ES ragina A. Lukašenką „pakeisti kursą“, pasitraukus iš posto žada 3 mlrd. Eur pagalbos paketą

Svarbiausi faktai:

• Tyrimus dėl orlaivio nutupdymo atlieka Lietuvos teisėsauga, JAV tarnybos, tarptautinės aviacijos organizacijos.

• Lisabonoje aptariamos galimos sankcijos Baltarusijos režimui, Europos valstybės žada nesitraukti, kol A. Lukašenka nesiims demokratinių pokyčių.

• Vokietija A. Lukašenkai žada „sankcijų spiralę“, jei režimas nebus pasiruošęs keisti kurso.

• Lietuva išsiunčia 2 Baltarusijos ambasados darbuotojus.

• EK yra pasiruošusi skirti 3 mlrd. Eur pagalbos paketą, jei A. Lukašenka sutiks trauktis iš prezidento posto.

20:14 V. Putinas giria santykių su Baltarusija stiprinimo „konkrečius rezultatus“

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per penktadienį surengtą susitikimą su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka gyrė vis glaudesnius dvišalius ryšius, tęsiantis skandalui dėl Europos lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske.

„Kuriame Sąjunginę valstybę“, – prasidėjus deryboms Sočyje A. Lukašenkai sakė V. Putinas.

„Užtikrintai judame ta linkme, tas darbas jau duoda konkrečių rezultatų mūsų piliečiams“, – nurodė rusų lyderis, remiantis televizijos reportažais.

19:04 Baltarusija du Lietuvos diplomatus paskelbė nepageidaujamais asmenimis

Baltarusija penktadienį paskelbė du Lietuvos diplomatus nepageidaujamais asmenimis, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Jo žodžius penktadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA

„Vadovaudamiesi abipusiškumo principu, šiandien buvome priversti imtis veidrodinių priemonių ir paskelbti du Lietuvos diplomatus persona non grata už veiklą, nesuderinamą su diplomatinio pareigūno statusu. Jiems buvo pasiūlyta išvykti iš Baltarusijos per septynias dienas“, – sakė A. Hlazas.

Anksčiau penktadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad Vilnius priėmė sprendimą išsiųsti du Baltarusijos ambasados darbuotojus.

19:01 Į Rusiją atvykęs A. Lukašenka tvirtina, kad Vakarai siekia „įsiūbuoti“ neramumus jo šalyje

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, penktadienį susitikęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pareiškė, kad Vakarai siekia sukelti neramumų jo šalyje, kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo.

„Vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį“, – sakė A. Lukašenka, turėdamas omenyje protestus prieš jo režimą, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų.

17:53 S. Cichanouskajos štabas: ES ir kita pagalba demokratinei Baltarusijai – 10 mlrd. dolerių

Europos Komisijos (EK) finansinės paramos demokratinei Baltarusijai planas kartu su kitų suinteresuotų pusių parama gali siekti iki 10 mlrd. USD, sako opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabas.

S. Cichanouskajos atstovų kabineto vadovas Valerijus Kovalevskis tvirtino, kad EK vadovės penktadienį atsiųstame laiške S. Cichanouskajai ir kitiems demokratinio Baltarusijos judėjimo lyderiams pristatytas planas turėtų įsigalioti, „kuomet Baltarusijoje įvyks demokratiniai pasikeitimai“.

„Tai, ką siūlo Europos Sąjunga, pagalbos apimtys siekia apie 3 mlrd. Eur. Mūsų vertinimu, dalyvaujant kitiems suinteresuotiems žaidėjams – šalims, tarptautinėms organizacijoms – šis pagalbos paketas išaugtų iki 10 mlrd. USD“, – per nuotolinę spaudos konferenciją penktadienį sakė V. Kovalevskis. 

Pasak jo, EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad „impulsą veikti“ ES suteikė nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske bei juo skridusio opozicionieriaus Ramano Pratasevičiaus suėmimas. V. Kovalevskis priminė, kad be šio įvykio Baltarusijoje šiomis dienomis mirė mažiausiai du įkalinti opozicijos atstovai, uždaryti keli laisvos žiniasklaidos kanalai, įskaitant portalą tut.by.

