Įkalintos laivų pramonės laukia dar didesnių iššūkių metai

Reklama publikuota: 2020-10-20

Koronaviruso sąlygota suirutė ir ją lydinti ekonominė krizė įvedė daug neapibrėžtumo verslo aplinkoje. Šie pokyčiai privertė ne vieno verslo vadovą perstrateguoti verslo planus bei ieškoti naujų veiklos krypčių. Vis tik vienos iš sudėtingiausių pramonės sričių lemtis Lietuvoje priklauso ne tik nuo pasaulinės pandemijos. Apie jūrinio verslo tendencijas pasaulyje bei ateities perspektyvas ir laivų pramonės galimybes Klaipėdos uoste pasakoja AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

– Vadove, „Jūrinio verslo forume“ esate minėjęs, kad dėl savo sudėtingumo, laivų statyba laikoma inžineriniu menu, prilyginamu kosminei pramonei. Pastarojoje konkuruoja didžiausi globalūs žaidėjai, kaip, glaustai apžvelgiant, valstybės pasidalina laivų pramonės pyragą?

nuotrauka::1 right

– Taip, laivų statyba reikalauja išties nemažai visokeriopo žmogiškojo indėlio – pavyzdžiui, pagaminti automobilį reikia 23 val., jį sudaro apie 3 tūkst. detalių, svoris – bene 1,9 t., kruizinio laivo „Harmony of the Seas“ statyba trunka 10 mln. val., jis komplektuojamas iš 900 tūkst. detalių, o sveria 54 tūkst. t., tokio laivo vertė – apie 1 mlrd. eurų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iki 1960 m. pasaulyje lyderiaujančią poziciją laivų statyboje užėmė Europa, 1960-1980 m. – Japonija, nuo 1980 m. atėjo kitas stiprus ir investicijų šiai pramonės šakai negailintis rinkos dalyvis – Pietų Korėja, o 2010 m. prisijungia dar vienas statytojas – Kinija. Pietų Korėja šiandien užima 34 proc. rinkos, Kinija – 33 proc., Japonija – 17 proc., Europa – apie 10 proc., likusi dalis tenka JAV, Rusijai ir kt. šalims.

Vis tik nors ilgainiui Azijos šalys užėmė lyderio pozicijas, pagal pastatomų laivų vertę iki šiol pirmauja Europos statytojai, jų laivų kaina šiandien rinkoje siekia apie 80 mlrd. eurų, palyginimui – Pietų Korėjos laivai verti 50 mlrd. eurų. Nuo 2004 m. po truputį ėję nuo krovinių gabenimo, metalui imlių, daug darbo jėgos reikalaujančių laivų gamybos, šiandien Europos laivų gamintojai, tuo pačiu ir mes, laikosi tvaresnių, svariau aplinkosaugos reikalavimus atliepiančių keleivinių kruizinių laivų segmento. Tarp TOP 30 didžiausių pasaulio laivų statybos bendrovių šiandien rikiuojasi ir 4 Europos statytojai – estų, prancūzų, vokiečių bei turkų kruizinių laivų statyklos. Bendra viso Europos Sąjungos (ES) jūrinio sektoriaus – laivų statytojų ir įrenginių laivams gamintojų – sukuriama vertė – beveik 115 mlrd. eurų, su Turkija ir Norvegija – 128,6 mlrd. eurų.

Riboja ne tik pandemija

– Koronaviruso pandemija gerokai pristabdė žmonių ir prekių judėjimą visame pasaulyje. Ne išimtis ir jūrinis transporto sektorius. Ką ši neapibrėžtumą rinkoje pasėjusi situacija įnešė į laivų pramonės sektorių? Kokios numatomos ateities perspektyvos?

– Kalbant apie globalią, mus taipogi liečiančią sritį – laivų statybą, žinios nėra geros. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrai naujų laivų statybos užsakymų kiekis sumažėjo 57 proc. – paprastai per metus pasaulyje buvo pastatoma 3 tūkst. laivų, šiemet, planuojama, jų bus tik apie 1 tūkst., kadangi pasirašyti viso labo 269 kontraktai, kai įprastai tiek jų būdavo gaunama per mėnesį. Tai yra pats žemiausias užsakymų lygis per 20 metų, daugelis laivų užsakovų nukelia savo užsakymus keliems metams į priekį, kol vėl atsiras naujų laivų poreikis. Visa tai lemia itin krentančias laivų kainas, kas šiandien yra gera žinia tik tiems, kas siekia investuoti į laivus.

