Lietuva tęs skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, skelbs informaciją, kokius požymius stebėti

„Svarbu pabrėžti, kad toje Europos vaistų agentūros išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams, nustatytos itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60-ies metų. Todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresnėms nei 60 metų, lieka nepakitęs. Taigi vakcinacija „Vaxzevria“ ar labiau mums įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – trečiadienio vakarą spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

Anot jo, žmonės ir toliau galės pasirinkti, kokia vakcina galėtų būti skiepijami, o visi sutikę vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina, bus informuoti apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti 3–16 dienomis po skiepo.

Ministras taip pat akcentavo, kad, nepaisant nevieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijos dėl „AstraZeneca“ vakcinos, Lietuva nekeis pozicijos ir jis apie tai žada informuoti kolegas trečiadienį vykstančiame ES sveikatos ministrų susitikime.

Jis pabrėžė, kad „skirtingos praktikos kelia tam tikrą sumaištį ir daro tam tikrą komunikacinį triukšmą“.

„Nepamirškime, kad pagrindinė Europos vaistų agentūros (EVA) žinutė yra, kad bendra nauda viršija visas rizikas ir kad tiesiog svarbiausia, jog pacientai ir gydytojai būtų informuoti (...). Mes tiesiog leidžiame rinktis vakciną žinant visą pilną informaciją“, – sakė jis.

„Aš ruošiuosi informuoti, kad Lietuva nedarys jokių išskirtinių veiksmų, nes ir informacija, kuri mums pateikta, tikrai nėra tokia, kad reikėtų keisti generalinę liniją, ypač pandemijos metu, kai sergamumas didėja“, – pridūrė ministras.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis sako, kad informaciniuose lapeliuose bus pateikiama papildoma informacija apie itin retą nepageidaujamą vakcinos poveikį – susidarančius krešulius. Jie, EVA duomenimis, gali pasireikšti per 14 dienų po vakcinacijos.

„Tie atvejai įvertinti kaip labai reti – Europos vaistų agentūra įvertino skaičius iš Europos duomenų bazės, tai yra maždaug 86 atvejai iš 25 mln. vakcinacijų, ir sprendimų riboti vakcinavimą „AstraZeneca“ vakcina nebuvo, nebuvo nustatyta jokių kontraindikacijų. Buvo priimtas sprendimas papildyti vakcinos „dokumentus“, kad tos rizikos egzistuoja“, – sakė jis.

G. Andrulionis taip pat akcentavo, kad Lietuvoje minėtų šalutinių poveikių „nėra fiksuota“.

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga spaudos konferencijoje tvirtino, kad kraujo krešulių atvejų, kurie būtų siejami su vakcinavimu, nėra nustatyta nei Baltijos valstybėse, nei Lenkijoje.

Anot jo, visoje ES paskiepijus 25 mln. žmonių, nustatyti 86 atvejai dėl krešulių susidarymo, fiksuota 18 mirčių, o mokslininkai jau yra pasiūlę efektyvią šių rizikos veiksnių diagnostiką ir tai galima suvaldyti.

„Vakcinos diskreditavimas, atsisakymas jos šiame pandemijos etape būtų pats kvailiausias dalykas, kokį galėtumėme padaryti, nes vakcinų trūkumas vis dar yra“, – kalbėjo ekspertas.

M. Striogos teigimu, po skiepo pirmąsias dvi-tris dienas karščiavimas, galvos skausmas ir kiti panašūs nepageidaujami poveikiai yra galimi ir to „sureikšminti nereikėtų“, susirūpinimą galėtų kelti itin retos komplikacijos 3–16 dienomis po vakcinacijos.

„Jei nuo 3-iosios dienos jaučiate, kad išlieka stiprėjantis galvos skausmas, sutrikusi rega, tam tikri neurologiniai pokyčiai – ar galūnių aptirpimas, ar pusiausvyros, galvos sutrikimai, reikėtų nelaukti. Vien pakaktų to, kad yra stiprėjantis galvos skausmas su bet kokiais neurologiniais simptomais – reikėtų kreiptis į medicinos įstaigą“, – tvirtino ekspertas.

Dar vienas požymis, dėl kurio vertėtų kreiptis į medikus, anot M. Striogos, – susidarančios mėlynės odos paviršiuje, tai taip pat gali būti siejama su sumažėjusiu trombocitų skaičiumi.

EVA trečiadienį pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

Ji taip pat neįvedė naujų apribojimų dėl vakcinos naudojimo asmenims nuo 18 metų.

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį pareiškė, kad ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas.

Tuo metu Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso.

Lietuva kovo viduryje trumpam buvo sustabdžiusi skiepijimą, tuomet taip pat laukiant EVA išaiškinimo dėl vakcinos saugumo. Siekiant skatinti pasitikėjimą šio gamintojo vakcina, ja pasiskiepijo šalies vadovai ir kiti politikai.

Rašyti komentarą 0