Penki afganistaniečiai pasiprašė prieglobsčio, Lietuva kreipiasi į EŽTT
Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusią savaitę neleido Lietuvos pasieniečiams išsiųsti penkių afganistaniečių atgal į Baltarusiją.
VSAT antradienio vakarą patvirtino, kad minėti penki afganistaniečiai anksčiau tądien sulaikyti Lietuvos teritorijoje, maždaug 250 metrų nuo Lietuvos sienos su Baltarusija.
Šie migrantai jau anksčiau po EŽTT sprendimo buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje, tačiau tuomet buvo apgręžti ir grąžinti į Baltarusiją.
„Ta istorija apauga įvairiais faktais“
„Visi neteisėti migrantai, kurie sulaikomi prie valstybės sienos, jie sulaikomi Lietuvos teritorijoje. Deja, ponas Lukašenka kol kas nesuteikė VSAT pareigūnams įgaliojimų sulaikyti neteisėtus migrantus Baltarusijos pusėje. Fiziškai visi neteisėti migrantai, kurie bando nelegaliai atvykti į Lietuvą, sulaikomi Lietuvos teritorijoje prie valstybės sienos“, – anksčiau trečiadienį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Tačiau jis pabrėžė, kad tais atvejais yra taikomos priemonės, numatytos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendime, suteikiančiame pasieniečiams teisę neįleisti asmenų, neteisėtai atvykusių į šalį.
„Praeitą savaitę tie neteisėti migrantai taip pat buvo sulaikyti prie valstybės sienos, buvo Lietuvos teritorijoje. Mes niekados neteigėme, kad jie nebuvo įleisti į Lietuvos teritoriją. Jie buvo Lietuvoje ir jie buvo iš tikrųjų grąžinti, kadangi buvo priimtas sprendimas, nes jie neteisėtai bandė vykti į Lietuvą ir buvo grąžinti“, – sakė VSAT vadas.
Praėjusią savaitę VSAT vadovas teigė, jog tarnyba neturi „objektyvių duomenų, kad minėti Afganistano piliečiai šiuo metu yra Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
Antradienį jis teigė, kad šįkart migrantai įleisti atsižvelgus į EŽTT sprendimą ir tai, kad buvo „labai nemažai neaiškių dalykų, kurių tikrai mums reikia išsiaiškinti“.
„Ta istorija apauga įvairiais faktais, tai Lietuvos teritorijoje tie migrantai yra, tai nėra Lietuvos teritorijoje, tai būna, tai jų nėra. VSAT pastatoma į situaciją, kai mes, neturėdami galimybių įrodyti jų buvimą Lietuvos teritorijoje, esame labai sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Atėjo iš Baltarusijos
Pasak jo, pasieniečiai, sulaikę migrantus, atlikto papildomą patikrinimą ir nustatė vietą, kur jie kirto sieną. Nustatyta, kad jie į Lietuvą prieš sulaikymą atėjo iš Baltarusijos kirsdami sieną neleistinoje vietoje.
„VSAT pareigūnai po valstybės sienos pažeidimo fakto atliko papildomą patikrinimą sienos ruožo, buvo nustatyta valstybės sienos pažeidimo vieta. (...) Ten matosi brydė iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją. Buvo panaudotas tarnybinis šuo ir VSAT kinologas, atlikdamas pėdsekystės veiksmus, nuo valstybės sienos pažeidimo vietos atvedė mūsų pareigūnus į tą vietą, kur buvo sulaikyti ir pastebėti neteisėti migrantai“, – pasakojo VSAT vadas.
„Tai leidžia mums teigti, kad neteisėti migrantai atvyko į Lietuvos teritoriją, pažeisdami valstybės sieną nustatytoje vietoje“, – sakė jis.
Prie sienos su Baltarusija antradienį sulaikyti migrantai nugabenti į pasienio Puškų užkardą, kur jiems suteikta reikalinga pagalba, jie pamaitinti.
Lietuva kreipiasi į EŽTT
Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė trečiadienį pranešė, kad Lietuva kreipiasi į EŽTT, prašydama panaikinti penkių afganistaniečių atžvilgiu pritaikytas apsaugos priemones.
„Mes šiandien baigėme rengti prašymą EŽTT, prašydami panaikinti Lietuvai paskirtas laikinas apsaugos priemones penkių afganistaniečių atžvilgiu“, – sakė K. Bubnytė-Širmenė.
