Vyriausybė nesako „ne“ metro idėjai, bet turi jai daug pastabų
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstytas dar ankstesnės kadencijos Seime gimęs Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Jį parengė net 37 parlamentarus vienijusi Seimo Metro idėjos paramos grupė.
„Siūloma iš esmės pritarti šiam projektui, bet kartu pasiūlyti Seimui jį gerokai patikslinti, atsižvelgiant į teisininkų ir įvairių vyriausybinių institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus“, – Vyriausybės posėdyje sakė Ričardas Degutis, susisiekimo viceministras.
Viena esmingiausių siūlomų pataisų – įstatyme aiškiai detalizuoti, kada sprendimą dėl metropoliteno galimos statybos ekonominio projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu priims Seimas, o kada – Vyriausybė.
Tai, anot Vyriausybės, galėtų apsaugoti valstybę nuo nepagrįstų įsipareigojimų prisiėmimo.
Taip pat siūloma aiškiai numatyti, kad „savivaldybės, kurios apsisprendė dėl metropoliteno poreikio, turi pačios savo pajėgomis organizuoti visus metropolitenui
įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus“.Be to, turėtų būti labiau teisiškai pagrįstas pasirinkimas, kokiu būdu būtų įgyvendinamas metro statybos projektas – pačios savivaldybės pajėgomis, investicijų valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu ar koncesijos pagrindu.
„Siūlytina įstatymo projekte nustatyti pareigą savivaldybėms atlikti savo sprendimo ir pasirinkto įgyvendinimo būdo ekonominį vertinimą“, – pastebėjo p. Degutis.
Vyriausybė pažėrė ir daugiau pastabų parengtam Seime įstatymo projektui: „Jame neapibrėžta, kaip valstybė galėtų dalyvauti metropoliteno koncesijoje, įstatyme nenumatyti reikalavimo metropoliteno įmonėms įgyti sertifikatą, jo išdavimo sąlygų, metropoliteno įmonės teisės ir pareigų, atsisakymo išduoti sertifikatą, jo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindai.“
Šias savo pastabas Vyriausybė perdavė Seimui. Pastarasis rudens sesijoje gali grįžti prie Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto. Paprastai parlamentarai atsižvelgia į Vyriausybės pasiūlymus.
Jau dabartinės kadencijos Seimas 2016 m. pabaigoje nusprendė nebalsuoti dėl šio prieš kelerius metus parengto įstatymo projekto. Tuomet teigta, kad įstatymas yra sulaukęs prieštaringų vertinimų visuomenėje, buvo vetuotas prezidentės, todėl įstatymo projektui paprašyta naujos Vyriausybės išvados.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Preliminariai skaičiuota, kad apie 7 km ilgio metro statyba kainuotų apie 300 mln. Eur, o statybos užtruktų bent dvi dešimtis metų.
Šios idėjos skeptikai teigia, kad tai labai brangus, valstybei finansiškai nepakeliamas projektas ir vargu ar yra reikalingas maždaug 600.000 gyventojų turinčiam Vilniui, kuriame verčiau turėtų būti plėtojamos ir tobulinamos kitos viešojo transporto rūšys, gerinama kelių transporto infrastruktūra.