„Šiomis sąlygomis ypač svarbu gauti žinutę apie tai, kad Europos Komisija palaiko Baltarusius kovojant dėl demokratinių permainų, ir tai, kad patvirtintas toks ekonominės pagalbos planas rodo labai aiškią alternatyvą, aiškų kontrastą tarp to, kas vyksta šalyje šiuo metu – tamsios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kai šalyje situaciją kontroliuoja faktiškai okupacinis Lukašenkos režimas, ir to, kas mums siūloma ateityje, jei šalyje įvyks permainos“, – teigė V. Kovalevskis.

Parama – tik po rinkimų

S. Cichanouskajos atstovas ekonominėms reformoms Alesis Aliachnovičius tvirtino, kad planas, apimantis ir negrąžintiną paramą, ir lengvatines paskolas, būtų skirtas Baltarusijai „tik įvykus laisviems, demokratiniams rinkimams“.

„Planą sudaro skirtingi mechanizmai, bendra suma yra 3 mlrd. Eur arba 3,6 mlrd. USD. Jie skirstomi į tris pagrindines kryptis: pirma – finansinės injekcijos palaikant ekonominį augimą, t. y. makrofinansinė parama. Ji skiriama, kai su valstybe pasirašoma nauja stabilizacijos programa, kaip buvo su Ukraina, Gruzija, kitomis šalimis“, – pasakojo A. Aliachnovičius.

Anot jo, opozicija pasiekė, jog šis planas būtų „visiškai atsietas“ nuo susitarimų, kurie galėtų būti pasirašyti su Tarptautiniu valiutos fondu, o minėtą makrofinansinę paramą valstybė galėtų naudoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, skiriant ją nuo represijų nukentėjusiems asmenims, įmonėms ar tiesiog padengti biudžeto deficitą.

Antroji paramos dalis, anot jo, apimtų techninę pagalbą finansuojant ekspertus, reguliacines, teisines, teisėsaugos, medicinos sistemos reformas. Trečioji kryptis būtų investicijos į infrastruktūrą.

Planą detaliau tikimasi pristatyti Europos Komisijai, tą ketina padaryti ir S. Cichanouskajos štabas.

Tikisi ir atskirų valstybių paramos

A. Aliachnovičiaus teigimu, minėti 3 mlrd. Eur yra ES pažadėta bazinė parama, ji būtų paskirstyta per pirmuosius dvejus-trejus metus įgyvendinant esmines reformas, tačiau judant demokratine linkme šalis, anot jo, galėtų tikėtis ir didesnės paramos iš ES. 

Paketą, anot jo, sudarytų negrąžintina parama bei „pigūs kreditai“, t. y. dalį lėšų Baltarusijai tektų grąžinti.

Be ES, numatyta, kad stabilizacinę naujosios Baltarusijos valdžios programą galėtų finansuoti ir Tarptautinės valiutos fondas. Jis, A. Aliachnovičiaus teigimu, galėtų skirti dar apie „3-4 mlrd. USD“.

Anot opozicijos atstovo, „pakankamai didelę sumą“ galėtų skirti ir Pasaulio bankas, ir Pasaulio banko grupei priklausanti Tarptautinė finansų korporacija, taip pat kai kurios atskiros valstybės – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada, JAV.

„Taigi, yra daug šaltinių ir visi jie, teisingai naudojant, galėtų suteikti Baltarusijai apie 10 mlrd. USD paramą. Mes darome viską, kad jau kitą dieną po naujų laisvų rinkimų ši parama būtų pradėta mokėti Baltarusijai, kad kiekvienas, kaip įmanoma, greičiau pajustų ekonominės situacijos gerėjimą“, – pasakojo A. Aliachovičius.

Jis priminė, kad EK pristatytą planą dar pernai rugsėjį inicijavo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, paramą iškart pareiškė Lietuva ir Višegrado valstybės – Čekija, Vengrija, Slovakija, taip pat Rumunija, o spalį visos 27 šalys pavedė Europos Komisijai parengti tokį planą – derinant jo detales dalyvavo S. Cechanauskaja ir jos atstovai.

Kaltę už nuostolius meta režimui

Anot A. Aliachnovičiaus, per pastarąjį „prarastą dešimtmetį“ prastėjant Baltarusijos ekonominei situacijai, šalis gerokai atsiliko nuo regiono valstybių.