Pasak jos, trečiadienį prašymas bus išsiųstas teismui.
„Mūsų manymu, jų (apsaugos priemonių – BNS) buvo paprašyta piktnaudžiaujant procesu, todėl, kad buvo teikta galimai melaginga informacija EŽTT, todėl, kad jų buvo paprašyta neatsižvelgiant į labai specifinį kontekstą, kurį mes turime, kalbant apie šią migrantų krizę, kuri yra palaikoma ir inspiruota trečiosios valstybės“, – kalbėjo Lietuvos atstovė.
K. Bubnytės-Širmenės teigimu, nors EŽTT praėjusią savaitę pritaikytos apsaugos priemonės prarado aktualumą, afganistaniečiams anksčiau trečiadienį pasiprašius prieglobsčio Lietuvoje, siekiama jas panaikinti nuo pat pradžių.
„Tokiu atveju, kai laikinos apsaugos priemonės praranda aktualumą, tai tiesiog nutraukiamas jų taikymas. O mes prašome naikinti iš tikrųjų, kad jos būtų pripažintos negaliojančiomis nuo paties paskyrimo“, – akcentavo ji.
Pasak K. Bubnytės-Širmenės, šie argumentai ir teismo sprendimas dėl apsaugos priemonių bus labai reikšmingi ir bylą nagrinėjant toliau.
Užsiminė apie „kai kurių“ siekį pasipelnyti
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį LRT radijui tvirtino manąs, kad EŽTT sprendimai gali paskatinti kai kurių teisininkų ar organizacijų siekį pasipelnyti taip nesąmoningai padedant Minsko režimui.
VERSLO TRIBŪNA
Hibridinės grėsmės tapo nuolatiniu šiandienos iššūkiu: kibernetinės atakos, informacijos trikdymas ir kitos priešiškos veikos vis dažniau taikosi į valstybines ir privačias sistemas. Specialistai sako, kad norint jas suvaldyti, reikia ne tik technologijų, bet ir sistemos, kuri leistų grėsmes atpažinti iš anksto bei dalytis informacija. Būtent tokį sprendimą kuria lietuvių bendrovė „NRD Cyber Security“, įgyvendinanti projektus „SOCshare“ ir „SOCcare“. Abu projektai finansuojami pagal Inovacijų agentūros koordinuojamą Europos Komisijos programą „Skaitmeninė Europa“ (angl. „Digital Europe Programme“) ir prisideda prie kibernetinio atsparumo stiprinimo.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Biomedikos centro“ Neįgaliųjų įrangos centras pradeda naują veiklos etapą – nuo lapkričio 24 d. jis veikia nauju vardu „Ergotecha“. Šis pokytis žymi strateginį įmonės sprendimą dar labiau susitelkti į judumo sprendimus ir klientų patirtį.
2026 m. kovo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, žyminti reikšmingą Lietuvos agroverslo istorijos etapą. Startavusi kaip gana nedidelė ekspozicija, per tris dešimtmečius įsitvirtino kaip didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio inovacijų ir aktualijų platforma, neužleidžianti savo pozicijų ir šiandien. Kasmet parodoje susitinka svarbiausi agrosektoriaus žaidėjai, o pasirengimas renginiui jau dabar vyksta labai intensyviai, vietų parodos ekspozicijose sparčiai mažėja.
L. Kasčiūnas teigė, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms: „Ten buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi, tai reiškia, kad apgręžimo politika yra pateisinama, tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Tai aš visiškai sutinku, kad tai reikia padaryti.“
„Bet faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie iš to gali ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Komiteto narys, naujos opozicinės frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas su tuo sako kategoriškai nesutinkantis, kadangi Europos Sąjunga taiko labai aukštus žmogaus teisių standartus, o Lietuva, stodama į Bendriją, įsipareigojo standartų laikytis ir užtikrinti teisės viršenybę.
„Manyčiau, kad jei mes susimausime šioje situacijoje su migrantais, mes kaip tik padarysime tokią meškos paslaugą Rusijos saugumo architektams, kurie nori sugriauti šitą vertybinę sistemą. Nemanau, kad žmogaus teisių gynėjai bendradarbiauja, sudaro kažkokias sąjungas su Baltarusija, Rusija. Priešingai – Rusijai būtų labai malonu sugriauti europines vertybes“, – LRT radijui kalbėjo jis.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4.000 migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
