Ekspertai: ekonomikos pakilimas neišnaudojamas finansiniam balansui gerinti
Tokią išvadą savo publikacijoje „Europos fiskalines politikos monitorius“ paskelbė Europos Sąjungos nepriklausomos fiskalines institucijos.
Šias institucijas vienijančio tinklo dalyvės nuo Lietuvos – Valstybės kontrolės – pirmadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad, pasak publikacijos, „nepaisant artimiausiais metais numatomos tvarios ekonomikos augimo perspektyvos, matomi reikšmingi vidaus ir išorės rizikos veiksniai, susiję su aukštu privačios skolos lygiu ir intensyvėjančiais pasaulinės prekybos suvaržymais“.
Valstybės kontrolė nuo 2015 m. vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas Lietuvoje.
Valstybės auditorių įžvalgose teigiama, kad projektuojamas Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. išliks subalansuotas, vienodai veikiamas vidaus ir išorės paklausos.
Bet, anot Saulės Skripkauskienės, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėjos, atkreiptinas dėmesys, kad „pastaraisiais metais pasiektą nominalų valdžios sektoriaus biudžeto perviršį lėmė vienkartiniai ir nenuolatinio pobūdžio veiksniai“.
„Projektuojama, kad Lietuvos fiskalinė politika 2018 m. išlaikys prociklinio skatinimo kryptį. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra formuojama pakankama fiskalinė erdvė, kuri verslo ciklo nuosmukio metu leistų vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą“, – pranešime spaudai cituojama p. Skripkauskienė.
Jau anksčiau Valstybės kontrolė savo išvadose pabrėždavo, kad ekonomikos pakilimo ir biudžeto perviršio metais galėtų būti sparčiau kaupiamas finansinis rezervas, kuris būtų panaudojamas galimos krizės metais.
Lietuva jau kelerius metus kaupia vadinamąjį Rezervo (stabilizavimo) fondą, kurio pagrindinė paskirtis – padėti valstybės biudžetui krizinės „sausros“ metais. Dabar Rezervo fonde yra 163 mln. Eur, šių metų pabaigoje į jį planuojama padėti dar bemaž 100 mln. Eur.
Nuo kitų metų bus pradėtas kaupti ir „Sodros“ rezervas. 2019-aisiais jame turėtų atsirasti apie 190 mln. Eur.
Bet, valstybės auditorių teigimu, turint galvoje pastaraisiais metais fiksuojamus viešųjų finansų perteklius, jau šiuo metu vien Rezervo fonde galėjo būti sukaupta apie 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. iki 800 mln. Eur.
Vyriausybės atstovai tikina, kad finansinės atsargos „bus nuosekliai kaupiamos ir toliau“, tad jos esą nuolat didės.
Valstybės kontrolės pranešime nurodoma, kad „Europos fiskalinės politikos monitorius yra ES nepriklausomas fiskalines institucijas jungiančio tinklo iniciatyva – šios institucijos savo atliktų vertinimų pagrindu prisideda prie ES ir pasaulyje vykstančių diskusijų dėl fiskalinės raidos“.
„Europos fiskalinės politikos monitorių vienu metu publikuoja 24-ių ES valstybių fiskalinės institucijos. Apibendrinančią įžvalgą rengia šio tinklo sekretoriatas kartu su Taikomųjų mikrofinansų centru prie Jorko universiteto Jungtinėje Karalystėje. Monitorius skelbiamas du kartus per metus, sausio ir liepos mėnesiais“, – teigiama pranešime.