Jo teigimu, pagal minimalų atlyginimą Baltarusija yra paskutinė Europoje, pagal vidutinį – trečia nuo galo, mažiausios yra ir socialinės išmokos, pensijos. Jis pabrėžė, kad padėtis prastėjo dar iki 2020-ųjų rinkimų ir po jų sekusių Vakarų sankcijų.

A. Aliachnovičius teigė, kad ankstesnės ir planuojamos sektorinės ES sankcijos, Bendrijos ir kitų valstybių oro erdvės uždarymas Baltarusijos avialinijoms ekonominę situaciją gerokai pablogins.

„A. Lukašenka mūsų ekonomiką veda prie visiško žlugimo. Atkreipkite dėmesį, kad niekas iš demokratinių jėgų niekada neprašė uždaryti Baltarusijos oro erdvės ar ES oro erdvės uždarymo Baltarusijos avialinijoms, tai padarė išimtinai pats Baltarusijos režimas. Todėl kaltę už bet kokias ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją jau galima priskirti šiam režimui“, – sakė jis.

17:05 Baltarusija dėl Rygoje pakeistos vėliavos iškėlė bylą Latvijos pareigūnams

Minskas iškėlė baudžiamąją bylą Rygos merui ir Latvijos diplomatijos vadovui dėl jų vaidmens incidente, kai istorine buvo pakeista oficiali Baltarusijos vėliava.

„Generalinis prokuroras Andrejus Švedas iškėlė baudžiamąją bylą Rygos merui Martiniui Stakiui ir Latvijos užsienio reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui už sąmoningus veiksmus, nukreiptus į tautinės neapykantos kurstymą“, – nurodoma prokuratūros „Telegram“ žinutėje, kaltinant abu pareigūnus „sunkiu nusikaltimu prieš Baltarusijos interesus“.

Pirmadienį Rygoje, šalia viešbučio „Radisson Blu“, kur plevėsuoja Pasaulio ledo ritulio čempionate dalyvaujančių šalių vėliavos, oficiali Baltarusijos vėliava buvo pakeista baltos ir raudonos spalvų istorine baltarusių trispalve, naudojama šalies opozicijos.

Toks žingsnis buvo atliktas E. Rinkevičiaus ir M. Stakio sprendimu, o pastarasis pažymėjo, kad šis gestas yra miesto tarybos iniciatyva, kurią parėmė Baltarusijos opozicija.

Mero teigimu, tokiu būdu buvo siekiama pademonstruoti paramą visiems, ką persekioja autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas.

Reaguodama Baltarusija pareikalavo, kad latvių diplomatai paliktų šalį. Latvijos vyriausybė atsakė analogišku žingsniu.

16:40 Estija ragina sustabdyti „pinigų srautus“ A. Lukašenkai

Estija penktadienį paragino sustabdyti „pinigų srautus“ Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio keleivinio lėktuvo priverstinio nutupdymo ir disidento žurnalisto suėmimo.

„Padėtis Baltarusijoje yra neatidėliotina, nes yra žurnalistų, kurie veikiausiai buvo kankinami“, – sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid žurnalistams.

„Reikia skubiai imtis veiksmų, svarbu sustabdyti pinigų srautus “, – pridūrė ji praėjus dienai po to, kai Estija uždraudė Baltarusijos oro linijoms naudotis jos oro erdve.

Kalbėdama apie sankcijas K. Kaljulaid nurodė, kad „europiečiai nori imtis veiksmų laikydamiesi teisinių reikalavimų. Tai yra sunku, užima laiko, bet tai nėra neįmanoma“.

Estijos prezidentė išreiškė viltį, kad naujos prieš A. Lukašenką nukreiptos sankcijos bus griežtesnės ir palies jo resursus.

„Manau, kad geriau taikytis į autoritarinių režimų resursus. Jie yra ne ten, bet didesnėse šalyse, ypač, žinoma, Jungtinėje Karalystėje“, – sakė K. Kaljulaid.

„Jeigu tikrai norime ką nors pakeisti, mes turime suvaržyti investavimo galimybes“, – pridūrė ji.

15:50 ES vadovė ragina Baltarusijos lyderį „pakeisti kursą“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  penktadienį perspėjo Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kad „atėjo laikas pakeisti kursą“, jos vadovaujamai institucijai pažadėjus sukurti trijų milijardų eurų paramos paketą, jei jis pasitrauks iš prezidento posto.

