Ligoninių tinklą peržiūrės kas 5 metus, jose atsiras valdybos
Be to, numatoma peržiūrėti sveikatos įstaigų valdymo sistemą.
Pristatė antrą pertvarkos bandymą
Penktadienį Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, ir Asta Kubilienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, pristatė grupės valdančiųjų iš naujo teikiamus svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus.
„Jais siūloma pertvarkyti sveikatos sistemą numatant naują sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudarymo tvarką, gydymo įstaigų formavimą. Taip pat tobulinamas gydymo įstaigų valdymas diegiant šiuolaikinius vadybos metodus, skaidrinama sistema“, – spaudos konferencijoje aiškino p. Veryga.
Naujosios pataisos parengtos, kai Seimas šiemet rugsėjį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl parlamentarų vasarą priimtų sveikatos sistemos reformos įstatymų.
Prezidentė gydymo įstaigų pertvarką vetavo dėl priimtos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su TLK būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės. Tokia tvarka, pasak p. Grybauskaitės, būtų lėmusi prioritetą valstybinėms ligoninėms gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas ir taip apribotų pacientų laisvę rinktis gydymuisi rinktis privačias įstaigas.
Vetuota pertvarka numatė ir teisę sveiktos apsaugos ministrui tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, taip pat reputacijos reikalavimus jų vadovams.
Ponas Veryga tikino, kad naujais projektais „ištaisoma nemažai teisinių diskusijų sukėlusių nuostatų ir atsižvelgiama į prezidentės pastabas, išsakytas vetuojant pirminius reformų projektus“. „Todėl tikimės, kad šįkart procesas vyks sklandžiai ir nebebus tokių spekualicijų bei manipuliacijų, kurios buvo, nepagrįstai gąsdinant bendruomenes“, – aiškino sveikatos ministras.
Kita vertus, jis pripažino, kad nuo pirminių projektų naujieji skiriasi nežymiai.
Įstatymas numatys kriterijus
Pasiūlyta praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. steigėjais galės būti valstybės kartu su savivaldybėmis ir universitetais.
Taip pat numatoma nustatyti gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijus. „Tarp kriterijų pavyzdžių – įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas, išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis“, – vardinta spaudos konferencijoje.
Dar vienas kriterijus – geografinis: bet kuri didesnė sveikatos priežiūros įstaiga turi būti pacientui pasiekiama per vieną valandą.
„Siekiant kuo efektyviau suformuoti stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklą, siūloma įtvirtinti, kad jis būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jeigu jos atitinka kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus, tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas penkerius metus“, – pranešė p. Veryga.
Tai reiškia, pasak ministro, kad sprendimų priėmimo lygis yra pakeliamas nuo ministerijos iki Vyriausybės.
Medicinos įstaigų tinklas ir nauja sutarčių su TLK sudarymo tvarka turi pradėti veikti nuo 2020 m. sausio 1 d.
„Reforma reikalinga, todėl reikia paskubėti“
Ponia Kubilienė pabrėžė, kad reforma reikalinga, todėl turi būti įgyvendinta kuo greičiau: „Siekiame užtikrinti, kad pataisos greičiau būtų priimtos, todėl registruojame jas kaip Seimo nariai. Tai, kad reforma reikalinga, neabejoja nei medikai, nei pacientai. Todėl laukti nėra ko.“
„Jeigu ir toliau delsime, negalėsime žmonėms, ypač gyvenantiems atokiau nuo didelių miestų, užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų“, – su ja sutiko p. Veryga.
Bus siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apmokėjimo tvarką. Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK.
„Tuo tarpu įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, dėl stacionarinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF lėšomis dėl paslaugų, kurių įstaigų tinklas nebūtų pajėgus užtikrinti, konkuruotų vienodomis teisėmis, kaip ir bet kurios kitos tinklui nepriklausančios įstaigos“, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK, būtų keliami privalomi reikalavimai, kuriuos įstaiga deklaruos atitinkanti prieš sutarčių sudarymą, t. y. jos privalės užtikrinti, kad pacientas galėtų gauti paslaugą nemokamai, turės gauti licenciją ir negalės turėti sisteminių pažeidimų“, – priduriama pranešime.
Peržiūrės valdymą
Numatoma gydymo įstaigų valdymo pertvarka – jose atsiras valdybos, kurios, anot p. Kubilienės, „būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų“. Valdyboje bus 5 nariai, skaičiuojama, kad vienos įstaigos valdybos išlaikymui reikės per metus apie 40.000 Eur.
Tas pats nepriekaištingos reputacijos kriterijus turės atitikti ir sveikatos įstaigoje veikiančios stebėtojų tarybos nariams.
Bus suformuotos regioninės tarybos, kurios planuos regionams reikalingas gydymo įstaigas. Jas sudarys merai, kiti savivaldybių atstovai, medikai, socialiniai partneriai.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Taip pat bus siūloma įtvirtinti kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma, kad įstaigos vadovas dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas po penkerius metus. Šiuo metu kadencijų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kur dirba iki 10 medikų, kadencijų skaičius ir toliau nebus ribojamas.
Planuojama įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus sveikatos įstaigų vadovams. Numatoma rengti konkursus visoms aukštoms pareigoms užimti.
REKOMENDUOJAME
