Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse

Tokių Farmacijos įstatymo pakeitimų paketą šeštadienį priėmė Seimas. Už balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 10, susilaikė 22 parlamentarai.

„Trys naujovės“

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, Seimo posėdyje apibendrino priimtąsias pataisas: „Jose yra trys svarbios dedamosios, trys naujovės – suteikiama galimybė paprasčiau įsigyti vaistus dienos stacionaro pacientams ligoninėse, nes jos įgis labai seniai laukiamą galimybę atsidaryti ligoninėse savas vaistines, taip pat įteisinta nuotolinė prekyba elektroniniais receptais išrašytais vaistais bei liberalizuojama prekyba nereceptiniais vaistais nedidelėmis pakuotėmis, kad žmonės turėtų platesnes galimybes įsigyti paprasčiausių vaistų nuo galvos ar dantų skausmo.“

Ministras ir kiti valdančiųjų atstovai įsitikinę, kad visos šios priemonės „didins vaistų prieinamumą bei konkurenciją farmacijos srityje, kartu prisidės prie preparatų kainų sumažinimo“.

Vienas svarbiausių ir ilgiausiai diskutuotų Farmacijos įstatymo pakeitimų numato dalinį prekybos nereceptiniais vaistais liberalizavimą. Seimo priimtuoju projektu leidžiama nereceptiniais vaistais prekiauti prekybos centruose, degalinėse bei kitose mažmeninės prekybos vietose.

„Būtiniausius vaistus įsigyti tokioje vietoje kaip degalinė ar parduotuvė – normali praktika. Mes nekalbame apie receptinių vaistų prekybą šiose vietose, bet preparatai nuo karščiavimo, skausmo, alergijos ar pan. turėtų būti prieinami kada tik žmogui jų reikia“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Numatomi apribojimai

Politikė pabrėžė, kad naujuoju įstatymu nėra įteisinamas visuotinis leidimas prekiauti visais be išimties nereceptiniais vaistais visose be išimties prekybos vietose. Sveikatos apsaugos ministerija sudarys atskirą tokių preparatų sąrašą, į kurį pateks apie kelias dešimtis vaistų pavadinimų, nors dabar nereceptinių vaistų sąraše šiuo metu yra daugiau kaip du tūkstančiai pavadinimų.

Parduotuvėse ar degalinėse įsigytų vaistų gyventojai grąžinti ar pakeisti negalės, jų nebus galima parduoti asmenims iki 16 metų, pažeistose pakuotėse, prekybos automatuose, nestacionariose vietose. Etanolio turinčiais vaistais nebus galima prekiauti.

Įteisinus prekybą kai kuriais nereceptiniais vaistais parduotuvėse ar degalinėse, jų bus negalima laikyti savitarnos skyriuose, parduoti daugiau kaip vienos to paties pavadinimo vaisto pakuotės, be to, nebus galima siūlyti kito vaisto, jeigu norimo nėra.

Prekybos vietose privalės būti raštiški įspėjimai, kad pardavėjas neteikia informacijos apie vaistus, o prie kasos jie turės būti laikomi atskirai nuo kitų prekių.

Opozicija išsakė abejonių

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma abejojo, „ar tikrai yra daromas geras darbas, kad įteisinama vaistų prekyba įvairiausiuose kioskeliuose ir panašiose vietose“.

Kitas konservatorius Antanas Matulas išsakė įtarimą, kad šiais pakeitimais atveriamas kelias į Lietuvos vaistų prekybos rinką ateiti „valdančiųjų jau parinktam naujam žaidėjui iš Lenkijos“.

Juozas Olekas, opozicinių socialdemokratų atstovas, baiminosi, kad sulig priimtuoju liberalizavimu „tik padidės vaistų perdozavimo ir savigydos atvejų, nors jos jau dabar yra vienos dažniausių problemų, su kuriomis susiduria mūsų medikai“.

Tuo metu opozicinių liberalų atstovė Aušrinė Armonaitė sveikino šį liberalizavimą, tvirtindama, kad „jį jau seniai derėjo įtvirtinti, nes visose civilizuotose Vakarų valstybėse tokia tvarka egzistuoja“.

Įsigalios skirtingu metu

Naujaisiais Farmacijos įstatymo pakeitimais iš dalies įteisinamos valstybines vaistines – į jas būtų pertvarkyti dabar ligoninėse ar poliklinikose esantys vaistų sandėliai.

Pasak vienos iš šios pataisos autorės, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovės Agnės Širinskienės, priimtieji pakeitimai palengvins vaistų prieinamumą „sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistus, tikėtina pigiau“.

Tam pritarė ir Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Antanas Vinkus, kuris prognozavo, kad tokios vaistinės bus naudingos žmonėms: „Pagerins žmonių apsirūpinimą vaistais patrauklesne kaina ir per trumpesnį laiką.“

Bet opozicijos atstovai ir šiuos pakeitimus įvertino skeptiškai, tvirtindami, kad tokiu būdu yra atveriamas kelias valstybinio vaistinių tinklo atsiradimui, kuriam steigti bei išlaikyti galės būti naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.

Be to, Farmacijos įstatymo pataisomis įteisinta galimybė receptinius vaistus pardavinėti internetu. Tiesa, tai galios tik elektroniniais receptais išrašytiems vaistams.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašys, jo nuostatos dėl prekybos nereceptiniais vaistais liberalizavimo įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., straipsniai dėl prekybos receptiniais vaistais internetu – nuo 2019 m. lapkričio 1 d., nuostatos dėl ligoninių vaistinių – nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Rašyti komentarą