Karantinas bent kol kas negrąžintas, svarstoma, kam teks mokėti už darbuotojų testus
Vyriausybės trečiadienio posėdžio išvakarėse premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad planuojama neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“. Jos tvirtinimu, karantino teisinį režimą gali tekti pritaikyti vien dėl to, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse.
Bet po trečiadienį uždarame Vyriausybės pasitarime įvykusių diskusijų pranešta, kad apsispręsta bent kol kas vengti karantino įvedimo. Sprendimas atidėtas mažiausiai savaitei.
Sutrumpins izoliacijos terminas
„Apibendrinsiu tai, ką kalbėjom ministrų neformaliame pasitarime: kitam Vyriausybės posėdžiui Sveikatos apsaugos arba Vidaus reikalų ministerija ateis su suderintais sprendimais dėl to, kokį teisinį režimą mes turime taikyti, nustatydami naujus, griežtesnius ribojimus – ar čia pakanka ekstremalios situacijos, ar reikėtų karantino. Matyt, tarp ministerijų bus sutarta dėl teisinio statuso“, – kabineto posėdžio pabaigoje sakė I. Šimonytė.
Premjerė sakė, kad dėl to pasiūlymai Vyriausybei turėtų būti pristatyti kito trečiadienio posėdžiui.
Ji taip pat informavo, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turėtų priimti sprendimus dėl testavimo mokyklose išplėtimo ir izoliacijos ugdymo įstaigų auklėtiniams sutrumpinimo nuo 14 iki 10 d.
A. Dulkys po posėdžio pranešė, kad izoliacija po kontakto su sergančiuoju koronavirusu bus trumpinama visiems, ne tik moksleiviams.
„Įvertinę ir pasiskiepijimo situaciją, ir kitų šalių praktikas, mes apskritai sutrumpinsime terminą nuo 14 iki 10 dienų“, – teigė ministras.
Anot jo, ši tvarka galios visiems žmonėms, tačiau pagrindinis motyvas ją keisti – siekis užtikrinti sklandų švietimo procesą mokyklose.
Kas mokės už testus?
Be to, pasak premjerės, turi būti dar kartą išnagrinėta statistika apie darbo kolektyvus, kuriuose yra santykinai nedaug pasiskiepijusių: „Turbūt derėtų dar kartą prasukti tokį logistinį ratą pro tokius kolektyvus ir pasiūlyti jiems pagalbą, raginant darbuotojus skiepytis.“
„Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo I. Šimonytė.
Privalomas gamybos įmonių darbuotojų, kurie nėra persirgę koronavirusu ar nepasiskiepiję, testavimas kas 7–10 dienų įsigaliojo rugsėjo viduryje.
Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė.
Imtis griežtesnių priemonių verčia blogėjanti epidemiologinė situacija.
Šį antradienį Lietuva įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki tol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
Lietuvoje dabar 100.000 gyventojų per 14 dienų tenka 504,5 naujų užsikrėtimų.
Anksčiau su spalvinėmis zonomis buvo siejami pandemijos valdymo sprendimai, tačiau šiuo metu Vyriausybė akcentuoja ligoninių užimtumo svarbą sprendžiant dėl pandeminių griežtinimų.
Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 m. kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 m. lapkričio iki šių metų liepos.
A. Armonaitė: ekonomika turi likti atvira
A. Dulkys dar prieš Vyriausybės posėdį pabrėžė, kad „jau dabar tikrai reikia tam tikrų pokyčių“.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog ekonomika turi likti atvira, nes skiepai yra prieinami visiems. Pasak jos, švietimas taip pat turi likti atviras, tačiau didinant testavimą ar saugumo reikalavimus.
Tačiau ministrė pripažino, kad augant susirgimų skaičiams, tam tikrų priemonių gali tekti imtis: „Juodoje zonoje esame, susirgimų skaičius didėja. Tai tam tikrų priemonių reikės imtis ir apie jas diskutuosime. Bet tos priemonės turės būti tokios, kad jos išlaikytų atvirą ekonomiką, atvirą švietimą.“
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas trečiadienį Žinių radijui teigė manantis, kad karantino Lietuvoje būtų galima išvengti.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
„Matome, kad sergančiųjų skaičius auga. Bet aš manau, kad įmanoma padaryti taip, kad ir be karantino „prasisuktume“ šį sezoną ir iš tikrųjų išlaikytume ir mokyklas dirbančias, ir nebūtų apribojimų, kurie buvo“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad nekalbama apie tokius karantino ribojimus, kurie buvo šių metų pirmąjį pusmetį, kai draustas judėjimas tarp savivaldybių, uždarytos maitinimo ir pramogų, laisvalaikio vietos, neveikė dalis parduotuvių.
„Tikrai ne apie tokį karantiną kalbama, koks buvo, net jeigu ir tas karantinas formaliai bus įvestas. Man atrodo, kad svarbiausias atskaitos taškas – ramiai sau pagalvoti prieš miegą, kiek mano gyvenimas pasikeitė ir ar tas pasikeitimas nėra tik nedidelis nemalonumas, kad visi būtume apsaugoti“, – kalbėjo V. Mitalas.