Pasak EK pirmininkės, ši Bendrijos žinutė yra ir parama Baltarusijos žmonėms, ir įspėjimas A. Lukašenkai.

„Jokios represijos, žiaurumas ar prievarta nepavers jokio autoritarinio režimo teisėtu. Iki šiol akivaizdžiai ignoravote demokratinį Baltarusijos žmonių pasirinkimą. Atėjo laikas pakeisti kursą“, – pareiškė ji.

„Kada – ir mes manome, kad klausimas yra kada, o ne jeigu – Baltarusija pradės taikų perėjimą prie demokratijos, ES ją lydės šalia“, – nurodė U. von der Leyen.

EK atstovė nurodė, kad U. von der Leyen parašė Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir kitiems opozicijos veikėjams, „išreikšdama pagarbą ir susižavėjimą Baltarusijos žmonių drąsa ir stiprybe“.

„Pirmininkė perdavė, kad ES yra pasirengusi visais įmanomais būdais prisidėti prie taikaus Baltarusijos perėjimo į demokratiją, ir laiške pabrėžė, kad ES išsamus ekonominės paramos demokratinei Baltarusijai planas siekia iki trijų milijardų eurų“, – sakė jos atstovė Ana Pisonero.

Paskelbtas investicijų paketas yra dotacijų ir paskolų derinys, skirtas padėti „būsimai demokratinei Baltarusijai stabilizuoti savo ekonomiką, reformuoti institucijas, kad jos taptų demokratiškesnės, ir paremti ekonomines reformas, kurios didina šalies atsparumą, augimo potencialą ir darbo vietų kūrimą“.

„ES aktyvuos šį planą, kai Baltarusija pradės perėjimą į demokratiją“, – pridūrė A. Pisonero.

15:25 Portalo Tut.by įkūrėjo našlei pateiktas nedetalizuojamas kaltinimas

Baltarusijos didžiausio nepriklausomo portalo Tut.by įkūrėjo našlei Julijai Čarniauskajai pateiktas kaltinimas, bet jo detalės neskelbiamos.

„Advokatas išėjo po susitikimo su Julija Černiauskaja. Mamai pateiktas kaltinimas. Negalima skelbti nei straipsnio, nei kažkokių laikotarpių, nieko“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebok“ parašė sulaikytosios duktė Jauhenija.

Gegužės 18 dieną Baltarusijos režimas blokavo portalą Tut.by, prieš tai apieškojęs ir uždaręs jo biurus ir suėmęs 12 žmonių, įskaitant keletą žurnalistų ir Juliją Čarniauskają.

Oficialiai kratos buvo susijusios su tyrimu dėl įtariamo vengimo mokėti mokesčius, tačiau Jauhenija Čarniauskaja neabejoja, kad populiariausias nepriklausomas naujienų portalas atsidūrė autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos susidorojimo su opozicija taikinyje, 2020 metais kilus masiniams protestams prieš jo valdymą. 

Vėliau paaiškėjo, kad Julija Černiauskaja atsidūrė Minsko 1-osios ligoninės kardiologijos skyriuje, bet suteikus pagalbą buvo išrašyta ir nuo tada jos buvimo vieta buvo nežinoma.

Ketvirtadienį moteris buvo Finansinių tyrimų departamente, kur jos atžvilgiu atlikta tyrimo veiksmų.

Skelbta, kad Tut.by buvo blokuotas dėl draudžiamos informacijos paskelbimo. Tuose straipsniuose buvo pateikiama Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas žmonėms, nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija.

Tarnybos pranešė, kad portalą valdančiai bendrovei „TUT BY Media“ iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo mokėti mokesčius itin stambiu mastu.

Tut.by – didžiausias baltarusių naujienų portalas. Jis kaip žiniasklaidos priemonė buvo užregistruotas tik 2019 metų sausį, o iki tol – nuo pat įkūrimo 2000-aisiais – portalas dirbo neturėdamas šio statuso. 2020 metų gruodį žiniasklaidos priemonės statusas iš jo buvo atimtas.

Portalo įkūrėjas Juras Ziseras mirė prieš metus.

