Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas. Hannibalo Hanschkės („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos. Pasiūlymui griežtai nepritaria ir Angelos Merkel, Vokietijos kanclerės, koalicijos partneriai Bavarijoje. Lietuva taip pat nėra įsitikinusi dėl atskiro biudžeto naudos.

Lenkija, kuri nepriklauso euro zonai ir nėra numačiusi datos, kada valstybė norėtų prisijungti prie vieningos ES valiutos, leido suprasti, kad ji prieštarauja atskiram biudžetui tik euro zonos narėms, skelbia „Bloomberg“.

„Nežinome detalių apie tai, kada jis bus pristatytas arba kaip jis bus finansuotas, tačiau planai sukurti biudžetą ES biudžete kelia mums rimtą susirūpinimą“, - sako Teresa Czerwinska, Lenkijos finansų ministrė.

Šalies investicijų ministras Jerzy Kwiecinskis akcentavo, kad visos ES valstybės turi pritarti kitam biudžetui, o diskusijos užtruks „daug mėnesių“.

Daugiau detalių dėl būsimo euro zonos biudžeto turėtų paaiškėti iki gruodžio. Tačiau jau dabar ES biudžetas po 2020-ųjų kelia daug nesutarimų, nes pagal pirminį projektą struktūrinė parama pokomunistinėms Bendrijos valstybėms turėtų pastebimai sumažėti. Pavyzdžiui, Lenkija turėtų netekti maždaug ketvirtadalio turėtos paramos.

Euro zonos nepriklausančių valstybių nuomone, p. Merkel ir Emmenuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, suderėtas biudžetas yra žingsnis link „dviejų greičių“ Europos kūrimo.

Iš viso 12 ES valstybių vyriausybių abejoja tokio sumanymo nauda, rašo „Financial Times“. Tarp jų yra Nyderlandai ir Suomija.

Wopke Hoekstra, Nyderlandų finansų ministras, laiške Mario Centeno, Euro grupės vadovui iš Portugalijos, akcentavo, kad egzistuoja labai skirtingos nuomonės dėl tokio biudžeto, o eilė valstybių yra susirūpinusios dėl „moralinės rizikos pavojaus“ bei „fiskalinio plano neutralumo“.

Lietuva – tarp skeptikių

Šį laišką Nyderlandų ministras pasirašė ir Belgijos, Liuksemburgo, Austrijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos ir Maltos vardu.

ES pareigūnai teigia, kad skirtumai išryškėjo per ketvirtadienį vykusį Euro grupės, vienijančios euro zonai priklausančias valstybes, susitikimą Liuksemburge. Teigiama, kad valstybės subūrė besivaržančias stovyklas su visiškai skirtingomis vizijomis.

Tuo metu Vilius Šapoka, Lietuvos finansų ministras, agentūrai BNS teigė, kad šalis nėra įsitikinusi biudžeto nauda.

„Palaikome Vokietijos ir Prancūzijos norą stiprinti konkurencingumą, konvergenciją, stabilumą ir investicijas į inovacijas. Tačiau nesame įsitikinę dėl šių šalių siūlomo kurti atskiro euro zonos biudžeto naudos. Juk tai, kas svarbu Europos Sąjungai, svarbu ir euro zonai bei atvirkščiai, todėl čia neturėtų būti takoskyros. Juolab, kad kiekvienam naujam biudžetui turės būti rasti finansavimo šaltiniai“, – komentare BNS sakė p. Šapoka.

Jo manymu, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ilgamečio bendrijos biudžeto derybų kontekste, o diskusijas turėtų būti įtrauktos visos ES valstybės narės.

Planas sulaukė pasipriešinimo ir p. Merkel gimtinėje Vokietijoje. Čia jam nepritaria kanclerės koalicijos partneriai Bavarijoje.

„Visuomet buvome labai skeptiški dėl euro zonos biudžeto, nes tai yra papildomo biudžeto forma“, – savaitės pradžioje „Suddeutsche Zeitung“ teigė Markusas Soderis, Bavarijos žemės vyriausybės vadovas.

Komentarai