtariami pamatinių teisių pažeidimai Lietuvoje“, – cituojamas F. Leggeri, kalbėjęs pirmadienį vykusiame nevyriausybinės organizacijos „EU Watch“ renginyje.
„Mano supratimu, to priežastis – Lietuvos teisės interpretacijos. Klausimas, ar Lietuvos sienos apsaugos ir prieglobsčio įstatymai atitinka ES teisę“, – pridūrė jis.
Anksčiau „EUobserver“ pranešė, kad fiksuota apie 14 pranešimų apie rimtus incidentus, kurie yra susiję su kolektyviniu migrantų išstūmimu per sieną.
Reaguojant į šiuos pranešimus, organizacija gali nutraukti savo misiją Lietuvoje, tačiau F. Leggeri nekomentavo, ar tai bus padaryta.
R. Liubajevas: Lietuva teikia paaiškinimus
Lietuva teikia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ išaiškinimus dėl jos fiksuotų keliolikos pažeidimų, pati šalis nėra nustačiusi atvejų, kai teisės aktų nebūtų laikomasi, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Anot jo, pranešimai apie galimus žmogaus teisių pažeidimus yra nagrinėjami, ir Lietuva privalo teikti atsakymus. „Mes į daugiau negu pusę tų raportų arba užklausimų jau pateikėme atsakymus, dabar tuos vertinimus daro „Frontex“ agentūra“, – BNS sakė R. Liubajevas.
Pasak jo, nebuvo atvejų, kai Lietuva, teikdama atsakymą, įvertintų, jog pažeidimo iš tiesų būta: „mes tokių nefiksavome“.
R. Liubajevas sako susitikęs su F. Leggeri ir kalbėjęsis apie šiuos incidentus, bet kol kas papildomų duomenų neturi, nes jie vis dar tebėra tiriami.
„Šiandien susitikome su direktoriumi, trumpai pakalbėjome, paklausiau, kokia yra situacija su tais pranešimais, tuo labiau, kad jis apie tai minėjo. Sakė, kad jis irgi kažkokių ypatingų rezultatų neturi, bet kol kas nemato poreikio nutraukti operaciją“, – sakė VSAT vadas.
R. Liubajevas pabrėžė, kad „Frontex“ nenagrinėja pažeidimų – tiesiog vertina, ar jie galėjo būti, o į tai atsižvelgdamas agentūros vadovas sprendžia, ar tęsti „Frontex“ operaciją, ar ne.
„Dauguma tų raportų buvo parengti rugpjūčio mėnesį. Nežiūrint į tuos pranešimus ir tą situaciją, direktorius priėmė sprendimą vis dėlto tą operaciją tęsti ir spalio 6 d. ta operacija buvo pratęsta iki lapkričio 30 d.“, – sakė R. Liubajevas.
Jo teigimu, incidentų raportų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vykdomų operacijų metu „surašoma pakankamai daug“, dalis jų nebūtinai būna susiję su žmogaus teisių pažeidimais.
Lietuva, pasak R. Liubajevo, pateikia išaiškinimą apie šalyje galiojančius teisės aktus.
„Mūsų pagrindinis principas bendraujant ir su „Frontex“, ir su Europos Sąjunga, yra atvirumas, mes tikrai nieko neplanuojame slėpti“, – sakė VSAT vadas.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ėmėsi, nes Baltarusija prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdo hibridinę ataką. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Migracijos politika atgyveno, teigia ministrė
Diskusijų dėl Lietuvos pasieniečių veiksmų pasienyje su Baltarusija nekiltų atnaujinus ES migracijos politiką, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Problema, kuri yra keliama, yra keliama mano pačios – tai yra tai, kad ES teisė, kad migracijos politika neatitinka nūdienos realijų, kai yra vykdoma tokio pobūdžio ataka prieš Lietuvą ir prieš visą ES, kai gyvi žmonės yra naudojami kaip ginklas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
„Europinis teisinis reglamentavimas neleidžia mums imtis tų priemonių ir tų įrankių tam, kad apsisaugotume ir apsaugotume ES“, – kalbėjo ji.
Lietuva ragina keisti ES migrantų politiką, numatant daugiau galimybių kovoti su hibridine agresija, kokia šalis laiko migrantų srautus iš Baltarusijos.
A. Bilotaitė sako dėkojanti visoms ES agentūroms, taip pat ir „Frontex“, už pagalbą valdant migrantų krizę. Ji teigė, kad jos žiniomis „Frontex“ misija jau ir taip „ėjo į pabaigą“.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu misija vyks iki lapkričio 25 dienos, tačiau nėra žinoma, ar ji bus pratęsta.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4.200 neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
