Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, trečia kandidatūra atmesta
Ketvirtadienį surengto slapto balsavimo metu už G. Lastauskienę buvo 72, prieš balsavo 31, susilaikė 24 parlamentarai, už A. Norkūną – 64, prieš buvo 35, susilaikė 28 Seimo nariai. Tad pastarasis teisėjas paskirtas vos vieno balso persvara.
Bet už A. Kabišaitį balsavo tik 59 Seimo nariai iš 127 dalyvavusiųjų slaptame balsavime, prieš buvo 49, susilaikė 19. Konstatuota, kad nutarimas dėl jo paskyrimo KT teisėju nebuvo priimtas.
KT pirmininkas kol kas lieka tas pats
Netrukus po to surengta abiejų naujai paskirtų KT teisėjų priesaika ir jie oficialiai pradėjo eiti pareigas. G. Lastauskienės kandidatūrą Seimui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, o A. Norkūno – laikinoji Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė. Jiedu KT pakeitė dar pernai kovo 19 d. kadenciją baigusius, bet iki šiol savo pareigas ėjusius KT teisėjus Gediminą Mesonį ir Vytą Milių.
Tuo metu A. Kabišaičio kandidatūrą teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jis KT teisėjo mantiją turėjo perimti iš taip pat pernai kovą kadenciją baigusio Dainiaus Žalimo, kuris buvo į Teismą paskirtas 2011-aisiais tuometinės Seimo vadovės Irenos Degutienės teikimu.
Tačiau kadangi Seimas atmetė A. Kabišaičio kandidatūrą, D. Žalimas toliau lieka dirbti KT. Maža to, jis toliau vadovaus šiam Teismui, nes tik paskyrus visus KT teisėjus prezidentas turės pasirinkti, kurį iš jų teikti Seimui paskirti naujuoju Teismo pirmininku.
V. Čmilytės-Nielsen turės iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 d., pristatyti naują pretendentą į KT teisėjus, kuris ir pakeistų D. Žalimą — bet ne KT pirmininko, o teisėjo kėdėje.
Paaiškino motyvus, kodėl balsavo prieš
Beje, G. Lastauskienės ir A. Norkūno kandidatūros pernai balandį buvo atmestos buvusiojo Seimo. Tuomet parlamentarai pirmą kartą balsavo dėl trijų kandidatų į KT ir visiems trims kandidatams nepritarė. Be šių dviejų pretendentų tuomet buvo teikiama ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.
Seimas atmetus visus tris kandidatus, prezidentas pakartotinai pateikė G. Lastauskienę, o laikinoji Aukščiausiojo Teismo vadovė – A. Norkūną. Tuo metu ankstesnysis parlamento vadovas Viktoras Pranckietis vietoje I. Danielienės pasirinko A. Kabišaičio kandidatūrą. Ją praėjusį rudenį patvirtino ir V. Čmilytė-Nielsen.
A. Kabišaičiui dar trečiadienį nepritarė parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, todėl ketvirtadienį svarstant šį pretendentą Seimo plenariniame posėdyje reikšti nuogąstavimai, kad parlamentarai ir vėl gali nušluoti visus arba bent dalį kandidatų į KT.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas per kandidatų svarstymo procedūrą A. Kabišaitį kritikavo dėl Seimo Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui: „Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama Valdo Sutkaus tuomet vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Pastarasis pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos.“
Konstitucija numato, kad KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
