EK Lietuvai rašo gerą pažymį, ekonomistai beda į vertės nekuriančias investicijas

Publikuota: 2019-02-27
AFP/„Scanpix" nuotr.
AFP/„Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) teigiamai vertina Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę efektyvinti mokesčių surinkimą, plėsti mokestinę bazę, mažinti pajamų ir socialinę nelygybę. Ekonomistai sutinka su tokiomis įžvalgomis, pažymėdami, kad ne visi Lietuvos daromi veiksmai padeda siekti šių tikslų.

Trečiadienį EK pristatė kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti ekonomikos iššūkiai, kurie jų laukia 2019 metais. Atsižvelgiant į šiose ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos šalims skirtos EK rekomendacijos.

Naujausioje ataskaitoje EK teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto perviršį, nurodydama jį kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Rizika skolos tvarumui įvertinta kaip žema visais laikotarpiais (trumpuoju, vidutiniu, ilguoju).

Nepaisant gerų rezultatų, EK įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Pirmiausia tai būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per 2018 m. metus padarė pažangą, užtikrindama mokestinių prievolių vykdymą bei tobulindama mokesčių sistemą.

Svarbiau ne kiek surenki, o kaip paskirstai

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas sutinka su šiomis įžvalgomis, tačiau teigia, kad ieškant sprendimų reikia atsižvelgti į Lietuvos realijas.

„Socialinė atskirtis nėra naujiena, tas iššūkis yra didelis, tačiau pastaruoju metu atsiranda vilties židinių, kurie leidžia tikėtis, kad kai kurie regionai sumažins atsilikimą, galų gale, augant nuo žemos bazės jiems tai nėra sunku padaryti. Pavyzdžiui, Naujoji Akmenė ar Marijampolė, kiti mažesni miestai pritraukia investicijų“, – sako p. Mauricas.

Pasak jo, siekdama mažinti socialinę atskirtį Vyriausybė turėtų stengtis į regionus pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, ypač pramonės sektoriaus, taip pat sudaryti investuotojams kuo geresnes galimybes ateiti, pirmiausia pažabojant galimą vietinės valdžios savivalę: „Nes neretai būna, kad teoriškai kviečiami investuotojams, bet praktiškai atėjus, pavyzdžiui, statybos leidimų klausimams, susidaro įspūdis, kad lengviau ką nors pastatyti Vilniuje“.

„Vienas dalykas yra mokesčiai ir jų prastas surinkimas, su tuo nesiginčysiu. Bet kitas dalykas yra tai, kad visi tyrimai teigia, jog socialinės nelygybės mažinimui svarbu yra ne tai, kiek ir kaip tu surenki mokesčių, bet kaip juos paskirstai. Lietuvoje su tuo turime labai didelių iššūkių, nes perskirstant mokesčius regionams, reikėtų juos perskirstyti ne plytelėms, o žmonėms. Jei trinkelėms skiri milijonus, o viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis yra mažas, tai nekuria pridėtinės vertės ir neskatina kurtis privataus verslo“, – kalba „Luminor“ ekonomistas.

Analizuodama pokyčius mokesčių srityje EK kaip vieną sėkmingiausių lietuviškų iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) įdiegimą. Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų. i.MAS sumažino įmonių skiriamą laiką mokestinių prievolių vykdymui beveik perpus (nuo 171 valandos iki 99 valandų).

Kalbėdamas apie mokestinės bazės išplėtimo potencialą, p. Mauricas sako sutinkantis su EK, kad ją reikia plėsti, tačiau prieš imantis aklai kopijuoti kitų šalių patirtį reikėtų atsižvelgti į Lietuvos kontekstą.

„Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, tai reikėtų taikyti kuo vienodesnį tarifą ir be jokių išimčių. Pavyzdžiui, nustatyti tarifą daugiabučiams namams ir visiems, nepriklausomai nuo būsto vertės, jį taikyti“, – sako pašnekovas.

O automobilių mokestis, jo manymu, nebūtų populiarus ir pakankamai motyvuotas, kol nėra išvystytos viešojo transporto infrastruktūros iki nuošalesnių vietovių. „Luminor“ ekonomisto teigimu, kur kas racionaliau būtų galvoti apie, pavyzdžiui, elektros mokesčio tarifo didinimą.

„Elektra namų ūkiams Lietuvoje yra viena pigiausių visoje ES, be to, tai yra pakankamai lankstus produktas, kurį norint tikrai galima pataupyti. Svarbu ir tai, kad šio mokesčio praktiškai neįmanoma išvengti“, – teigia p. Mauricas.

Pravalgyti mokslo pinigai

Šiemetinėse ES šalių ataskaitose daug dėmesio skirta investicijų poreikiams nustatyti. Komisija nurodo, kad tokią detalią analizę planuojama rengti ir ateityje, siekiant identifikuoti prioritetines sritis, kuriose turėtų būti koncentruojamos investicijoms skirtos lėšos, įskaitant ir ES struktūrinių fondų finansavimą 2021–2027 m. finansinėje programoje.

