Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Andersas Foghas Rasmussenas, buvęs NATO generalinis sekretorius, sako, kad lyderystės trūkumą itin ryškiai atskleidė praėjusio mėnesio incidentas Azovo jūroje, kai rusai atidengė ugnį ir perėmė tris Ukrainos laivus.

„Europoje nėra lyderystės“, – interviu telefonu „Boomberg“ sakė p. Rasmussenas.

Jis teigia, kad tai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei Kinijos vadovui XI Jinpingui „suteikia erdvės manevrams“, o tokia situacija kelia klausimą, ar Vakarai vis dar yra reikšmingas junginys. Ponas Rasmussenas mano, kad įvykiais Azovo jūroje Putinas testavo Vakarų tvirtumą prieš būsimus Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimus kovą ir spalį. Jei taip ir buvo, Vakarai to testo neišlaikė.

Sąjungininkų laivai nepradėjo patruliuoti Azovo jūroje, kaip kad nutiko Kinijos atveju šiai reiškiant savo teises į Pietų Kinijos jūros vandenis. Taip pat nebuvo paskelbta jokių naujų sankcijų Rusijai. Griežčiausias atsakas į lapkričio 25-osios įvykius buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo: jis atšaukė planuotą susitikimą su Putinu per G20 viršūnių suvažiavimą Argentinoje.

Tuo metu Emmanuelis Macronas Prancūzijoje kovoja dėl savo paties politinio išlikimo besitęsiant „geltonųjų liemenių“ protestams, Theresa May kovoja dėl „Brexit“ sutarties sąlygų, o Europos lydere anksčiau tituluota Angela Merkel užsiėmusi reikalais savo valdančiojoje Krikščionių demokratų partijoje, konstatuoja „Bloomberg“.

„Nebėra suaugusiųjų, galinčių sėsti prie stalo“, – sako buvęs Ukrainos slaptųjų tarnybų vadovas Valentynas Nalyvaičenko. – Kyla realus pavojus, kad mes būsime palikti vieni su Rusija“.

Jis pripažįsta ir Kijevo klaidas, kurios iš dalies atšaldė Vakarų norą remti Ukrainą, tačiau baiminasi, kad klijai, kurie dar laiko Vakarų vienybę Ukrainos klausimu, tirpsta.

Chatham House, Karališkojo užsienio reikalų instituto Viduriniųjų rytų konsultantė, sako nemananti, kad Vakarų koncepcija dar egzistuoja. Pasak jos, šis procesas prasidėjo JAV prezidentu išrinkus p. Trumpą, o jo rezultatai – JAV ir Europos išsiskyrimas Irano klausimu, arabų šalių pasiskirstymas politinio Islamo klausimu, taip pat – takoskyra tarp Turkijos ir jos tradicinių Vakarų partnerių dėl kurdų.

Be to, rašo „Bloomberg“, trūksta bendros Vakarų vizijos daugybe klausimų – nuo prekybos ir aplinkosaugos iki Viduriniųjų Rytų. Dauguma tų vertybių, kurios stiprino Vakarų šalių tarpusavio ryšį, nebėra bendros.