Pirmiausia, aišku, tokį ženklų laivų statybos rinkos susitraukimą lėmė pandemijos sąlygota ekonominė recesija, turėsianti įtakos sektoriui, matyt, dar ateinančiam penkmečiui. Skaičiuojama, kad dėl pandemijos sąlygotų žmonių judėjimo ribojimų, vien Europos kruizinių laivų kompanijos patirs virš 100 mlrd. dolerių nuostolį. Didelė dalis šios rinkos ekspertų nuogąstauja, kad 2021 m. bus tikri iššūkių metai – prognozuojama, kad dar šiais ir ateinančiais metais apie 220 pasaulinių laivų statyklų neturės užsakymų arba bankrutuos.

Antra, dvejonės investuoti į laivus rinkoje juntamos ir dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. ES prisiėmusi nemažai įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir taršos mažinimo, kurie ilgainiui stipriai nulems ir laivybos sektoriaus ateitį. Laivai paprastai statomi bene 30-čiai metų, o šiandien montuoti aplinkai draugiškesnius, suskystintomis dujomis varomus arba dvigubo kuro variklius yra pakankamai brangu, kitos galimos technologijos – dar tik vystymosi stadijoje. Naujos kuro rūšys ar jų pakaitalai, kurie ateina į rinką, kaip, pavyzdžiui, vandenilis, amoniakas ar elektra, dar nėra pakankamai ištobulintos, o pakeitus įprastus variklius į dvigubo kuro, laivų vertė išaugtų apie 30 proc.

Taigi laivų statybos ateitis šiandien priklauso ne tik nuo prekybos, bet ir kitų, ypač technologinių, neapibrėžtumų: aplinkosaugos reikalavimų, atsinaujinančios energetikos projektų gausėjimo bei išmanios laivybos plėtros.

– Tuomet atsižvelgiant į turizmo sektoriaus krizę, ar Europos kruizinių keleivinių laivų kalviams šiandieninė situacija nėra paspirtis keisti veiklos kryptį – pereiti prie krovininių laivų gamybos?

– Laivų statyba yra globalios konkurencijos verslas, čia neveikia jokie aiškūs rinkos apribojimai, kurie galėtų paveikti įvairių šalių laivų statytojų nesąžiningą konkurenciją, valstybės pagalbą sektoriui, todėl konkuruoti su Pietryčių Azijos valstybių laivų gamintojais yra tiesiog neįmanoma. Pastarojo regiono šalys laivų statybos pramonę paskelbusios savo strategine kryptimi ir siekia visais įmanomais būdais ją palaikyti. Laivų statyba, kaip bebūtų, svarbi tuo, kad yra technologijų ir inovacijų kūrėja bei jų naudotoja, reikalauja daug kompetentingos darbo jėgos bei papildomų investicijų, kurių ne kiekviena valstybė pajėgi skirti.

Kita vertus, verta pabrėžti, kad Europos valstybės koncentruojasi į ilgalaikį verslų tvarumą, daugiau reglamentuoja įvairias veiklas, todėl čia vystant verslą privaloma atsižvelgti ir į darbuotojus, ir visuomenę, ir aplinkosaugą, kas nėra patys didžiausi prioritetai Pietryčių Azijos šalyse. Su jomis Europos laivų statytojai gali konkuruoti tik inovatyvumu – technologijomis, ekonomiškumu, laivų specializuotumu.

– Jūsų teigimu, laivų statyklos ir jų remonto verslai užima gana išskirtinę vietą jūrinėse pasaulio valstybėse dėl sukuriamų darbo vietų ir ekonominės naudos pačiai valstybei. Kokia situacija Lietuvoje – ar juntate skatinimus plėtoti veiklą?

– Viso pasaulyje skaičiuojama apie 930 laivų statybos ir remonto įmonių, 300 jų veikia Europoje, daugiausiai Skandinavijos šalyse, Italijoje ir Ispanijoje. Europos jūrinės įrangos gamintojai pagamina apie 50-60 proc. visos laivų pramonei reikalingos įrangos, vien šioje srityje veikia apie 28 tūkst. kompanijų, kurios bendrai sukuria apie 1 mln. darbo vietų.

