Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau
Teisės aktai numato, kad juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas RC turi pateikti kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. Šiuo metu finansines ataskaitas už 2018 m. pateikė šiek tiek daugiau nei 70.500 juridinių asmenų. Už 2017 m. iš viso sulaukta per 90.000 ataskaitų. Prievolę pateikti metines finansines ataskaitas už 2018 m. turi apie 170.000 įvairių teisinių formų juridinių asmenų, tačiau apie 30.000 juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, kelerius metus iš eilės neteikiančiais jokių dokumentų RC. Todėl galima daryti prielaidą, kad finansines ataskaitas vėluoja pateikti dar apie 70.000 gyvybingų bendrovių. Tūkstančiai įmonių vadovų praėjusią savaitę el. paštu turėjo sulaukti priminimų ir paraginimų pateikti finansines ataskaitas už 2018 m.
Anot RC, įmonių finansinės ataskaitos atskleidžia pagrindinę informaciją apie įmonę ir jos veiklą per pastaruosius metus, tačiau jose pateikti duomenys verslo partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims leidžia geriau įvertinti potencialius partnerius ir priimti pagrįstus verslo sprendimus. Tačiau nustatytą prievolę, kuri, be kita ko, leistų „geriau įvertinti potencialius partnerius ir priimti pagrįstus verslo sprendimus“, metų metais vykdo toli gražu ne visos įmonės ir organizacijos. Lygesni už lygesnius klesti toliau ir ignoruoja šią prievolę. RC prieš kelias dienas paviešintų 50 didžiausių bendrovių, kurios iki birželio 13 d. ryto dar nebuvo pateikusios praėjusių metų finansinės ataskaitos, sąraše „puikuojasi“ garsios bendrovės: „Sanitex“, „Kesko Senukai Lithuania“, „Neo Group“, „Nestle Baltics“, „Seafish Trade“, Krekenavos agrofirma, „Baltic Agro“ ir kt.
Galbūt kai kurios jų, o gal ir visos po priminimų ir paraginimų finansines ataskaitas RC atsiųs, tačiau vargu ar tą padarys visos 70.000 gyvybingų bendrovių. Metų metais keliolika ir net keliasdešimt tūkstančių įmonių to nedaro. Sankcijos? Jos tiesiog simbolinės – RC informuoja: už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą numatyta administracinė atsakomybė, ji taikoma juridinio asmens vadovui – už šį pažeidimą skiriamų baudų dydis svyruoja nuo 200 iki 3.000 Eur. RC pats baudų neskiria, tik surašo administracinio nusižengimo protokolą, o baudą skiria ir dėl jos dydžio sprendžia teismas. Šimtus milijonų eurų pajamų gaunančių, pelningai dirbančių įmonių vadovams tokia bauda tikriausiai kelia juoką. Nes kur kas paprasčiau „atsipirkti“ tokia, atsiprašant, bauda, bet savo rezultatų neatskleisti. Tačiau dažniausiai ir baudos nereikia mokėti. „Vien praėjusiais metais buvo išsiųsta beveik 800 kvietimų juridinių asmenų vadovams atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Nemaža dalis juridinių asmenų po tokių kvietimų pateikė finansines ataskaitas, o iš viso buvo surašyta beveik 280 administracinių nusižengimų protokolų. Pagal surašytus protokolus teismai skyrė įspėjimus ir įvairaus dydžio baudas“, – VŽ atsako RC atstovai. Prievolę ignoruoja dešimtys tūkstančių, protokolų surašyta 280! Iš jų dalis atsipirko įspėjimais... Kodėl? RC atsako: „Kvietimų siuntimas ir protokolų surašymas yra laikui imlus darbas, tad kiekvienais metais atsitiktine tvarka atsirenkama dalis juridinių asmenų, kuriems ir skiriamas dėmesys. Fiziškai visiems ataskaitų nepateikusiems juridiniams asmenims surašyti protokolus yra neįmanoma, o, be to, tai itin apkrautų baudas skiriančių teismų darbą.“ O gal reikėtų apkrauti?
O gal apskritai panaikinti šią prievolę, jei veikla imituojama, o valstybė tuo nesirūpina? Toks slapstymasis „gudruoliams“ suteikia konkurencinį pranašumą – kitų įmonių duomenis jie juk gali gauti RC. Tokia „tvarka“ yra nesąžininga, neskatina suvokimo, kad reikia laikytis etikos taisyklių, moralės suvokimo etc. Ir jautiesi pranašesnis už kitus, nes kaip ir visi tie, sąžiningieji, taip pat dalyvauji viešuosiuose pirkimuose, gauni ES paramą. Kaip, pavyzdžiui, UAB „Rokor“, užsiimanti techninio safyro auginimu ir apdorojimu. Paramą projektui gavo iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšų. Ir nuo 2015 m. ši bendrovė nepateikė RC nė vienos finansinės ataskaitos. Nagus kišti prie viešųjų pinigų (beje, mokesčių mokėtojų) nesibodi, o prievoles tegul vykdo kiti, „kvailesni“?
Seniai aišku, kad sistema neveikia. Galbūt RC vadovas pats galėtų inicijuoti griežtesnes priemones. Pavyzdžiui, nustatyti papildomą 10 d. terminą, po kurio programuotojo sukurtas robotas automatiškai visus nepaklususius permestų teismui. Ir kai teismus užklups 70.000 ieškinių lavina, galbūt tada vežimas pajudės iš vietos.
Kadangi RC keičia šeimininką (patenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos globon), VŽ mano, kad galbūt energingas ministras Virginijus Sinkevičius panaudos savo jaunatvišką entuziazmą ir imsis keisti negaliojančią bei ydingą tvarką. Jei teisės aktais numatomos prievolės, jų laikytis privalo visi – konkurencija turi būti lygiavertė ir sąžininga.