„Lietuvoje investicijų efektyvumui taip pat skiriame daug dėmesio. Norėdami ir toliau sparčiai augti, privalome atsakingai planuoti būsimas investicijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir EK požiūris dėl svarbiausių prioritetinių sričių sutampa. Tai geras atspirties taškas, planuojant naujo laikotarpio ES lėšų panaudojimą“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.

Pagrindinės investicijų sritys, kurias įvardija EK, yra šios: moksliniai tyrimai, inovacijos, pažangiausių technologijų įsisavinimas, energetinis efektyvumas bei atsinaujinantys energijos šaltiniai, transeuropinis transporto tinklas, užimtumo prieinamumo ir socialinės ekonomikos skatinimas (švietimas, mokymasis, persikvalifikavimas, sveikatos apsauga, ilgalaikė slauga), taip pat demografinių problemų bei socialinės ir ekonominės atskirties sprendimas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, svarsto, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu paramos lėšos pirmiausia turėtų būti kreipiamos dviem kryptimis: socialinei atskirčiai mažinti tarp Lietuvos regionų ir žmogiškiesiems ištekliams ugdyti.

„Regioninės atskirties mažinimas gal ir nėra didžiausią grąža duodanti investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji užtikrina stabilesnį valstybės funkcionavimą, nes didėjanti regioninė atskirtis gali kurti įtampą šalyje, skatinti populizmą, netvarias ekonominės politikos priemones“, – aiškina p. Mačiulis.

Švietimui ir kompetencijų ugdymui nukreiptas finansavimas, anot jo, galėtų duoti gerokai didesnę grąžą ateityje. Tačiau tik tuo atveju, jei lėšos bus protingai ir efektyviai panaudotos, suteikdamos impulsą mokymosi bei studijų kokybei, inovacijų rezultatams.

„Ir šiuo finansiniu periodu Lietuva tam skyrė daug lėšų, apie 700 mln. Eur. Tačiau teigiamo efekto nelabai matome, nes tai iš esmės buvo trumpalaikis pinigų pravalgymas – universitetams jungiantis organizuojami mokymai ir pan., nors šie pinigai turėjo būti panaudot studijų programų kūrimui ir tobulinimui, mokslo bazei kurti – visam tam, ką būtų galima naudoti ne vienerius metus ir to pagrindu ugdyti ateities kompetentingas kartas“, – tvirtina p. Mačiulis.

Prasti sveikatos priežiūros rezultatai

Ankstesnėje 2018 m. ekonomikos iššūkių ataskaitoje Lietuvai EK konstatavo, kad šalies ekonomikos augimas sparčiai įgauna pagreitį, labiausiai dėl palankių išorės sąlygų bei atsigaunančių privačiųjų investicijų gerokai išaugusio eksporto, taip pat ir augusio vartojimo, paskatinto didėjančio darbo užmokesčio, kredito augimo. Kaip ir šiemet buvo konstatuota, kad šalies fiskalinė politika yra patikima.

Tarp iššūkių EK pernai minėjo Lietuvoje didelę pajamų nelygybę ir skurdą, taip pat riziką, kad pensijų sistema ateityje gali būti netvari. Komisija atkreipė dėmesį ir į vis dar prastus sveikatos priežiūros rezultatus, iš dalies dėl to, kad sveikatos priežiūrai išleidžiama nedaug lėšų. EK nuomone, Lietuvai taip pat reikėtų didinti švietimo bei mokymo efektyvumą ir kokybę.

Ponas Mauricas vertina, kad Lietuvoje sprendžiant gyventojų senėjimo problemą „daroma mažai kas ar visai nieko nedaroma“. Jo teigimu, jau dabar reikia imtis sisteminių sprendimų, kad nebūtų taip, jog į tris didžiuosius šalies miestus važiuoja tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės, sekantys paskui centralizuotas medicinos paslaugas.

„Slaugos paslaugas reikėtų decentralizuoti. Tai būtų ir pigiau, ir, drįsčiau teigti, efektyviau“, – sako pašnekovas.

EK pernai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Lietuvos BVP augimas gerokai atsigavo, investicijų lygis vis dar nesiekia ES vidurkio, o investicijas labiausiai stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka. Investijoms padidinti siūloma taip pat pagerinti viešųjų investicijų strateginį planavimą bei efektyvumą, viešųjų pirkimų skaidrumą bei konkurenciją, sumažinti korupciją.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Metasite“ vadovas: mokame tai, ko kiti nemoka Verslo tribūna

Specializacija, kokybė ir drąsa – tokį verslo plėtros receptą siūlo jau dvidešimt trečiuosius metus...

Kas prisiims atsakomybę už tokį ministrą?

Jei ne žiniasklaida, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir toliau būtų slapta dalyvavęs užstalių...

Rusijos užgrobti Ukrainos lavai buksiruojami perdavimui

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins pirmadienį, lapkričio 18 d., pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą,...

Verslo aplinka
2019.11.17
A. Lukašenka kituose rinkimuose dalyvaus, jeigu žmonės to paprašys 1

Baltarusijoje sekmadienį vykstant parlamento rinkimams, kurių rezultatai jau iš anksto nulemti, Baltarusijos...

Verslo aplinka
2019.11.17
V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Verslo klasė
2019.11.17
Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 2

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Statyba ir NT
2019.11.17
Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau