EK Lietuvai rašo gerą pažymį, ekonomistai beda į vertės nekuriančias investicijas

Publikuota: 2019-02-27
Atnaujinta 2019-02-27 16:58
AFP/„Scanpix" nuotr.
AFP/„Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) teigiamai vertina Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę efektyvinti mokesčių surinkimą, plėsti mokestinę bazę, mažinti pajamų ir socialinę nelygybę. Ekonomistai sutinka su tokiomis įžvalgomis, pažymėdami, kad ne visi Lietuvos daromi veiksmai padeda siekti šių tikslų.

Trečiadienį EK pristatė kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti ekonomikos iššūkiai, kurie jų laukia 2019 metais. Atsižvelgiant į šiose ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos šalims skirtos EK rekomendacijos.

Naujausioje ataskaitoje EK teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto perviršį, nurodydama jį kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Rizika skolos tvarumui įvertinta kaip žema visais laikotarpiais (trumpuoju, vidutiniu, ilguoju).

Nepaisant gerų rezultatų, EK įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Pirmiausia tai būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per 2018 m. metus padarė pažangą, užtikrindama mokestinių prievolių vykdymą bei tobulindama mokesčių sistemą.

Svarbiau ne kiek surenki, o kaip paskirstai

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas sutinka su šiomis įžvalgomis, tačiau teigia, kad ieškant sprendimų reikia atsižvelgti į Lietuvos realijas.

„Socialinė atskirtis nėra naujiena, tas iššūkis yra didelis, tačiau pastaruoju metu atsiranda vilties židinių, kurie leidžia tikėtis, kad kai kurie regionai sumažins atsilikimą, galų gale, augant nuo žemos bazės jiems tai nėra sunku padaryti. Pavyzdžiui, Naujoji Akmenė ar Marijampolė, kiti mažesni miestai pritraukia investicijų“, – sako p. Mauricas.

Pasak jo, siekdama mažinti socialinę atskirtį Vyriausybė turėtų stengtis į regionus pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, ypač pramonės sektoriaus, taip pat sudaryti investuotojams kuo geresnes galimybes ateiti, pirmiausia pažabojant galimą vietinės valdžios savivalę: „Nes neretai būna, kad teoriškai kviečiami investuotojams, bet praktiškai atėjus, pavyzdžiui, statybos leidimų klausimams, susidaro įspūdis, kad lengviau ką nors pastatyti Vilniuje“.

„Vienas dalykas yra mokesčiai ir jų prastas surinkimas, su tuo nesiginčysiu. Bet kitas dalykas yra tai, kad visi tyrimai teigia, jog socialinės nelygybės mažinimui svarbu yra ne tai, kiek ir kaip tu surenki mokesčių, bet kaip juos paskirstai. Lietuvoje su tuo turime labai didelių iššūkių, nes perskirstant mokesčius regionams, reikėtų juos perskirstyti ne plytelėms, o žmonėms. Jei trinkelėms skiri milijonus, o viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis yra mažas, tai nekuria pridėtinės vertės ir neskatina kurtis privataus verslo“, – kalba „Luminor“ ekonomistas.

Analizuodama pokyčius mokesčių srityje EK kaip vieną sėkmingiausių lietuviškų iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) įdiegimą. Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų. i.MAS sumažino įmonių skiriamą laiką mokestinių prievolių vykdymui beveik perpus (nuo 171 valandos iki 99 valandų).

Kalbėdamas apie mokestinės bazės išplėtimo potencialą, p. Mauricas sako sutinkantis su EK, kad ją reikia plėsti, tačiau prieš imantis aklai kopijuoti kitų šalių patirtį reikėtų atsižvelgti į Lietuvos kontekstą.

„Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, tai reikėtų taikyti kuo vienodesnį tarifą ir be jokių išimčių. Pavyzdžiui, nustatyti tarifą daugiabučiams namams ir visiems, nepriklausomai nuo būsto vertės, jį taikyti“, – sako pašnekovas.

O automobilių mokestis, jo manymu, nebūtų populiarus ir pakankamai motyvuotas, kol nėra išvystytos viešojo transporto infrastruktūros iki nuošalesnių vietovių. „Luminor“ ekonomisto teigimu, kur kas racionaliau būtų galvoti apie, pavyzdžiui, elektros mokesčio tarifo didinimą.

„Elektra namų ūkiams Lietuvoje yra viena pigiausių visoje ES, be to, tai yra pakankamai lankstus produktas, kurį norint tikrai galima pataupyti. Svarbu ir tai, kad šio mokesčio praktiškai neįmanoma išvengti“, – teigia p. Mauricas.