15:20 D. Kreivys: svarstant sankcijas Baltarusijai svarbus dujų tranzitas į Karaliaučių

Europos Sąjungos diplomatijos vadovui pareiškus, kad Baltarusijai galėtų būti taikomos platesnės ekonominės sankcijos, įskaitant dujų tranzitą per šalies teritoriją į ES, Lietuvos energetikos ministras sako, kad pirmiausia reikia išspręsti tranzito į Karaliaučių klausimą. 

„Jeigu kalbėsime apie Lietuvą, nes Jamalas dujotiekis eina per Lenkiją ir yra Ukrainos dujotiekiai, tai pirmiausia mes turime Kaliningradą, kur tranzitu eina dujos iš Rusijos ir čia turbūt ne kažin ką galime padaryti, nes Kaliningradas yra labai priklausomas nuo mūsų“, – BNS sakė D. Kreivys. 

„LNG laivas (SGD laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“), kurį turi Kaliningradas, yra išplaukęs ir jis plaukioja prie Afrikos krantų ar dar kažkur“, – sakė jis. 

Pasak jo, nusprendus dėl Karaliaučiaus tranzito, nuo kitų metų būtų galima kalbėti ir apie dujų importo per Baltarusiją embargą – per ją į Lietuvą tiekiamos Rusijos „Gazprom“ dujos. 

„Sekantis aspektas: dujų tiekimų grafikai jau yra sudaryti iki metų galo, tai nuo kitų metų turbūt tą galima padaryti, nėra problemų, Lietuva susidėliotų, bet taip pat reikėtų spręsti ir Kaliningrado tranzito klausimą“, – pabrėžė ministras. 

Vertindamas būsimų ES ekonominių sankcijų planus jis sakė, kad tai būtų skausmingas smūgis Baltarusijos režimui. 

„Baltarusija 70% viso savo eksporto eksportuoja į Europos Sąjungą. Jeigu mes įtrauktume svarbiausius sektorius – ar tai būtų naftos, ar tai būtų chemijos pramonė, mašinų gamyba, tai turbūt A. Lukašenkai pusės metų ir užtektų“, – sakė D. Kreivys.

Šių metų vasarį Rusija buvo laikinai sustabdžiusi dujų tranzitą į Karaliaučių. „Gazprom“ tuomet skelbė, kad srities poreikis yra visiškai patenkinamas iš vietos požeminės saugyklos. 

15:05 S. Sapegos advokatas sako iki šiol negavęs dokumentų dėl jos sulaikymo

Minske priverstinai nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą sulaikytos Rusijos pilietės Sofijos Sapegos advokatas Aliaksandras Filanovičius naujienų agentūrai „Interfax“ penktadienį sakė, kad iki šiol negavo dokumentų dėl jos sulaikymo.

„Sulaikymo apskundimas teisme padėties nepaaiškino. Kaip Sofijos advokatas esu priverstas konstatuoti, kad iki šiol manęs nesupažindino su dokumentais dėl sulaikymo. Jų nebuvo ir teisme“, – sakė A. Filanovičius.

Penktadienį Minsko teismas atsisakė patenkinti skundą dėl S. Sapegos sulaikymo.

Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Jevgenijus Lukjanovas savo ruožtu sakė, kad teikia konsulinę paramą S. Sapegai, palaiko ryšius su jos artimaisiais, o kitą savaitę ją turi aplankyti konsulas.

Nurodoma, kad S. Sapega sulaikyta dėl įtarimų 2020 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykdžius nusikaltimų, apibrėžtų keliuose Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

Pasak Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“, S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai dėl „nesantaikos kurstymo“.

14:25 Lietuva išsiunčia du Baltarusijos ambasados darbuotojus

Lietuva priėmė sprendimą išsiųsti du Baltarusijos ambasados darbuotojus, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Penktadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta nota, skelbianti du Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas.

Kaip teigia URM, šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizuojasi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija nepagrįstai išsiuntė iš šalies prieš keletą dienų.

Baltarusijos atstovui taip pat pareikštas protestas dėl besitęsiančių represijų prieš šalies pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, pareikalauta nedelsiant paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę studentę Sofią Sapegą bei kitus politinius kalinius ir neteisėtai sulaikytuosius.

