2019-01-13 12:15

Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams

Laisvės premijos įteiktos septyniems pokario partizanams. Luko Balandžio (15min.lt) nuotr.
Laisvės premijos įteiktos septyniems pokario partizanams. Luko Balandžio (15min.lt) nuotr.
Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta septyniems buvusiems pokario partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją.

Premija skirta Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.

Kalbą lydėjo audringi aplodismentai

Pasak Laisvės premijos komisijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šie laureatai parinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. „Nors jie kovojo skirtingose apygardose, skirtingose krašto vietose, vieninga kova vyko už laisvą Lietuvą“, – kalbėjo komisijos vadovė.

Laisvės premijos statulėlę ir diplomus įteikė Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas. Pasak jo, kovos už Nepriklausomybę dabar atrodo tik praeitis. „Tačiau pašonėje girdime pildomą arsenalą ir žvangančius ginklus. Ginklais dažnai yra ir žodžiai, ir šantažas, ir manipuliacija. Nereikia karingai nusiteikus ieškoti priešų tarp savų. Dabar, kai matome riedančią pavojingo nacionalizmo ir savininkiškumo bangą, turime būti atsparūs, susitelkę ir vieningi“, – sakė Seimo vadovas.

Laureatų vardu kalbėjęs p. Kadžionis be kita ko pasipiktino, kad neretai teisėsauga vilkina bylų dėl partizanų atminimo paniekinimo tyrimą, taip pat, kad Vilniuje, Lukiškių aikštėje nėra pastatomas Vyčio paminklas. „Numesk, Tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi“, – savo kalbą baigė p. Kadžionis.

Šis partizano pasisakymas buvo sutiktas audringų palaikymo aplodismentų ir ovacijų.

„Lietuvos pilietybė - privilegija“

Minėjime jaunosios kartos vardu kalbėjo verslininkas Kristijonas Vizbaras, įmonės „Brolis Semiconductors“ vienas iš steigėjų. Jis pabrėžė, kad kartu su broliais vystydamas verslą užsienyje net nesusimastydavo apie tai, kad Lietuvos pilietybė turi būti iškeista į kurios nors kitą.

„Šiandien mes jau esame lygūs su visomis išsivysčiusiomis pasaulio šalimis. Dažnai atrodo, kad mes patys sau įsivarome nepilnavertiškumo kompleksą – vietoj galimybių, mes matome grėsmes, kad nuteka mūsų protai, bet darome mažai, kad jie grįžtų. Kažkodėl, būdami brandi visuomenė, dėmesį telkiame į paviršutiniškus veiksmus ir netgi pavojingai užleidžiame pirmumą emocijoms svarstydami Konstitucijos pakeitimus. Per penkerius metus, praleistus užsienyje, su broliu nė akimirkai nesusimąstėme, jog mūsų Lietuvos pilietybė būtų nepakankamai pilnavertiška, kažkaip ribotų mūsų galimybes, būtų ne tokia gera, kaip kitos“, - kalbėjo jis.

Todėl p. Vizbaras nusistebėjo, „kad šiandien viešoje erdvėje verda emocijos dėl dvigubos pilietybės ir bandoma atverti kelią pilietybių grožio konkursui“. „Man Lietuvos pilietybė yra privilegija ir yra nereitinguojama“, - pridūrė jis. Šis pasisakymas irgi buvo palydėtas audringų aplodismentų.

Dalyvavo aukščiausi pareigūnai

Minėjime Seime dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjeras Saulius Skvernelis, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, kovotojai už Lietuvos laisvę – Nepriklausomybės gynėjai, Nepriklausomybės akto signatarai, kiti svečiai.

Prezidentė pareiškė, kad Sausio 13-oji žymi sunkiai atkovotą nepriklausomybę ir būtinybę likti vieningiems, kad ją išsaugotumėme: „Sausio 13-oji – neblėstantis įrodymas, kokia trapi, kokia pažeidžiama gali būti laisvė, ir kokie stiprūs bei vieningi turime būti mes patys, kad visiems laikams išsaugotume iš okupanto gniaužtų išplėštą Lietuvos valstybę ir atkovotą mūsų nepriklausomą gyvenimą.“

Sausio 13–osios proga sekmadienį šalies vadovai Antakalnio kapinėse pagerbė šios dienos įvykių aukas, parlamentarai ir Vyriausybės atstovai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

52795
130817
52791