„Tvarkiečiai“ prisijungė prie partijų susitarimo dėl gynybos
Apie tai ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.
Anot pranešimo, susitarimą pasirašė TTP pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, toks TTP sprendimas parodo, kad daugumai pagrindinių Lietuvos partijų rūpi Lietuvos valstybės bei visuomenės saugumas ir nepaisant aštrių politinių diskusijų sugebama susivienyti vardan strateginių valstybės tikslų“, – rašoma Vyriausybės pranešime.
Jame primenama, kad šiemet rugsėjo pradžioje susitarimą dėl gynybos politikos artimiausiam dešimtmečiui yra pasirašę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Iš dabartinių parlamentinių partijų tik Gintauto Palucko vadovaujama opozicinė Socialdemokratų partija atsisakė prisijungti prie susitarimo.
TTP vadovas p. Žemaitaitis rugsėjį dalyvavo susitarimo pasirašymo ceremonijoje, bet nepasirašė paties dokumento, nes norėjo sulaukti, kaip „tvarkiečiai“ apsispręs dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje bei dėl savo pirmininko. Rugsėjo viduryje pasirašytas susitarimas dėl TTP frakcijos Seime prisijungimo prie valdančiųjų, o to paties mėnesio pabaigoje partijos suvažiavime p. Žemaitaitis buvo perrinktas jos vadovu. Maža to, šis politikas spalio pradžioje buvo išrinktas ir naujuoju Seimo pirmininko pavaduotoju.
Visa tai ir atvėrė galimybę TTP prisidėti prie partinio susitarimo dėl gynybos politikos.
Šiame susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 m. finansavimą gynybai padidinti iki 2,5% bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar. Be to, numatyta iki 2022 m. apsispręsti dėl visuotinės karinės prievolės.
„Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą bei skaidrų skiriamų lėšų naudojimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas kibernetinių pajėgumų plėtrai bei šalies gynybos pramonės stiprinimui“, – pranešė Vyriausybė.
