Šią savaitę svarbu (28)
Išbars 2% gynybai neskiriančius NATO partnerius
Trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Į Belgijos sostinę turėtų suvažiuoti visų 29-ių Aljansui priklausančių valstybių vadovai, tarp jų Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos, Ispanijos, Kanados vyriausybių vadovai, Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas. Susitikime dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Analitikai spėja, kad šio susitikimo metu p. Trumpas ir vėl atkreips NATO partnerių dėmesį, kad būtina skirti pakankamus finansinius išteklius tiek savo, tiek ir viso Aljanso gynybai – siekti NATO rekomenduojamų 2% bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai. Kol kas tik 8 iš 29 NATO šalių, tarp jų ir Lietuva, skiria tokį procentą šioms išlaidoms. Dalis Vakarų Europos valstybių, įskaitant ir Vokietiją, žada pamažėl didinti savo finansavimą karinėms reikmėms, tačiau šis procesas bus gana ilgalaikis ir politiškai gali būti skausmingas. Susitikime taip pat turėtų būti aptarti kiti reikalai, įskaitant ir Baltijos šalims aktualus NATO pajėgų mobilumo didinimo bei Aljanso rytinio flango apginamumo stiprinimo klausimai.
Laikrodis tiksi: prasideda paskutiniai kadencijos metai
Ketvirtadienį, birželio 12 d., sukaks lygiai devyneri metai, kai prezidento pareigas Lietuvoje pradėjo eiti Dalia Grybauskaitė. Tad prasidės paskutiniai jos kadencijos metai. 2019-ųjų gegužės 12-ąją vyksiančiuose rinkimuose p. Grybauskaitė jau nebegalės siekti perrinkimo, tad kitąmet Lietuva išsirinks naują prezidentą. Prezidentė visąlaik demonstravo gana didelį aktyvumą ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje, tačiau jos santykiai su Seimo dauguma ir Vyriausybe toli gražu ne visuomet buvo rožėmis kloti. Ponia Grybauskaitė neslepia kritiško nusiteikimo politinio neveiklumo atžvilgiu, tačiau pasisako ir prieš radikalius, kraštutinius, skubotus ir pernelyg skausmingus visuomenei sprendimus. Jos santykiai su dabartine valdančiąja koalicija yra gana įtempti, kita vertus, per pastaruosius metus prezidentė ne karto nepasinaudojo savo veto teise, gana klusniai pasirašydama visus Vyriausybės inicijuotus ir Seimo priimtus sprendimus. Valstybės vadovės reitingai pastaruoju metu pamažėjo dėl p. Grybauskaitės įsipainiojimo į politinės korupcijos skandalo verpetus. Vis dėlto, apžvalgininkai neabejoja, kad ir paskutiniais kadencijos metais prezidentė išliks pakankamai aktyvi, nors jos veiklą gali užgožti prasidedanti politinė kova dėl jos paliekamo aukščiausiojo posto valstybėje.
Ruošiamasi JAV ir Rusijos lyderių susitikimui
Pasaulis rengiasi kitos savaitės pradžioje įvyksiančiam svarbiam aukščiausiojo lygio susitikimui – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pokalbiui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šis susitikimas vyks liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje. Dar iki jo p. Trumpas, padalyvavęs šios savaitės viduryje rengiamame NATO viršūnių susitikime Briuselyje, penktadienį su poros dienų vizitu atvyks į Londoną pasikalbėti su britų premjere Theresa May. Šio susitikimo metu neabejotinai bus aptarta ir tai, apie ką p. Trumpas kalbėsis su Rusijos vadovu Helsinkyje. Baimintasi, kad JAV ir Rusijos prezidentų susitikime gali būti susitarta dėl kokių nors Vakarams nepriimtinų dalykų. Pvz., spėta, kad p. Trumpas gali pažadėti Putinui pripažinti Krymą Rusijai mainais į separatistų Rytų Ukrainoje rėmimo nutraukimą. Tiesa, Baltųjų rūmų atstovė pareiškė, kad Krymo atžvilgiu Vašingtono politika buvo ir išlieka nepakitusi. Kita vertus, Baltieji rūmai neneigia, kad gali būti svarstoma galimybė švelninti sankcijas Maskvai, tiesa, tik tuo atveju, jeigu Rusija pati to sieks aktyviais veiksmais, pvz., savo agresyvios užsienio politikos pokyčiais.
Pasaulinio futbolo mėnuo priartėjo prie pabaigos
Sekmadienį Rusijoje baigsis visą mėnesį nuo birželio vidurio vykstantis 21-asis Pasaulio futbolo čempionatas. Antradienį ir trečiadienį bus žaidžiami pusfinaliai tarp Belgijos ir Prancūzijos bei Anglijos ir Kroatijos rinktinių. Šeštadienį Sankt Peterburge įvyks rungtynės dėl 3 vietos, finalas bus surengtas Maskvoje sekmadienio vakarą. Šis čempionatas pasižymėjo itin gausiu siurprizų skaičiumi, pirmiausia, praktiškai visų favoritų ankstyvu pasitraukimu iš kovos dėl auksinės taurės. Iš grupinių varžybų į atkrentamąsias nepateko Vokietija, taip pat daugybę simpatijų dėl pastarųjų metų pasiekimų futbole įgijusi Islandija, aštunfinalyje iš kovos iškrito Portugalija, Argentina, Ispanija, ketvirtfinalyje pašalinta Brazilija. Šio čempionato šeimininkai nukeliavo turnyre neįprastai toli – iki pat ketvirtfinalio, prie to prisidėjo ir lietuvis vartininkas Gintaras Staučė, dirbantis Rusijos rinktinės trenerių štabe. Tiesa, toks rusų futbolininkų žaidimas sukėlė nemažai abejonių dėl to, ar šįkart nesikartoja 2014 m. Sočio olimpiados istorija, kai Rusija valstybiniu lygiu klastojo savo sportininkų dopingo mėginius. Kol kas nėra pateikta aiškių įrodymų, kad šiame čempionate tai irgi buvo daroma.
Dar apie kai kuriuos svarbesnius numatomus savaitės įvykius trumpai:EUROINTEGRACIJA. Pirmadienį Briuselyje rengiamas jau 20-tasis Europos Sąjungos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvaus Donaldas Tuskas, ES Vadovų tarybos pirmininkas, Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos vadovas, ir Petro Porošenka, Ukrainos prezidentas. Bus aptartos prie ES priartinančių reformų Ukrainoje eiga.
MMA. Naujos sudėties Trišalė taryba antradienį renkasi į savo pirmąjį posėdį. Bus atnaujintos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo 2019 metams. Iki šiol sutarimo nebuvo rasta – Vyriausybė ir darbdaviai siūlo MMA kitąmet kelti nuo dabartinių 400 Eur iki 420 Eur, bet profsąjungos siūlytų drąsesnį pakėlimą.
VETO. Šią savaitę tikimasi prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimo dėl paskutinėmis pavasario sesijos dienomis Seimo priimtų kelių svarbių įstatymų – ligoninių tinklo pertvarkos, valstybės tarnybos, referendumo kartelės sumažinimo dvigubos pilietybės referendumui, turizmo. Spėjama, kad gali grėsti bent vienas prezidentės veto – dėl įstatymo, leidžiančio optimizuoti rajoninių ligoninių tinklą.
LIETUVIAI. Seimo rūmuose visą savaitę posėdžiaus Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas. Vienas svarbiausių klausimų – pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Be to, trejų metų kadencijai bus išrinkta nauja PLB valdyba bei jos pirmininkas.
ATOSTOGOS. Premjeras Saulius Skvernelis nuo šio pirmadienio atostogauja. Jis, kaip ir kasmet, su šeima ilsėsis Ispanijoje. Į darbą Vyriausybės vadovas grįš liepos 31 d. Premjerą pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, tik liepos 11-13 dienomis, kai p. Šapoka dalyvaus eiliniame Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime, laikinuoju premjeru taps energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
SĄSKRYDIS. Šeštadienį Prienuose rengiamas opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąskrydis. Tikimasi, kad netrukus po jo paaiškės daugiau detalių, kaip šioje partijoje spalį arba lapkritį vyks pirminiai remiamo kandidato į prezidentus rinkimai.
KONKURENCINGUMAS. Pirmadienį Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje vyks tarptautinė konferencija „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“. Ją organizuoja Ūkio ministerija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir „Heritage“ fondas.
SUSITIKIMAS. Pirmadienį numatomas ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus susitikimas su Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto direktorato vadovu, „Doing Business“ indekso autoriumi Simeonu Djankovu.
STATISTIKA. Antradienį Statistikos departamentas paskelbs naujausius duomenis apie užsienio prekybą, taip pat vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, trečiadienį – kainų pokyčius pagal suderintą vartotojų kainų indeksą.
PERLAIDOJIMAS. Trečiadienį Vilniuje, Rasų kapinėse bus surengta Vasario 16-osios akto signataro Mykolo Biržiškos, žmonos Bronislavos, brolių Vaclovo ir Viktoro palaikų perlaidojimo ceremonijos. Prieš tai Mykolo Biržiškos ir jo artimųjų palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje.
LAZERIAI. Ketvirtadienį lazerių įmonė „Šviesos konversija“ rengia naujo mokslo centro korpuso atidarymą Vilniuje.
VERSLO TRIBŪNA
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
MINĖJIMAI. Sekmadienį Lietuva minės 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio bei 1933 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamos „Lituanicos“ skrydžio metines.
ŠVENTĖ. Šeštadienį tradiciniu pompastišku kariniu paradu Eliziejaus laukuose Paryžiuje Prancūzija paminės savo nacionalinę šventę – Bastilijos dieną.
SUKAKTIS. Trečiadienį sukaks lygiai šimtas metų nuo sprendimo, kuris galėjo iš esmės pakeisti visą Lietuvos istorijos raidą – 1918 m. liepos 11 d. Valstybės taryba priėmė sprendimą Lietuvą skelbti Karalyste, o į sostą kviesti vokietį, Viurtembergo grafą Wilhelmą von Urachą. Bet po trijų mėnesių dėl pasikeitusių geopolitinių aplinkybių šį sprendimą Valstybės taryba atšaukė.