Būtent dėl sukuriamų darbo vietų ir regiono gerovės laivų statyklos ir jų remonto verslai yra itin aktualūs Europos valstybėms, todėl šios skatina ir paremia laivų statybos ir remonto veiklas. Kadangi šiuo metu kruizinių keleivinių laivų sektorius yra itin pažeistas, Europos valstybių valdžia, siekiant išlaikyti per daug metų šalyje sukurtus jūrinius verslus, ne tik juos subsidijuoja, bet ir pačios iš savo vietinių statytojų užsako specialius, didelės pridėtinės vertės, inovatyvius bei technologiškai sudėtingus – naftos teršalų surinkimo, gelbėjimo, pakrančių apsaugos, vėjo jėgainių parkus aptarnaujančius ir kt. – laivus. Toks Europos valstybių žingsnis – išties siektinas pavyzdys, stengiantis palaikyti vietinį verslą.

Kalbant apie Lietuvą, čia laivų pramonės sektorius nėra didelis, tačiau kaip ir bet kurioje kitoje jūrinėje valstybėje svarbus dėl kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo, inovacijų bei eksporto masto. Siekiant didinti Lietuvos laivų pramonės konkurencingumą pasaulyje, Klaipėdos uostas dar tikrai reikalauja investicijų į infrastruktūros plėtrą, tačiau ir čia jau yra reikšmingų pokyčių.

Atvirai kalbant, itin džiaugiamės Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektu, kurio pirmas etapas jau eina į pabaigą. Šiandien projekto dėka pagaliau galėjome pastatyti naują, šiuo metu didžiausią Baltijos šalyse doką, galintį aptarnauti tokio tipo laivus kaip „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“. Tikimės, kad iki lapkričio pradžios pastatysime dar vieną ir tokiu būdu ženkliai sustiprinsime savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos laivų remonto bendroves. Žinoma, nemažai problemų tokių laivų priėmimui vis dar kelia uosto krantinių būvis.

Apsukų nemažins

– „Verslo žinių“ jau antrą kartą skelbiamame reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ didžiosios šalies bendrovės rikiuojamos atsižvelgiant į jų dydžio, augimo, veiklos efektyvumo, naudos darbuotojams, skaidrumo ir indėlio ugdant verslo visuomenę komunikuojant savo patirtį parametrus. VLG ir kitos grupės įmonės – vėl reitingo sąraše. Atrodo, 2018 metai jums nebuvo prasti. Praėjusiais taip pat turėjote ambicijų savo užimamą rinkos dalį (2-2,5 proc.) auginti bene dvigubai. Kokie planai šiandien?

– Būtent tai, kad veikiame kaip įmonių grupė ir yra mūsų stiprybė. Pastarieji metai Lietuvos laivų remontui ir statybai buvo išties geri – daug įtakos padarė valstybės indėlis į uosto plėtrą, taip pat mūsų pačių investicijos, kurios padeda augti laivų krovos ir logistikos verslui. Vertinant praėjusių metų prognozes, matėme pakankamai sėkmingus 2020 m., išsikėlėme gana ambicingus tikslus. Šiandien, metams einant į pabaigą, suprantame, kad ne visus tikslus pavyks įgyvendinti. Vis tik ir tokioje situacijoje sugebėjome išlaikyti 10 proc. pardavimų augimą palyginus su praėjusiais metais. Tai didžiąja dalimi lėmė ir jau minėtos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Vis tik kadangi specializuojamės ir atsinaujinančios energetikos bei naftos gavybos konstrukcijų gamybos srityje, pajutome sąstingį šioje srityje dėl sumažėjusio iškastinio kuro poreikio. Tačiau laivų pramonės sektorius yra toks, kad čia kito kelio nelieka – kai konkuruoji globaliai, arba prisitaikai prie esamos situacijos, tendencijų, arba tavęs nelieka, todėl tai nuolatos ir stengiamės daryti.

Žiūrinti į ateitį, esame pasiryžę savo veiklos apsukų nemažinti ir rinkos dalį didinti. Nors ir numatoma šiokia tokia stagnacija dėl visiems suprantamų priežasčių, tikimės, kad ji – laikina, ir vertiname ją kaip galimybę išnaudoti tą laiką savo veiklos procesų peržiūrai, darbuotojų kompetencijų tobulinimui bei laikui sustiprėti kitose srityse – integruoti pramonės 4.0 technologijas į laivų statybą.

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė jau penkis dešimtmečius yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, sukurianti daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų. Šiuo metu grupė vienija 20 skirtingos specializacijos įmonių ir teikia visas, su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, kurių pagrindinės – laivų statybos, laivų remonto ir konversijos projektų įgyvendinimas, kompleksiniai laivų projektavimo ir inžineriniai sprendimai, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrengimų gamyba bei jūrų krovinių krova.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rusijos prezidentas: jei Vakarai nori įveikti mus mūšio lauke – tegul pabando 8

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai, jei nori, gali mėginti įveikti jo...

