VŽ paaiškina: kas laukia po JAV rinkimų ir kaip bus perimama valdžia
JAV žiniasklaidai paskelbus projekcijas, oficialių ir galutinių rezultatų dar gali tekt palaukti. Be to, dar turės įvykti ir rinkikų balsų atidavimo procedūra. Nereikėtų pamiršti ir to, kad D. Trumpas pažadėjo rezultatus ginčyti Aukščiausiajame Teisme.
Netiesioginiai rinkimai
JAV prezidento rinkimai nėra tiesioginiai: amerikiečiai savo balsą atiduoda už rinkikus, numanydami, už kurį kandidatą pastarieji balsuos. Tiesa, JAV Konstitucija neįpareigoja rinkikų balsuoti taip, kaip jiems nurodė rinkėjai. Tačiau dauguma JAV valstijų turi saugiklius, įpareigojančius juos tai daryti. Vis tik pasitaikydavo atvejų, kai rinkikai nenubalsuodavo taip, kaip tai padaryti juos įpareigojo piliečiai.
Iš viso kandidatui reikia surinkti 270 rinkikų palaikymą, kad taptų prezidentu. AP ir „Bloomberg“ projekcijomis, šeštadienį J. Bidenas laimėjo Pensilvanijoje ir turėtų užsitikrinti 284 rinkikų balsus, kai D. Trumpas – 214.
Valdžios perėmimo komanda
Sausio 20 d. JAV konstitucijoje pažymėta kaip prezidento inauguracijos diena.
Naujasis prezidentas turi būti visiškai pasiruošęs perimti valdžią po inauguracijos. Todėl JAV įprasta, kad būsimasis šalies vadovas sudaro vadinamąją pereinamąją komandą. Jos pagalba formuojama būsima Baltųjų rūmų administracija (vyriausybė), nubrėžiami kadencijos prioritetai.
Be to, šios komandos nariai lankosi įvairiose institucijose, susitinka su jų pareigūnais, taip dėdami pastangas kuo sklandžiau perimti valdžią.
Pasak BBC, J. Bidenas pereinamajai komandai formuoti skyrė kelis mėnesius, kaip ir pastangų finansavimui pritraukti, kad ją išlaikytų. Praėjusią savaitę kandidatas į prezidentus pristatė jos svetainę „buildbackbetter.com“.
Gali įsitraukti Aukščiausiasis Teismas
Amerikiečiams vertybiškai itin svarbus taikus valdžios perdavimas. Dabartinis prezidentas dar iki prasidedant rinkimams išsisuko nuo tiesaus atsakymo, ar rengiasi tą padaryti pralaimėjęs.
Be to, dar nebaigus skaičiuoti balsų, D. Trumpas pasiskelbė nugalėtoju, o kai kuriose valstijose pareikalavo stabdyti skaičiavimo procesą, apkaltino klastojant duomenis. Tačiau respublikonas konkrečių įrodymų savo teiginiams nepateikė, teismai nesustabdė proceso nei vienoje valstijoje. Tačiau yra tikimybė, kai kai kur teisėjai leis perskaičiuoti balsus. Ypač ten, kur skirtumas tarp kandidatų siekė 0,5 proc. punkto ir mažiau.
D. Trumpo kampanijos atstovai trečiadienį informavo Aukščiausiajame Teisme reikalausiantys perskaičiuoti balsus Viskonsine, taip pat užginčysianti balsų skaičiavimą Mičigane, Pensilvanijoje ir Džordžijoje. Šios keturios valstijos yra itin svarbios siekiant galutinės pergalės prezidento rinkimuose.
Čia svarbu prisiminti 2000-uosius, kai Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai prezidento rinkimus apvertė aukštyn kojomis. Nors tuomet demokratų kandidatas Alas Gore'as laimėjo visuotiniuose rinkimuose, pergalę tuomet šventė George‘as W. Bushas. Aukščiausiojo Teismo sprendimu nebuvo leista rankiniu būdų perskaičiuoti balsų keliose Floridos balsavimo apygardose, kur, tikėtina, buvo nepriskaičiuoti už demokratų kandidatą balsavusių asmenų biuleteniai. Rinkikų kolegijos balsų daugumą tąkart laimėjo respublikonas.
Susiskaldžiusi visuomenė
Taip pat baiminamasi didžiulės protestų bangos, kadangi D. Trumpo šalininkai, taip pat manantys, kad rinkimai „buvo suklastoti“, gali išeiti į gatves bei surengti smurtu pažymėtas demonstracijas.
VŽ rašė, kad J. Bidenas prezidento postą užimtų tokiu laikotarpiu, kai šalis – itin susiskaldžiusi. Todėl jam teks įdėti daug pastangų vienijant tautą ir įrodant, kad jis ne demokratų, o visų amerikiečių prezidentas.
J. Bidenas turės laviruoti tarp dviejų politinių srovių – užsispyrusios, labai „trumpiškos“ konservatyvios dešinės ir pasipiktinusios ir į šalį nustumtos Demokratų partijos kairės.
[infogram id="2c2ec216-d9e7-48d0-ace6-bcb0cad95f60" prefix="XNd" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimai rezultatai 2020"]