14:20 G. Nausėda: „ES sankcijos galbūt neišgąsdins A. Lukašenkos, bet įspės apie pasekmes“

Europos Sąjungos (ES) svarstoma galimybė įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai „galbūt neišgąsdins diktatoriaus“, bet parodys priežastinį ryšį tarp Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų ir pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Interviu televizijai „Bloomberg“ penktadienį prezidentas pabrėžė, kad ES lyderiai ėmėsi reikiamų sprendimų – pareikalavo paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę studentę Sofiją Sapega, taip pat užverti ES oro erdvę Baltarusijos avialinijoms bei „pripažinti Baltarusijos oro erdvę kaip visiškai nesaugią Europos lėktuvams“.

„Mes taip pat norime kalbėtis apie galimas tikslines ekonomines sankcijas režimui, kurių labai reikia. Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje, bet bent jau, ko galime pasiekti, tai parodyti ryšį tarp jo veiksmų ir pasekmių“, – sakė G. Nausėda.

Plačiau apie prezidento pasisakymą skaitykite čia. 

12:00 A. Anušauskas: „Lukašenka nesustos“

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina sąjungininkus būti budrius, nes Baltarusija ir toliau elgsis agresyviai, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Tą jis pareiškė Lisabonoje vykstančiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

„Situacija aplink mus yra vis blogesnė. Lukašenka nesustos, jo tikslas yra aiškus – jis nori sunaikinti demokratiją ir paminti vertybes, už kurias mes kovojame. Todėl mūsų atsakas privalo būti koordinuotas. NATO ir ES privalo rasti būdą greitai reaguoti į tokius išpuolius“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Baltarusijos tema tapo pagrindine ministrų pasisakymų Lisabonoje ašimi. A. Anušauskas lėktuvo užgrobimą įvertino kaip valstybinio terorizmo aktą, o Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas griežtai paragino ES „veikti taip, kaip turi veikti sąjunga, turinti vertybes“.

„Barbarizmas Europos viduryje, sulaikant daugiau kaip šimtą ES šalių piliečių, sulaukė ne tik pasmerkimo – tokie Baltarusijos veiksmai nebus toleruojami“, – po posėdžio teigė A. Anušauskas.

11:40 Rusija: oro susiekimo suvaržymai kelia pavojų keleiviams

Rusija  pareiškė, kad Vakarų šalys elgiasi neatsakingai ir sukelia pavojų keleiviams, uždrausdamos skrydžius Baltarusijos oro erdvėje.

„Tai, ką padarė Vakarai, uždrausdami skrydžius Baltarusijos oro erdvėje dėl politinių priežasčių, yra visiškai neatsakinga ir sukelia pavojų keleivių saugumui“, – per „Facebook“ parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Pasak jos, „per vieną dieną“ Europos Sąjungos priimtas sprendimas pakeisti lėktuvų maršrutus sukels „milžiniškų problemų žmonėms“.

„Briuseliui laikas išmokti imtis veiksmingų priemonių dėl tikro, ne menamo žmonių saugumo“, – pridūrė M. Zacharova.

11:00 Austrija baiminasi, kad sankcijos Baltarusiją pastūmės Rusijos link

Kalbėdamas prieš susitikimą Lisabonoje, Alexanderis Schallenbergas, Austrijos užsienio reikalų ministras, prisiėmė kiek santūresnę poziciją dėl Baltarusijos teigdamas, kad „ES taip pat turi būti atsargi dėl to, kad nebūtų paveikti paprasti Baltarusijos žmonės“. Jis taip pat įspėjo, kad įvairūs ribojantys ES veiksmai neturėtų „pastūmėti šalies į Rusijos rankas“.

„Galiausiai, tai juk nėra mūsų tikslas, norime Baltarusiją priartinti prie Vakarų, ne nustumti toliau. Ir tai tikrai yra strateginis iššūkis, su kuriuo mes susiduriame“, — Austrijos ministrą cituoja „Politico“.

ES lyderiams derantis dėl sankcijų, A. Schallenbergas įspėjo, kad jei Austrijos kompanijos (šalis yra 4 pagal dydį užsienio investuotojas Baltarusijoje) dėl sankcijų būtų priverstos trauktis iš šalies, jos čia tiesiog būtų pakeistos rusiško ar turkiško kapitalo įmonėmis, kurios „nesilaiko jokių standartų ir visiškai nesirūpina žmogaus teisėmis“.

10:40 Vokietija žada „sankcijų spiralę“

Heiko Maasas, Vokietijos užsienio reikalų ministras, įspėjo A. Lukašenką, kad šalies laukia sankcijų kruša, jei režimas neišleis į laisvę politinių kalinių, tarp jų neseniai suimtus R. Pratasevičių bei S. Sapegą.

Kaip rašo „Politico“, H. Maasas tikina, kad prieš A. Lukašenkos režimo ir jo aplinkos bendroves nukreiptos sankcijos bus tik pradžia ir jeigu režimas nepakeis savo kurso, jo laukia „ekonominis ir finansinis susidorojimas“.

„Mes ir toliau nagrinėsime, kokias pasekmes šios sankcijos turės Baltarusijoje, ar Lukašenka pasiduos“, — sakė H. Maasas atvykęs į neoficialų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Lisabonoje. „Ir jei to nebus, turime manyti, kad tai bus tik didelės ir ilgos sankcijų spiralės pradžia“.

Kalbėdamas apie tai, kaip A. Lukašenka galėtų parodyti pasiryžimą keisti diktatūrinį šalies režimą, Vokietijos užsienio reikalų ministras priminė, kad ES reikalauja nedelsiant paleisti R. Pratasevičių bei S. Sapegą.

„Pirmas signalas, kurio tikimės, kad daugiau kaip 400 politinių kalinių, kalinamų Baltarusijoje, būtų išleisti į laisvę. Ir kol to nebus, ES pusėje negali būti jokio atsipalaidavimo, kai kalbame apie naujų sankcijų įvedimą“, — teigia H. Maasas.

10:30 Dviračių treko čempionatą siūlo rengti Lietuvoje

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo, kad Europos dviračių treko čempionatas, turėjęs kitą mėnesį vykti Minske, galėtų vykti Lietuvoje.

„Lietuva pasiruošusi priimti 2021 m. Elito Europos treko čempionatą. Infrastruktūra, patirtis, draugiški fanai ir finansinis indėlis – tai mūsų įsipareigojimas Europos dviračių sporto sąjungai ir 50-ties federacijų sportininkams“, – ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė I. Šimonytė. Plačiau skaitykite čia.

10:20 Tyrimą atlieka ir JAV 

Į tyrimą dėl Baltarusijoje prievarta nutupdyto keleivinio lėktuvo jau įsijungė ir tarptautinės pareigūnų pajėgos, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio tyrimo biuras (FTB).

Apie tai penktadienį pranešė Lietuvos generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Penktadienį Generalinėje prokuratūroje surengta spaudos konferencija, kurios metu pateiktas trumpas komentaras apie ikiteisminio tyrimo, susijusio su priverstiniu keleivinio lėktuvo nutupdymu Minske, eigą.

„Stadija tokia, kad šiuo metu fiksuojami tyrimo duomenys. Tyrimas vyksta intensyviai. Lenkijoje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi orlaivis yra registruotas Lenkijoje. Su Lenkijos prokuratūra sudarėme jungtinę darbo grupę“, – teigė G. Ivanauskas.

R. Kiškis pridūrė, kad į tyrimą jau įsijungė ir FTB bei Airijos pareigūnai. Pasak jo, darbas vyksta nuolat – orlaivio pilotai jau apklausti, parodymus davė ir dauguma lėktuvo keleivių. 

09:00 Naujos sankcijos

27 valstybių Bendrija rengia atsaką, bloko lyderiams pirmadienį pritarus, kad būtų imtasi griežtesnių sankcijų prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Buvo pateikta tam tikrų idėjų, tačiau dar niekas nenuspręsta“, – sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais Lisabonoje.

„Nors šie pasiūlymai neabejotinai paveiks ekonomikos sektorius, nėra tiek daug ekonomikos sektorių, kuriuos būtų galima paveikti, nes Baltarusijos eksportas labai sutelktas į tam tikras sritis“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Anksčiau J. Borrellis kalbėjo apie galimybę dėl režimo įvykdyto lėktuvo „užgrobimo“ imtis sankcijų prieš kalio trąšų sektorių arba neleisti per Baltarusiją į bloką tiekti gamtinių dujų.

„Tikrai turime imtis priemonių, kurias pajustų A. Lukašenka“, – sakė J. Borrellis naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas taip pat kalbėjo apie galimybę įvesti sankcijas pagrindinėms trąšų sektoriaus įmonėms ir sakė, kad ES gali apriboti Baltarusijos galimybes leisti obligacijas Europoje.