Verslo aplinka
2022.07.07
Lietuva perspėjo Baltarusiją užtikrinti mokymą lietuvių tautinei mažumai jų kalba

Lietuva perspėjo Baltarusiją užtikrinti mokymą lietuvių tautinei mažumai jų kalba, šiai ketinant nuo rugsėjo...

Verslo aplinka
2022.07.07
Susitikime savivaldybėje? Miesto administracija atsiveria visiems Verslo tribūna

Savivaldybė taps atvira vilniečių susitikimams bei pažinčiai su Vilniumi. Skelbiamas patalpų Vilniaus miesto...

Verslo aplinka
2022.07.07
Matematikas: egzamino neišlaikė 35%, nes taip buvo nuspręsta iš anksto Premium 8

Matematikos egzamino neįveikė 35% jį laikiusiųjų, nes taip buvo numatyta iš anksto, įsitikinęs Vilniaus...

Podkastai
2022.07.07
G. Nausėda: turime stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, ketvirtadienį susitikęs su Andrzejumi Duda, Lenkijos prezidentu,...

Verslo aplinka
2022.07.07
B. Johnsonas: liūdna atsisakyti geriausio darbo pasaulyje 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas atsistatydina iš konservatorių partijos pirmininko...

Verslo aplinka
2022.07.07
KT nusprendė darbščių odontologų naudai: „Sodrai“ galėjo permokėti tūkstančius

Dviejose ar daugiau darboviečių dirbančių žmonių skirtingai skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ prieštarauja...

Finansai
2022.07.07
Kinijos ir Rusijos ministrai susitiko Balyje prieš G20 derybas

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ketvirtadienį Balyje susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu...

Verslo aplinka
2022.07.07
Vyriausybė pritarė „Bayraktar“ drono perdavimui Ukrainai 3

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį pritarė bepiločio karinio orlaivio „Bayraktar“ ir ginkluotės perdavimui...

Verslo aplinka
2022.07.07
Suomių ir švedų prisijungimui prie NATO – neeilinė Seimo sesija

Kitą savaitę planuojama rengti Lietuvos Seimo neeilinę sesiją, skirtą Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO...

Verslo aplinka
2022.07.07
Į Europos Audito Rūmus siūloma deleguoti L. L. Andrikienę 2

Lietuvos atstove į Europos Audito Rūmus siūloma skirti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkę...

Verslo aplinka
2022.07.07
Kritus B. Johnsonui, laukia nuožmi bendražygių kova dėl įtakos Premium

Po Jungtinės Karalystės (JK) premjero sprendimo pasitraukti iš Konservatorių lyderio ir premjero posto, JK...

Verslo aplinka
2022.07.07
J. Shimkus: tarptautinė bendruomenė turėtų persvarstyti Kaliningrado valdymo klausimą

Tarptautinė bendruomenė turėtų persvarstyti Kaliningrado valdymo klausimą, nekeltą nuo Antrojo pasaulinio...

Verslo aplinka
2022.07.07
Ukrainos paramai iki metų galo taikoma PVM lengvata

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai ir kitoms Bendrijos šalims laikinai netaikyti pridėtinės vertės mokesčio...

Finansai
2022.07.07
JAV: nepaisant Rusijos G-20 ministrų derybose gali pažengta dėl karo sukeltų problemų sprendimo

JAV mano, kad Balyje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų derybose gali...

Verslo aplinka
2022.07.07
Daugiau nei trečdalis darbingo amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos turi darbą

Lietuvoje darbą jau rado 13.200 nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į mūsų...

Vadyba
2022.07.07
B. Johnsono vyriausybė byra, didėja spaudimas atsistatydinti

Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas ketvirtadienį pranešė, kad...

Verslo aplinka
2022.07.07
Lietuvos pirkėjų sprendimas: aukščiausios kokybės prekybos tinklas šalyje – „Iki“ Verslo tribūna

Lietuvos pirkėjų apklausą atlikusi Šveicarijos sertifikavimo agentūra ICERTIAS šiemet prekybos tinklui „Iki“...

Prekyba
2022.07.07
Trečiadienį nustatyta 70 naujų COVID-19 atvejų

Per praėjusią parą nustatyta 70 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.07
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės EBPO

Denysas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas, valstybės vardu įteikė Mathiasui Cormannui, Ekonominio...

Verslo aplinka
2022.07.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku