Kinijos BVP augimas lėtėjo, tačiau vis dar atitiko valdžios tikslą

Tai yra mažiausias antros didžiausios pasaulio ekonomikos ūkio augimas nuo 2016-ųjų. Per paskutinius tris ketvirčius šalies ūkis kilo 6,8% tempu.

Lėtesniam šalies ekonomikos augimo tempui turėjo įtakos valdžios pastangos ir toliau pažaboti neatsakingą bei rizikingą skolinimąsi, o taip pat ir galimo prekybos karo su JAV, kuris suduotų smūgį šalies eksportui, grėsmė.

„Pagrindinė lėtėjimo priežastis yra menkesnės investicijos į infrastruktūrą – taip vyriausybė mėgina pažaboti savivaldybių skolinimąsi“, – „Financial Times“ cituoja Haibiną Zhu, „JPMorgan“ ekonomistą Kinijai.

Ekonominiai birželio mėnesio rodikliai paliudijo, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ir toliau lėtėja. Pramonės produkcijos augimas siekė 6% ir buvo mažiausias per dvejus metus, o investicijos į ilgalaikį turtą per pirmąją metų pusę taip pat sudarė 6% ir pasiekė ilgai nematytas žemumas.

Kai kurie analitikai jau dabar ragina šalies valdžią imtis ekonomikos skatinimo veiksmų.

„Jeigu situacija blogės gerokai sparčiau nei tikėjomės, manau, kad Kinijos valdžia turės ruošti paramos priemones, ir fiskalines, ir monetarines“, – „Reuters“ cituoja Iris Pang, ING ekonomistę Honkonge.

Tiesa, Kinijos eksportas birželį augo solidžiu tempu, tačiau analitikų manymu, tą nulėmė išankstinis užsakymų vykdymas, mėginant užbėgti už akių JAV importo tarifams. Prekybos sektorius praėjusį mėnesį kilo 9% ir atitiko analitikų prognozes.

Pekinas yra išsikėlęs tikslą, kad šalies BVP augimas šiemet „viršytų 6,5%”.