EBPO rekomenduoja apmokestinti aplinkos teršėjus, privatizuoti dalį VVĮ 

Lietuvos ekonominėje apžvalgoje EBPO taip pat pateikia rekomendacija Vyriausybei, tarp kurių – ne tik kvietimas tęsti paramą gyventojams ir bendrovėms, nukentėjusioms nuo COVID-19, toliau mažinti skurdą, didinti švietimo kokybę, bet ir raginimai labiau apmokestinti aplinkos teršėjus, nebesubsidijuoti gazolių, didinti akcizus benzinui ir dyzelinui bei privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių (VVĮ).

Šias rekomendacijas Angelis Gurria, EBPO generalinis sekretorius, pirmadienį aptarė su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, laikinuoju finansų ministru Viliumi Šapoka, naujosios koalicijos viena lyderių, kandidate į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Aušrine Armonaite.

Recesija Lietuvoje – „švelni“

„COVID-19 viruso sukelta recesija buvo sąlyginai švelni ir ekonomika šiuo metu atsigauna“, – teigiama Lietuvai skirtoje EBPO ekonominėje apžvalgoje.

Joje pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė pandemijos pradžioje pavasarį parengė namų ūkių ir bendrovių paramos programą, kuri siekia beveik 10% šalies BVP. Planuojamos naujos investicijos siekiant ilgalaikės plėtros.

Prognozuojama, kad dėl išaugusių išlaidų pandemijai suvaldyti biudžeto deficitas šiemet pasieks 8,9%, o 2021 m. sumažės iki 5,4% BVP. 2019 m. iki pandemijos buvo fiksuotas 0,3% biudžeto perviršis.

Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, anot EBPO prognozės, išaugs iki 8,8% nuo 6,8% 2019 m., tačiau kitąmet nedarbas Lietuvoje sumažės iki 8,1%.  EBPO ekonomistai tikisi, kad infliacija Lietuvoje šiemet sulėtės iki 1,2% nuo 2,2% pernai, o kitąmet vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas paspartės iki 1,5%.

Pagrindinės rekomendacijos

EBPO ekonomikos apžvalgoje Lietuvai pažymima, kad koronaviruso sukelta krizė paveikė ekonomiką ir gyventojų pajamas bei apsunkino veiklos finansavimą bendrovėms.

„Todėl Vyriausybė turėtų toliau, bet laikinai remti namų ūkius ir įmones bei siekti, kad ištekliai būtų kreipiami į gyvybingas bendroves“, – nurodoma apžvalgoje.

Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, kuris Lietuvoje yra vienas didžiausių EBPO tarp žemas pajamas gaunančių (bedarbių, menką išsilavinimą turinčių, vienišų motinų ir senolių), raginama toliau didinti socialines išmokas, tačiau išlaikyti paskatas dirbti. Be kitų rekomendacijų, taip pat siūloma socialines pašalpas skirti tikslingiau, labiau atsižvelgiant į stokojančiųjų poreikius.

Švietimo reformos – „kuklios“

Vertindama padėtį švietimo srityje EBPO pažymi, kad švietimo sistemos reformos pradinio ir vidurinio ugdymo srityje buvo „kuklios“ ir iš esmės apsiribojo mokytojų atlyginimo padidinimu.

„PISA (pasiekimų tyrimo) rezultatai yra silpni, ypač mažose užmiesčio mokyklose. Rekomenduojame Vyriausybei apjungti mažas mokyklas ir sustiprinti švietimo kokybės priežiūrą“, – tęsia EBPO.

Taip pat akcentuojama svarba stiprinti profesinį mokymą ir praktiką, plėtojant pameistrystės mokymus bendrovėse. Lieka rekomendacija apjungti universitetus, numatant, kad pertvarkytos aukštosios mokyklos specializuotųsi konkrečioje srityje.

Aplinkos mokesčiai, subsidijos ir VVĮ

EBPO pažymi, kad Lietuvos ekonominis augimas turėtų būti žalesnis. Nurodoma, kad anglies dvideginio tarša šalyje yra reikšminga, o aplinkos teršėjų apmokestinimas žemesnis nei EBPO vidurkis. 

Todėl siūloma apmokestinti CO2 mokesčiu tuos sektorius, kuriems nėra taikoma europinė prekybos taršos leidimais sistema.

Taip pat rekomenduojama atsisakyti „aplinkai žalingo“ degalų subsidijavimo, taip pat didinti akcizo mokesčius benzinui ir dyzelinui.

„Lietuvoje taikomi vieni mažiausių akcizų benzinui ir dyzelinui EBPO, taip pat dyzelino ir gazolio kainų skirtumas vienas didžiausių tarp šalių narių“, – pažymima EBPO. 

Lietuvai stojant į EBPO 2018 m. atliktos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos įvertintos kaip nepakankamos. VVĮ vaidmuo ekonomikoje išlieka per didelis, todėl rekomenduojama dalį VVĮ parduoti privatiems investuotojams, „jeigu nėra įtikinamų argumentų, kodėl jas turėtų valdyti valstybė“.