Jis sakė, jog mažai tikėtina, kad Bendrijai pavyktų greitai sutarti atsisakyti dujų, keliaujančių į Europą Baltarusijos vamzdynais. Anot ministro, tai „labiau vidutinio ar ilgojo laikotarpio klausimas“.

„Pasiekėme tašką, kai elgesys, kurį matėme Baltarusijoje, A. Lukašenkos, turinčio teroristo savybių, elgesys yra toks nepriimtinas, kad nebegalime atmesti jokių galimybių“, – sakė H. Maasas.

07:10 Imasi tyrimo

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ICAO skelbia pradėjusi tyrimą dėl priverstinio „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nutupdymo ir ragina valstybes nares bei susijusias šalis bendradarbiauti.

Remdamasi Čikagos konvencijos 55 str., ICAO Taryba nusprendė atlikti tyrimą ir paprašė ICAO sekretoriato parengti tarpinę ataskaitą Tarybai kitam posėdžiui, pateikiant turimus faktus ir susijusius teisinius dokumentus.

„Taryba nusprendė, kad visi svarbūs faktai turėtų būti oficialiai nustatyti per ICAO tyrimą, kurį atlieka ICAO sekretoriatas“, — pabrėžė ICAO Tarybos pirmininkas Salvatore Sciacchitano.

Marius Skuodis, Lietuvos susisiekimo ministras, LRT televizijai sakė, kad tyrimo imsis ir Jungtinių Tautų aviacijos organizacija, o jo išvadų būtų galima tikėtis maždaug po mėnesio.

Plačiau skaitykite čia.

06:30 J. Borrellis ragina ES greičiau įvesti sankcijų Minskui

J. Borellis ketvirtadienį paragino veikti greičiau įvedant naujų sankcijų Baltarusijos pareigūnams.

„Mes turime veikti greičiau dėl sankcijų. Darbas prasidėjo, ir ES Taryba priims sprendimą tinkamu laiku“, – ketvirtadienį Lisabonoje po neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo Lisabonoje sakė ES diplomatijos vadovas.

27 narių Bendrija rengia atsaką, šalių lyderiams pirmadienį uždegus žalią šviesą platesnėms sankcijoms prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Buvo pateikta tam tikrų idėjų, bet tikrai dėl nieko nebuvo nuspręsta, – sakė J. Borrellis. – Nors šios idėjos tikrai paveiks ekonominius sektorius, nėra tiek daug ekonomikos sektorių, kurie galėtų būti paveikti, nes Baltarusijos eksportas yra labai sutelktas kai kuriose srityse.“

Anksčiau J. Borrellis kalbėjo apie galimybę dėl režimo įvykdyto lėktuvo užgrobimo sankcijas taikyti kalio trąšų sektoriui, neleisti per Baltarusiją į ES tiekti gamtinių dujų: „Tikrai turime imtis priemonių, kurias A. Lukašenka pajus.“

J. Borrellis taip pat informavo, kad į kitą ES užsienio reikalų tarybą nuspręsta pakviesti Sviatlaną Cichanouskają, buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus.

06:20 Estija uždarė savo oro erdvę Baltarusijos aviakompanijoms

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį vakare patvirtino sprendimą uždrausti Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems lėktuvams nusileisti Estijos oro uostuose ir naudotis Estijos oro erdve.

Šis laikinas draudimas galios ir Baltarusijos oro erdvę kirtusiems kitų šalių aviakompanijų orlaiviams, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Estija tokį Europos Sąjungos lyderių rekomenduotą žingsnį žengė paskutinė iš trijų Baltijos valstybių, užverdama Baltarusijos aviakompanijoms galimybę aplinkiniais keliais pasiekti Europos oro uostus per Rusiją, po to kai joms užsivėrė ir Ukrainos bei Lenkijos oro erdvės.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas pabrėžė, jog Baltarusijos valdžios veiksmai, dėl sekmadienį Minske priverstinai nutupdyto iš Atėnų į Vilnių skridusio „Raynair“ keleivinio lėktuvo, kelia grėsmę tarptautinei taikai bei saugumui.

„Baltarusijos režimas įvykdė valstybinį teroro aktą ir turi prisiimti atsakomybę už šiuos veiksmus“, – premjerę cituoja Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.