Europiečiai - kantrūs „Brexit“ įkaitai
Artėjančiame horizonte vis labiau šmėžuoja du skyrybų variantai: arba ES suteiks britams kažkokį papildomą laiką, arba JK iš Bendrijos sutarties kovo 29 d. išžingsniuos be jokios sutarties. Theresa May, JK premjerė, susiduria vis didesniu spaudimu geriau siekti atidėjimo, nei trauktis vadinamuoju kietu būdu – chaotiškai, be jokio susitarimo su ES. Kai kurie Torių partijos parlamentarai ragina atidėti „Brexit“ iki gegužės 23 d. ir užbaigti derybas su ES.
Tačiau p. May viliasi, kad spaudžiami laiko JK parlamentarai, nenorėdami pasitraukti chaotiškai galiausiai pritars jos „Brexit“ susitarimui. Bet Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tokių optimistinių vilčių nedemonstruoja: pasak jo, visiškai aišku, kad Bendruomenių rūmuose nėra jokios daugumos patvirtinti bet kokį susitarimą, „taigi būsime priversti rinktis iš dviejų alternatyvų – chaotiško „Brexit“ arba 50 straipsnio atidėjimo“. Jis mano, kad 50 straipsnio įsigalėjimo pratęsimas būtų racionalus sprendimas – tiesa, p. Tuskas nenurodo, kokiam laikotarpiui gali būti atidėtas JK atsiskyrimas nuo ES.
Nors idėja 3 mėnesiams atidėti JK pasitraukimą iš Bendrijos sklando jau kurį laiką, ES pareigūnai šiuo metu tvirtina, kad minėto atidėjimo laikotarpio gali neužtekti tam, kad „Brexit“ susitarimas pajudėtų iš aklavietės JK parlamente. Anot „Bloomberg“ kalbintų šaltinių ES, pratęsimas trumpuoju laikotarpiu veiktų tik tokiu atveju, jeigu susitarimas būtų ratifikuotas JK parlamente ir daugiau laiko būtų reikalinga tik tam, kad būtų įgyvendintos teisinės procedūros. Tačiau pratęsus pasitraukimą, JK vienašališkai negali nuspręsti jo datos – tam turi vienbalsiai pritarti 27 ES valstybės.
Tiesa, Europos Teisingumo Teismo sprendimu britai turi galimybę vienašališkai tiesiog atšaukti 50 straipsnio įsigalėjimą ir likti ES. Tam turėtų pritarti dauguma Bendruomenių rūmuose, tačiau sunkiai tikėtina, kad toks scenarijus sulauktų daugumos parlamentarų palaikymo. Tad nežinia tvyro toliau, 18 mėnesių trukusios nerezultatyvios derybos tarp JK ir ES ir toliau laiko visus savotiškais įkaitais. Į šį vaidmenį labiau įklampinti yra europiečiai, kuriuos tarsi teatro lėles už virvučių tampo niekaip neapsisprendžiantys britai.
Visas tas chaosas aidu atsišaukia ir Lietuvoje – nežinomybė dėl „Brexit“ neleidžia verslininkams priimti vienokių ar kitokių sprendimų. Neabejojama, kad britų pasitraukimas neišvengiamai atneš verslui papildomų rūpesčių, nes JK bus taikomi reikalavimai, galiojantys trečiosioms šalims. Dėl to brangs eksportuotojų produkcija – prisidės muitai, pabrangs transportas, teks mokėti už muitinės tarpininkų paslaugas ir kitus formalumus. JK likimas mūsų šaliai svarbus ir dėl to, nes ten, Užsienio reikalų ministerijos skaičiavimais, gali nuolat gyventi apie 200.000 lietuvių. Lietuvos Vyriausybė parengė eilę įstatymų projektų, susijusių su mūsų šalies pasirengimu galimam kietam JK pasitraukimui — politikai sutarė teisės aktus skubos tvarka priimti iki kovo 29 d.
VŽ nuomone, galbūt suveikus savisaugos instinktui, britai išsiderės galimybę pratęsti „Brexit“ terminą. Tačiau taip ir neradus konsensuso per pusantrų metų derybų, sunkoka tikėtis, kad per 3 mėnesius JK žengs ryžtingą ir konkretų žingsnį, tenkinantį abi puses. Ramina tik tai, kad ilgai trunkantis „virvės tempimas“ mobilizavo ir verslą, ir Vyriausybę – problema nors ir surijo papildomą laiką, tačiau privertė pamąstyti apie apsaugą ir sukurti įvairių hipotetinių scenarijų.
