Vyriausybė pripažįsta – nepavyks įgyvendinti VVĮ pertvarkymo plano 

Reguliariai atsiskaitoma, kaip sekasi

Šio trečiadienio ministrų kabineto pasitarimui teikiama pažyma „Dėl VVĮ pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plano“.

Prieš trejus metus sudarytoji Vyriausybė savo programoje numatė reorganizuoti VVĮ, be kita ko sumažindama jų skaičių. 2018 m. patvirtintas konkretus pertvarkų šiame sektoriuje planas, apie kurio vykdymą Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo kas pusmetį pateikti ataskaitą.

Šįkart dokumente konstatuojama, kad 2019 m. II pusm. įvykdyti vos keli numatytieji plano punktai: UAB „Projektų ekspertizė“ valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos iš Aplinkos ministerijos perduotos valdyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai; baigiamos valstybės įmonių „Energetikos agentūra“ ir „Lietuvos naftos produktų agentūra“ likvidavimo procedūros; valstybės įmonė „Infostruktūra“ pertvarkyta į biudžetinę įstaigą Kertinis valstybės telekomunikacijų centras; AB „Vilniaus metrologijos centras“ valstybės nuosavybės teise priklausančios akcijos perduotos Turto bankui, nes ši bendrovė buvo įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą.

Kupinas atidėjimų

Kartu į pažymą įtraukta daugiau kaip dešimt punktų, kuriais dėl vėlavimų ir pasikeitusių teisinių aplinkybių siūloma atidėti kai kurių VVĮ pertvarkymo planų įgyvendinimą arba išvis jų atsisakyti.

Iš VVĮ pertvarkymo plano siūloma išbraukti kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės AB „Problematika“ valstybei priklausančių akcijų privatizavimo, nes Seimas šią bendrovę įtraukė į strateginių įmonių sąrašą. Tai padaryta, pasak Seimo, siekiant užkirsti kelią įmonės privatizavimui. Prezidentas Gitanas Nausėda buvo vetavęs tokį Seimo priimtąjį įstatymą, bet parlamentarai nemenka tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos atstovų balsų dauguma atmetė šį veto.

Be to, Seimas pernai nepritarė Vyriausybės pasiūlytam įstatymo projektui dėl Valstybės žemės fondo, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei už valstybinio georeferencinio pagrindo kadastro tvarkymą atsakingo Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ sujungimo. Todėl Vyriausybė turėtų iš VVĮ pertvarkos plano išbraukti šią planuotą reorganizaciją.

Kabinetui pasiūlyta Turto banko pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę terminą perkelti iš 2022 m. gruodžio į 2024 m. gruodį. „Indėlių ir investicijų draudimo“ pertvarkymo į viešąją įstaigą planus siūloma atidėti metams – įgyvendinti ne 2020-ųjų pabaigoje, bet 2021 m. gruodį.

Valstybės įmonių „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymo į akcines bendroves terminą siūloma perkelti iš 2020-ųjų liepos į tų pačių metų gruodį, t. y. pusmečiui.

Suplanavo nebeturėti valstybės įmonių

Yra ir daugiau smulkesnių VVĮ pertvarkos atidėjimų.

Be to, į planą siūloma įtraukti nuostatą dėl valstybei priklausančios UAB Mašinų bandymo stoties, kuri atsakinga už žemės ūkio mašinų bandymus, privatizavimo iki š. m. balandžio.

Pagal VVĮ pertvarkos planą planuojama šiemet įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros rekomendaciją atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos. Norint šį projektą įgyvendinti laiku iki š. m. birželio Aplinkos, Energetikos bei Žemės ūkio ministerijos privalo pateikti pasiūlymus dėl jų pavaldume esančių valstybės įmonių, tarp jų ir Valstybinių miškų urėdijos, Ignalinos atominės elektrinės ir Valstybės žemės fondo, pertvarkymo į kitos formos juridinius asmenis galimybių.

„Rodiklis greičiausiai nebus pasiektas“

Naujausioje VVĮ reorganizavimo plano ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad per 2019 m. tokių įmonių skaičius sumažėjo nuo 61 iki 50. O nuo 2016-ųjų, kai pradėjo dirbti ši Vyriausybė, VVĮ skaičius sumažėjo daugiau kaip dvigubai – nuo 124 iki pusšimčio. Labiausiai tam įtakos turėjo miškų urėdijų pertvarka, kai 2018 m. pradžioje 42 atskiros urėdijos konsoliduotos į vieną įmonę.

Kartu pažymima, Vyriausybės programoje buvo numatyta 2020 m. pabaigoje numatyta turėti 34 VVĮ, t. y. 16 mažiau nei šiemet.

„Bet šis rodiklis greičiausiai nebus pasiektas, nes Plane numatytosios priemonės ir jų terminai nebėra pakankamai ambicingi“, – rašoma Vyriausybei teikiamoje pažymoje.

„Be to, pastebėtina, kad pagal turimus 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, 50 VVĮ turi įsteigusios net 42 dukterines ir paskesnės eilės bendroves. Manytina, kad optimizuojant VVĮ valdymą, derėtų įvertinti dukterinių ir ypač įsteigtų paskesnės eilės bendrovių veiklos tikslingumą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nukrypstama nuo skaidrumo principo VVĮ veikloje užtikrinimo“, – priduriama joje.

Ekonomikos ministerija taip pat pabrėžia, kad vėluojama pateikti siūlymus dėl valstybės įmonių Registrų centras ir „Regitra“ pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis galimybių.

Dabartinė septynioliktoji Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, yra suplanavusi savo darbus iki pat kadencijos pabaigos 2020 m. lapkritį.

[infogram id="609a0252-0e16-41c0-b527-1c5da71fc690" prefix="B4d" format="interactive" title="VVĮ dividendai už 2019 m."]