G. Nausėda: EVT išgirdo Lietuvos prašymą padėti spręsti migracijos krizę
Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, jog Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“, bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.
„Nebijokime to žodžio – migracijos krizė niekur nesibaigė, tiesiog ieškoma kitų variantų, kitų formų, kaip ją gilinti. Kol kas Lietuva sėkmingai tvarkosi, tačiau mums reikalinga Europos Sąjungos pagalbą. Smagu, kad Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charlesas Michelis išgirdo šį mano ir kolegų prašymą ir spalio 21–22 dienomis, kuomet jau susitiksime Briuselyje, migracijos klausimui skirsime tikrai, tikiuosi, nemažai dėmesio“, – sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo, kad šalys jaučia solidarumą iš Europos Sąjungos (ES) bei NATO kalbant apie „gaisrų gesinimą“, bet žvelgiant į tolesnę ateitį, būtina keisti ES migracijos gaires, kurios „nebeatspindi sąmoningo kai kurių valstybių noro destabilizuoti padėtį naudojant žmones kaip įrankį“.
Vis dėlto G. Nausėda pripažino, jog greitų ES sprendimų tikėtis nereikėtų.
„Vien dėl to, kad neįvertinome šitų pokyčių, pralaimėsime hibridines atakas prieš šitokius diktatoriškus režimus. Dėl tos priežasties dar laukia nuoširdus ir pakankamai įdomus pokalbis spalio pabaigoje. Bet norėčiau pasakyti, kad greitų sprendimų šitoje srityje laukti mes negalime, nes tai trunka gerokai ilgiau, tai nėra vien tik EVT priedermė – turi dirbti visa hierarchija Europos Sąjungos institucijų, ministrų tarybos, kurie dar turi parengti dokumentus“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4.100 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją
Po EVT neformalaus susitikimo G. Nausėda taip pat sakė, kad ES turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis.
„ES laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi. Ir aš manau, kad neseni įvykiai su Lietuva daro tam tikrą įtaką bendrai Europos Sąjungos pozicijai, kadangi matoma iš Kinijos pusės daugiau agresyvumo, daugiau noro diktuoti savo sąlygas ir, žinoma, vaidinti didesnį vaidmenį pasaulyje“, – kalbėjo prezidentas.
Anot G. Nausėdos, šiame kontekste Europos Sąjunga „turi veikti greitai, ryžtingai“ ir turi „mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos įvairiais aspektais“.
„Žinoma, pandemija atskleidė, kad mes esame priklausomi gamybos grandinių požiūriu. Be jokios abejonės, esant tam tikroms aplinkybėms, Kinija tokiu koziriu tikrai pasinaudotų. Taigi, žvelgiant į ateitį, mes turime daugiau sutelkti gamybos grandinių savo šalyje, savo kontinente, arba bendraudami su kitomis, mums savo mąstymu panašiomis valstybėmis“, – sakė šalies vadovas.
Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