Pravalgyti mokslo pinigai

Šiemetinėse ES šalių ataskaitose daug dėmesio skirta investicijų poreikiams nustatyti. Komisija nurodo, kad tokią detalią analizę planuojama rengti ir ateityje, siekiant identifikuoti prioritetines sritis, kuriose turėtų būti koncentruojamos investicijoms skirtos lėšos, įskaitant ir ES struktūrinių fondų finansavimą 2021–2027 m. finansinėje programoje.

„Lietuvoje investicijų efektyvumui taip pat skiriame daug dėmesio. Norėdami ir toliau sparčiai augti, privalome atsakingai planuoti būsimas investicijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir EK požiūris dėl svarbiausių prioritetinių sričių sutampa. Tai geras atspirties taškas, planuojant naujo laikotarpio ES lėšų panaudojimą“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.

Pagrindinės investicijų sritys, kurias įvardija EK, yra šios: moksliniai tyrimai, inovacijos, pažangiausių technologijų įsisavinimas, energetinis efektyvumas bei atsinaujinantys energijos šaltiniai, transeuropinis transporto tinklas, užimtumo prieinamumo ir socialinės ekonomikos skatinimas (švietimas, mokymasis, persikvalifikavimas, sveikatos apsauga, ilgalaikė slauga), taip pat demografinių problemų bei socialinės ir ekonominės atskirties sprendimas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, svarsto, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu paramos lėšos pirmiausia turėtų būti kreipiamos dviem kryptimis: socialinei atskirčiai mažinti tarp Lietuvos regionų ir žmogiškiesiems ištekliams ugdyti.

„Regioninės atskirties mažinimas gal ir nėra didžiausią grąža duodanti investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji užtikrina stabilesnį valstybės funkcionavimą, nes didėjanti regioninė atskirtis gali kurti įtampą šalyje, skatinti populizmą, netvarias ekonominės politikos priemones“, – aiškina p. Mačiulis.

Švietimui ir kompetencijų ugdymui nukreiptas finansavimas, anot jo, galėtų duoti gerokai didesnę grąžą ateityje. Tačiau tik tuo atveju, jei lėšos bus protingai ir efektyviai panaudotos, suteikdamos impulsą mokymosi bei studijų kokybei, inovacijų rezultatams.

„Ir šiuo finansiniu periodu Lietuva tam skyrė daug lėšų, apie 700 mln. Eur. Tačiau teigiamo efekto nelabai matome, nes tai iš esmės buvo trumpalaikis pinigų pravalgymas – universitetams jungiantis organizuojami mokymai ir pan., nors šie pinigai turėjo būti panaudot studijų programų kūrimui ir tobulinimui, mokslo bazei kurti – visam tam, ką būtų galima naudoti ne vienerius metus ir to pagrindu ugdyti ateities kompetentingas kartas“, – tvirtina p. Mačiulis.

Prasti sveikatos priežiūros rezultatai

Ankstesnėje 2018 m. ekonomikos iššūkių ataskaitoje Lietuvai EK konstatavo, kad šalies ekonomikos augimas sparčiai įgauna pagreitį, labiausiai dėl palankių išorės sąlygų bei atsigaunančių privačiųjų investicijų gerokai išaugusio eksporto, taip pat ir augusio vartojimo, paskatinto didėjančio darbo užmokesčio, kredito augimo. Kaip ir šiemet buvo konstatuota, kad šalies fiskalinė politika yra patikima.

Tarp iššūkių EK pernai minėjo Lietuvoje didelę pajamų nelygybę ir skurdą, taip pat riziką, kad pensijų sistema ateityje gali būti netvari. Komisija atkreipė dėmesį ir į vis dar prastus sveikatos priežiūros rezultatus, iš dalies dėl to, kad sveikatos priežiūrai išleidžiama nedaug lėšų. EK nuomone, Lietuvai taip pat reikėtų didinti švietimo bei mokymo efektyvumą ir kokybę.

Ponas Mauricas vertina, kad Lietuvoje sprendžiant gyventojų senėjimo problemą „daroma mažai kas ar visai nieko nedaroma“. Jo teigimu, jau dabar reikia imtis sisteminių sprendimų, kad nebūtų taip, jog į tris didžiuosius šalies miestus važiuoja tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės, sekantys paskui centralizuotas medicinos paslaugas.

„Slaugos paslaugas reikėtų decentralizuoti. Tai būtų ir pigiau, ir, drįsčiau teigti, efektyviau“, – sako pašnekovas.

EK pernai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Lietuvos BVP augimas gerokai atsigavo, investicijų lygis vis dar nesiekia ES vidurkio, o investicijas labiausiai stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka. Investijoms padidinti siūloma taip pat pagerinti viešųjų investicijų strateginį planavimą bei efektyvumą, viešųjų pirkimų skaidrumą bei konkurenciją, sumažinti korupciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP rinkimuose nori dalyvauti dvi dešimtys kandidatų sąrašų 3

Gegužės pabaigoje vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus ne daugiau kaip pora dešimčių...

Verslo aplinka
2019.03.23
Teismas: R. Ačas nuo Raseinių administracijos vadovo pareigų nušalintas teisėtai

Remigijus Ačas, buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nuo šių pareigų pernai...

Verslo aplinka
2019.03.23
Katalikų bažnyčiai skirta daugiau nei 1,2 mln. Eur 25

Finansų ministras Vilius Šapoka šiemet Lietuvos katalikų bažnyčiai skyrė 1,239 mln. Eur – 144.000 Eur daugiau...

Verslo aplinka
2019.03.23
Po kyšininkavimo skandalo nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai 1

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo nauja apklausa.  

Verslo aplinka
2019.03.23
Prezidento rinkimų apklausoje G. Nausėdos reitingas smuktelėjo  26

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo pagrindinių...

Verslo aplinka
2019.03.23
Joniškio rajone aerodrome nukrito sraigtasparnis, žuvo du vyrai

Joniškio rajone Barysių aerodrome penktadienio popietę nukritus sraigtasparniui žuvo du vyrai.

Verslo aplinka
2019.03.22
Kariai savanoriai gali tapti savivaldybių tarybų nariais 2

Į savivaldą išrinkti keturi kariai savanoriai gali tapti tarybos nariais, penktadienį bendru sutarimu...

Verslo aplinka
2019.03.22
M. Adomėnas neigia gavęs finansinės paramos iš R. Kurlianskio  2

Seimo narys Mantas Adomėnas sako negavęs jokios finansinės paramos per rinkimus iš politinės korupcijos...

Kaltinamieji šnipinėjimu Rusijai teisme pripažino kaltę  

Penktadienį Šiaulių apygardos teisme apklausti abu kaltinamieji šnipinėjimo Rusijai byloje, jie savo kaltę...

Verslo aplinka
2019.03.22
LAT nepasigailėjo buvusio Panevėžio ligoninės direktoriaus 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį  paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Panevėžio...

Verslo aplinka
2019.03.22
Pretendentai į prezidentus pradėjo nešti parašus į VRK 2

Gitanas Nausėda tapo pirmuoju pretendentu į prezidentus, pristatęs Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)...

Verslo aplinka
2019.03.22
Jonavos meru išrinktas M. Sinkevičius nebenori siekti LSDP vadovo posto

Per pastaruosius savivaldos rinkimus Jonavos rajono meru išrinktas buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius...

Verslo aplinka
2019.03.22
„Brexit“ tampa ir Th. May karjeros pabaiga 

Kitą savaitę vyksiantis balsavimas Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmuose gali ne tik padėti galutinį...

Verslo aplinka
2019.03.22
Užsienio politika: trijų kandidatų į prezidentus programos 11

Ingrida Šimonytė, kandidatė į LR prezidentus, pasekė savo oponentų Gitano Nausėdos bei Sauliaus Skvernelio...

Verslo aplinka
2019.03.22
Seimo opozicija pagaliau susitarė dėl lyderio 3

Seimo opozicinės frakcijos po pustrečių metų trukusių nesutarimų pagaliau suderino savo pozicijas dėl...

Verslo aplinka
2019.03.22
Į Tailandą Lietuvos piliečiai galės vykti be vizų 5

Nuo balandžio vidurio Lietuvos piliečiai, atvykstantys į Tailandą turizmo tikslais, galės šioje Pietryčių...

Verslo aplinka
2019.03.22
Šilutėje atšaukta ekstremalioji padėtis dėl potvynio 

Šilutės savivaldybė atšaukė ekstremaliąją situaciją, kuri buvo paskelbta dėl potvynio.

Verslo aplinka
2019.03.22
Po kratų pas E. Masiulį V. Gailius siūlė partijai bendradarbiauti su teisėsauga  2

Vitalijus Gailius, parlamentaras Liberalų sąjūdžio narys, sako, kad po 2016 m. gegužę įvykusios kratos pas...

Verslo aplinka
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau