Įkalintos laivų pramonės laukia dar didesnių iššūkių metai

Publikuota: 2020-10-20

Koronaviruso sąlygota suirutė ir ją lydinti ekonominė krizė įvedė daug neapibrėžtumo verslo aplinkoje. Šie pokyčiai privertė ne vieno verslo vadovą perstrateguoti verslo planus bei ieškoti naujų veiklos krypčių. Vis tik vienos iš sudėtingiausių pramonės sričių lemtis Lietuvoje priklauso ne tik nuo pasaulinės pandemijos. Apie jūrinio verslo tendencijas pasaulyje bei ateities perspektyvas ir laivų pramonės galimybes Klaipėdos uoste pasakoja AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

– Vadove, „Jūrinio verslo forume“ esate minėjęs, kad dėl savo sudėtingumo, laivų statyba laikoma inžineriniu menu, prilyginamu kosminei pramonei. Pastarojoje konkuruoja didžiausi globalūs žaidėjai, kaip, glaustai apžvelgiant, valstybės pasidalina laivų pramonės pyragą?

nuotrauka::1 right

– Taip, laivų statyba reikalauja išties nemažai visokeriopo žmogiškojo indėlio – pavyzdžiui, pagaminti automobilį reikia 23 val., jį sudaro apie 3 tūkst. detalių, svoris – bene 1,9 t., kruizinio laivo „Harmony of the Seas“ statyba trunka 10 mln. val., jis komplektuojamas iš 900 tūkst. detalių, o sveria 54 tūkst. t., tokio laivo vertė – apie 1 mlrd. eurų.

Iki 1960 m. pasaulyje lyderiaujančią poziciją laivų statyboje užėmė Europa, 1960-1980 m. – Japonija, nuo 1980 m. atėjo kitas stiprus ir investicijų šiai pramonės šakai negailintis rinkos dalyvis – Pietų Korėja, o 2010 m. prisijungia dar vienas statytojas – Kinija. Pietų Korėja šiandien užima 34 proc. rinkos, Kinija – 33 proc., Japonija – 17 proc., Europa – apie 10 proc., likusi dalis tenka JAV, Rusijai ir kt. šalims.

Vis tik nors ilgainiui Azijos šalys užėmė lyderio pozicijas, pagal pastatomų laivų vertę iki šiol pirmauja Europos statytojai, jų laivų kaina šiandien rinkoje siekia apie 80 mlrd. eurų, palyginimui – Pietų Korėjos laivai verti 50 mlrd. eurų. Nuo 2004 m. po truputį ėję nuo krovinių gabenimo, metalui imlių, daug darbo jėgos reikalaujančių laivų gamybos, šiandien Europos laivų gamintojai, tuo pačiu ir mes, laikosi tvaresnių, svariau aplinkosaugos reikalavimus atliepiančių keleivinių kruizinių laivų segmento. Tarp TOP 30 didžiausių pasaulio laivų statybos bendrovių šiandien rikiuojasi ir 4 Europos statytojai – estų, prancūzų, vokiečių bei turkų kruizinių laivų statyklos. Bendra viso Europos Sąjungos (ES) jūrinio sektoriaus – laivų statytojų ir įrenginių laivams gamintojų – sukuriama vertė – beveik 115 mlrd. eurų, su Turkija ir Norvegija – 128,6 mlrd. eurų.

Riboja ne tik pandemija

– Koronaviruso pandemija gerokai pristabdė žmonių ir prekių judėjimą visame pasaulyje. Ne išimtis ir jūrinis transporto sektorius. Ką ši neapibrėžtumą rinkoje pasėjusi situacija įnešė į laivų pramonės sektorių? Kokios numatomos ateities perspektyvos?

– Kalbant apie globalią, mus taipogi liečiančią sritį – laivų statybą, žinios nėra geros. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrai naujų laivų statybos užsakymų kiekis sumažėjo 57 proc. – paprastai per metus pasaulyje buvo pastatoma 3 tūkst. laivų, šiemet, planuojama, jų bus tik apie 1 tūkst., kadangi pasirašyti viso labo 269 kontraktai, kai įprastai tiek jų būdavo gaunama per mėnesį. Tai yra pats žemiausias užsakymų lygis per 20 metų, daugelis laivų užsakovų nukelia savo užsakymus keliems metams į priekį, kol vėl atsiras naujų laivų poreikis. Visa tai lemia itin krentančias laivų kainas, kas šiandien yra gera žinia tik tiems, kas siekia investuoti į laivus.

Pirmiausia, aišku, tokį ženklų laivų statybos rinkos susitraukimą lėmė pandemijos sąlygota ekonominė recesija, turėsianti įtakos sektoriui, matyt, dar ateinančiam penkmečiui. Skaičiuojama, kad dėl pandemijos sąlygotų žmonių judėjimo ribojimų, vien Europos kruizinių laivų kompanijos patirs virš 100 mlrd. dolerių nuostolį. Didelė dalis šios rinkos ekspertų nuogąstauja, kad 2021 m. bus tikri iššūkių metai – prognozuojama, kad dar šiais ir ateinančiais metais apie 220 pasaulinių laivų statyklų neturės užsakymų arba bankrutuos.

Antra, dvejonės investuoti į laivus rinkoje juntamos ir dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. ES prisiėmusi nemažai įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir taršos mažinimo, kurie ilgainiui stipriai nulems ir laivybos sektoriaus ateitį. Laivai paprastai statomi bene 30-čiai metų, o šiandien montuoti aplinkai draugiškesnius, suskystintomis dujomis varomus arba dvigubo kuro variklius yra pakankamai brangu, kitos galimos technologijos – dar tik vystymosi stadijoje. Naujos kuro rūšys ar jų pakaitalai, kurie ateina į rinką, kaip, pavyzdžiui, vandenilis, amoniakas ar elektra, dar nėra pakankamai ištobulintos, o pakeitus įprastus variklius į dvigubo kuro, laivų vertė išaugtų apie 30 proc.

Taigi laivų statybos ateitis šiandien priklauso ne tik nuo prekybos, bet ir kitų, ypač technologinių, neapibrėžtumų: aplinkosaugos reikalavimų, atsinaujinančios energetikos projektų gausėjimo bei išmanios laivybos plėtros.

– Tuomet atsižvelgiant į turizmo sektoriaus krizę, ar Europos kruizinių keleivinių laivų kalviams šiandieninė situacija nėra paspirtis keisti veiklos kryptį – pereiti prie krovininių laivų gamybos?

– Laivų statyba yra globalios konkurencijos verslas, čia neveikia jokie aiškūs rinkos apribojimai, kurie galėtų paveikti įvairių šalių laivų statytojų nesąžiningą konkurenciją, valstybės pagalbą sektoriui, todėl konkuruoti su Pietryčių Azijos valstybių laivų gamintojais yra tiesiog neįmanoma. Pastarojo regiono šalys laivų statybos pramonę paskelbusios savo strategine kryptimi ir siekia visais įmanomais būdais ją palaikyti. Laivų statyba, kaip bebūtų, svarbi tuo, kad yra technologijų ir inovacijų kūrėja bei jų naudotoja, reikalauja daug kompetentingos darbo jėgos bei papildomų investicijų, kurių ne kiekviena valstybė pajėgi skirti.

Kita vertus, verta pabrėžti, kad Europos valstybės koncentruojasi į ilgalaikį verslų tvarumą, daugiau reglamentuoja įvairias veiklas, todėl čia vystant verslą privaloma atsižvelgti ir į darbuotojus, ir visuomenę, ir aplinkosaugą, kas nėra patys didžiausi prioritetai Pietryčių Azijos šalyse. Su jomis Europos laivų statytojai gali konkuruoti tik inovatyvumu – technologijomis, ekonomiškumu, laivų specializuotumu.

– Jūsų teigimu, laivų statyklos ir jų remonto verslai užima gana išskirtinę vietą jūrinėse pasaulio valstybėse dėl sukuriamų darbo vietų ir ekonominės naudos pačiai valstybei. Kokia situacija Lietuvoje – ar juntate skatinimus plėtoti veiklą?

– Viso pasaulyje skaičiuojama apie 930 laivų statybos ir remonto įmonių, 300 jų veikia Europoje, daugiausiai Skandinavijos šalyse, Italijoje ir Ispanijoje. Europos jūrinės įrangos gamintojai pagamina apie 50-60 proc. visos laivų pramonei reikalingos įrangos, vien šioje srityje veikia apie 28 tūkst. kompanijų, kurios bendrai sukuria apie 1 mln. darbo vietų.

Būtent dėl sukuriamų darbo vietų ir regiono gerovės laivų statyklos ir jų remonto verslai yra itin aktualūs Europos valstybėms, todėl šios skatina ir paremia laivų statybos ir remonto veiklas. Kadangi šiuo metu kruizinių keleivinių laivų sektorius yra itin pažeistas, Europos valstybių valdžia, siekiant išlaikyti per daug metų šalyje sukurtus jūrinius verslus, ne tik juos subsidijuoja, bet ir pačios iš savo vietinių statytojų užsako specialius, didelės pridėtinės vertės, inovatyvius bei technologiškai sudėtingus – naftos teršalų surinkimo, gelbėjimo, pakrančių apsaugos, vėjo jėgainių parkus aptarnaujančius ir kt. – laivus. Toks Europos valstybių žingsnis – išties siektinas pavyzdys, stengiantis palaikyti vietinį verslą.

Kalbant apie Lietuvą, čia laivų pramonės sektorius nėra didelis, tačiau kaip ir bet kurioje kitoje jūrinėje valstybėje svarbus dėl kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo, inovacijų bei eksporto masto. Siekiant didinti Lietuvos laivų pramonės konkurencingumą pasaulyje, Klaipėdos uostas dar tikrai reikalauja investicijų į infrastruktūros plėtrą, tačiau ir čia jau yra reikšmingų pokyčių.

Atvirai kalbant, itin džiaugiamės Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektu, kurio pirmas etapas jau eina į pabaigą. Šiandien projekto dėka pagaliau galėjome pastatyti naują, šiuo metu didžiausią Baltijos šalyse doką, galintį aptarnauti tokio tipo laivus kaip „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“. Tikimės, kad iki lapkričio pradžios pastatysime dar vieną ir tokiu būdu ženkliai sustiprinsime savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos laivų remonto bendroves. Žinoma, nemažai problemų tokių laivų priėmimui vis dar kelia uosto krantinių būvis.

Apsukų nemažins

– „Verslo žinių“ jau antrą kartą skelbiamame reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ didžiosios šalies bendrovės rikiuojamos atsižvelgiant į jų dydžio, augimo, veiklos efektyvumo, naudos darbuotojams, skaidrumo ir indėlio ugdant verslo visuomenę komunikuojant savo patirtį parametrus. VLG ir kitos grupės įmonės – vėl reitingo sąraše. Atrodo, 2018 metai jums nebuvo prasti. Praėjusiais taip pat turėjote ambicijų savo užimamą rinkos dalį (2-2,5 proc.) auginti bene dvigubai. Kokie planai šiandien?

– Būtent tai, kad veikiame kaip įmonių grupė ir yra mūsų stiprybė. Pastarieji metai Lietuvos laivų remontui ir statybai buvo išties geri – daug įtakos padarė valstybės indėlis į uosto plėtrą, taip pat mūsų pačių investicijos, kurios padeda augti laivų krovos ir logistikos verslui. Vertinant praėjusių metų prognozes, matėme pakankamai sėkmingus 2020 m., išsikėlėme gana ambicingus tikslus. Šiandien, metams einant į pabaigą, suprantame, kad ne visus tikslus pavyks įgyvendinti. Vis tik ir tokioje situacijoje sugebėjome išlaikyti 10 proc. pardavimų augimą palyginus su praėjusiais metais. Tai didžiąja dalimi lėmė ir jau minėtos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Vis tik kadangi specializuojamės ir atsinaujinančios energetikos bei naftos gavybos konstrukcijų gamybos srityje, pajutome sąstingį šioje srityje dėl sumažėjusio iškastinio kuro poreikio. Tačiau laivų pramonės sektorius yra toks, kad čia kito kelio nelieka – kai konkuruoji globaliai, arba prisitaikai prie esamos situacijos, tendencijų, arba tavęs nelieka, todėl tai nuolatos ir stengiamės daryti.

Žiūrinti į ateitį, esame pasiryžę savo veiklos apsukų nemažinti ir rinkos dalį didinti. Nors ir numatoma šiokia tokia stagnacija dėl visiems suprantamų priežasčių, tikimės, kad ji – laikina, ir vertiname ją kaip galimybę išnaudoti tą laiką savo veiklos procesų peržiūrai, darbuotojų kompetencijų tobulinimui bei laikui sustiprėti kitose srityse – integruoti pramonės 4.0 technologijas į laivų statybą.

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė jau penkis dešimtmečius yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, sukurianti daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų. Šiuo metu grupė vienija 20 skirtingos specializacijos įmonių ir teikia visas, su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, kurių pagrindinės – laivų statybos, laivų remonto ir konversijos projektų įgyvendinimas, kompleksiniai laivų projektavimo ir inžineriniai sprendimai, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrengimų gamyba bei jūrų krovinių krova.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
M. Barnier ragina JK pasinaudoti „likusiu trumpu laiku“ ir siekti susitarimo  2

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier antradienį paragino Jungtinę Karalystę...

