Vėl siūloma migracijos sistemos valdymo pertvarka
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam ir dar birželio pradžioje kabinetui svarstyti pateiktam įstatymų paketui dėl migracijos funkcijų pertvarkos.
Tai bus jau trečias bandymas esmingiau pertvarkyti migracijos valdymo sistemą per pastarąjį dešimtmetį. Ankstesni bandymai baigdavosi beveik be rezultatų, pirmiausia dėl sprendimus priimančių politikų nenoro naikinti pasenusiais metodais dirbančio Migracijos departamento, jo funkcijas išskirstant kitoms institucijoms.
Šįkart departamento naikinti nesiūloma, tačiau, anot Eimučio Misiūno, vidaus reikalų ministro, teikiami pakeitimai „numato racionaliau paskirstyti funkcijas tarp migracijos politiką įgyvendinančių institucijų, tobulinti užsieniečių teisinės padėties teisinį reguliavimą, t. y. nustatyti efektyvesnes procedūras ir atsisakyti perteklinių, parengti teisinę bazę Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) sukūrimui“.
Jeigu Seimas per artimiausią pusmetį pritartų Vyriausybės teikiamiems pakeitimams keliuose su migracijos valdymu susijusiuose įstatymuose, nauja migracijos valdymo institucinė struktūra, pasak ministro, pradėtų veikti 2019-ųjų liepą.
„Konsolidavus trijų institucijų – Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento prie VRM – resursus ir funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga VRM. Nelegalių migrantų kontrole toliau užsiimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Pagal siūlomą modelį, migracijos funkcijos būtų įgyvendinamos keliais hierarchiniais lygiais: būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, kuri brėžtų migracijos gaires. Taip pat būtų suformuota Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką.
Numatyta, kad valdymo struktūroje išlikęs Migracijos departamentas turėtų teritorinius padalinius, kuriuose būtų priimami daugelis šiuo metu departamente sutelktų sprendimų. Taip, pasak VRM pranešimo spaudai, „būtų išvengta eilių“.
Atsižvelgus į premjero Sauliaus Skvernelio sudarytosios darbo grupės pateiktus siūlymus dėl migracijos procedūrų tobulinimo, papildytas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, įgyvendinant pasiūlymus, susijusius su užsieniečių darbo Lietuvoje reguliavimu.
„Užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje, būtų nustatyta galimybė keisti darbdavį ar darbo funkciją, dirbti pagal darbo sutartis keliems darbdaviams, kaip tai reglamentuota Darbo kodekse, tuo pačiu būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti imigracijos tvarka – komandiruojamiems užsieniečiams būtų taikomas leidimo dirbti reikalavimas bei aiškiai įtvirtinta, kad užsieniečiai negali būti įdarbinami per laikinojo įdarbinimo įmones“, – pranešė VRM.
Anot ministerijos, „projekte siūloma atsisakyti ir dalies perteklinių procedūrų bei reikalavimų, pvz., nebenumatyti pareigos darbdaviams registruoti su užsieniečiu sudarytas darbo sutartis teritorinėje darbo biržoje, nes pagal Darbo kodekso reikalavimus apie darbo sutarties sudarymą turi būti pranešta „Sodros“ teritoriniam skyriui“. Tikinama, kad tai sumažins administracinę naštą trečiųjų šalių piliečius įdarbinantiems darbdaviams.
VRM taip pat siūlo šiuo metu ES valstybių piliečiams išduodamas popierines pažymas, patvirtinančias jų teisę gyventi Lietuvoje, pakeisti į kortelės formos pažymėjimus. Tai leistų ES valstybių narių piliečiams paprasčiau įgyti galimybes naudotis Lietuvoje teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.
„Siūloma nustatyti ir įpareigojimą užsienietį į Lietuvą atvykti kviečiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui pasirūpinti užsieniečio sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, jeigu tokios būtų patirtos ne tik dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo į užsienio valstybę, taip pat ir gydymo“, – rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai augant imigracijai, Migracijos departamentas sulaukia priekaištų, kad nėra pasiruošęs tokiems pokyčiams. Bet departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tikina, kad susitvarkyti su padidėjusiais srautais ir darbo apimtimis nepakanka resursų.