Verslo aplinka
2020.10.20
Seimas ėmėsi kitų metų PSDF biudžeto

Seimui pateiktas 2021 m. subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas. Pajamos...

Verslo aplinka
2020.10.20
Europos Sąjunga eina į kapitalo rinkas, platinamos socialinės obligacijos

Šią savaitę kapitalo rinkose Europos Komisija platina pirmąsias ES socialines obligacijas pagal ES SURE...

Rinkos
2020.10.20
V. Zelenskis: Ukraina pradeda statyti dvi bazes Juodosios jūros regionui ginti 2

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalyje pradedamos statyti dvi karinės bazės, siekiant...

Verslo aplinka
2020.10.20
Prezidentas pasigedo geresnio NVSC finansavimo ir mokslininkų indėlio

Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino kitų metų...

Verslo aplinka
2020.10.20
Seimui svarstyti pateiktas kitų metų „Sodros“ biudžetas

Seimas priėmė svarstyti 2021 m. „Sodros“ biudžetą, kurio perteklius turėtų siekti 61,295 mln. Eur, arba 30,7%...

Verslo aplinka
2020.10.20
Vokietija paskelbė „Panamos popierius“ paskelbusios bendrovės įkūrėjų tarptautinę paiešką 2

Vokietija išdavė du arešto orderius bendrovės „Mossack Fonseca“, atsakingos už vadinamųjų „Panamos popierių“...

Verslo aplinka
2020.10.20
Alytaus vyriausiojo architekto kabinete ir namuose – teisėsaugos kratos

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo...

Verslo aplinka
2020.10.20
Graikija prašo įšaldyti muitų sąjungą su Turkija

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas paprašė Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti galimybę...

Verslo aplinka
2020.10.20
77% europiečių sutinka: ES parama – tik teisės viršenybę užtikrinančioms šalims

Dauguma europiečių remia didesnį ES biudžetą pandemijai įveikti, rodo naujausia Europos Parlamento (EP)...

Verslo aplinka
2020.10.20
E. Malevskis: Gali daryti tik tą patį, ką sėkmingai daro kiti, bet ar įdomu? Verslo tribūna 1

Nekilnojamojo turto projektų plėtojimas yra savotiška šio verslo „sunkioji artilerija“, apimanti visas...

Statyba ir NT
2020.10.20
S. Skvernelis: 13-oji pensija galėtų priklausyti nuo darbo stažo ar sumokėtų mokesčių 7

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tryliktos senatvės pensijos idėjos nėra atsisakoma, tačiau neatmeta,...

Verslo aplinka
2020.10.20
G. Nausėda smerkia A. Valinsko žodžius apie V. Tomaševskį 5

Prezidentas Gitanas Nausėda smerkia buvusio Seimo pirmininko, laidų vedėjo Arūno Valinsko žodžius apie...

Verslo aplinka
2020.10.20
Pokalbis su futurologu: kokie politikai turi teisę vairuoti šalį į ateitį Premium 3

Gerdas Leonhardas, futuristas, humanistas, rašytojas ir laidų kūrėjas, nagrinėjantis žmonijos ir technologijų...

Technologijos
2020.10.20
Lietuvoje nuo koronaviruso mirė penki žmonės, užsikrėtė dar 202 asmenys

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė penki žmonės, taip pat nustatyti 202 nauji infekcijos atvejai,...

Verslo aplinka
2020.10.20
ES svarstys sankcijų režimą už žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis...

Verslo aplinka
2020.10.20
Valdantiesiems – D. Grybauskaitės kritika dėl koronaviruso valdymo 9

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja valdančiuosius dėl koronaviruso krizės valdymo –...

Verslo aplinka
2020.10.20
S. Cichanouskaja žada netaikyti Baltarusijos teisėsaugai liustracijos mainais į lojalumą 3

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį pažadėjo ateityje atleisti nuo potencialios...

Verslo aplinka
2020.10.20
Dėl spartaus COVID-19 plitimo perspėjama apie dar vieną smūgį Europos ekonomikai   Premium 5

Europos ekonomika gali nugrimzti į dviženklę recesiją, perspėja ekonomistai. Augantys naujų COVID-19 atvejų...

Verslo aplinka
2020.10.20
Darbą baigiantis Seimas ėmėsi milijardinį deficitą numatančio kitų metų biudžeto 16

Seimui pristatytas 2021 m. biudžeto projektas. Formaliai jį pradeda svarstyti kadenciją baigiantys...

Verslo aplinka
2020.10.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus