Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Visos savivaldybės skundžiasi

Pirmadienį Vyriausybėje surengtas premjero pasitarimas su savivaldos ir atsakingų institucijų atstovais dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo.

Po pasitarimo p. Skvernelis žurnalistams užsiminė, kad nei vienos savivaldybės netenkina dabartinės Kelių fondo finansavimo apimtys bei pačių lėšų panaudojimo tvarka. „Per pastaruosius pusantrų darbo metų pervažiavau 31 savivaldybę ir visose jose girdėjau nusiskundimų dėl žvyrkelių asfaltavimo tempų, taip pat ir dėl magistralinių kelių tiesimo bei remonto finansavimo apimčių“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, pasitarime sutarta skirti mėnesį tam, kad bendromis suinteresuotų ministerijų, pirmiausia Susisiekimo ir Finansų, bei savivaldybių pastangomis būtų rastos naujos žvyrkelių asfaltavimo finansavimo formulės. „Per mėnesį norime susitarti dėl konkretybių. Įsivaizduoju, kad galima rasti tokias finansavimo formules, kurios leistų sumažinti tam tikrą žvyrkelių tvarkymo programos įgyvendinimo vilkinimą, biurokratiją tame sektoriuje. Tai irgi prisidėtų prie efektyvesnio ir spartesnio Kelių programai skirtų lėšų panaudojimo“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Kita vertus, jis neatmetė, kad po mėnesio sutarimas nebus rastas ir kitąmet kelių finansavimo tvarka išliks tokia pat, kokia yra dabar: „Žinot, gal biurokratai pasakys, kad nieko keisti nereikia, gal sistema veikia pakankamai gerai. Vis dėlto, aš tikiuosi, kad bus rasti kažkokie receptai, kurie leis bent kažkiek paspartinti žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimą, nes tais tempais, kuriuos turime dabar, visus numatytuosius žvyrkelius sutvarkysime tik po kelių dešimtmečių.“

Tarp galimų idėjų, kaip paspartinti žvyrkelių asfaltavimo programą, gali būti pasiūlyta intensyviau panaudoti ES lėšas šiems tikslams, paskatinti prie to labiau prisidėti savivaldybes ir verslą bei fizinius asmenis.

Derybų dėl finansavimo apimčių tik prasideda

VŽ paklaustas, ar kitąmet Kelių fondui bus skirtos didesnės lėšos, kurios leistų paspartinti tiek magistralinių kelių, tiek ir žvyrkelių tvarkymo programas, premjeras atsakė aptakiai. „Kitąmet Fondui skirti proporcingai kur kas didesnę dalį iš degalų surenkamo akcizo turbūt nėra realiai įgyvendinamas dalykas. Bet šiandien dar nespėliokim, kokia dalis bus skirta kitąmet. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių, nes visi puikiai supranta, kad iš akcizų turi būti finansuojamos ir kitos valstybės socialiai jautrios sritys, ne tik keliai. Kaip tik dabar prasideda tarp ministerijų derybos dėl kitų metų biudžeto projekto, rudenį matysime jų rezultatą“, – teigė premjeras.

Šiemet iš surinkto degalų akcizo į Kelių fondą numatoma pervesti 48% lėšų. Bendra Kelių programos metinė apimtis kartu su ES lėšomis – bemaž 0,5 mlrd. Eur. Pernai iš akcizo į Kelių fondą faktiškai pervesta 55% gautų lėšų, tačiau dėl mažesnio akcizo tarifo ir dėl mažesnių ES finansavimo apimčių pats fondas buvo apie 11 mln. Eur mažesnis.

Seime jau yra atsiradę pasiūlymų 2019 m. numatyti, kad į Kelių fondą turi būti pervesta ne mažiau kaip 65% iš degalų akcizo gautų lėšų, kas padidintų fondą apie 100 mln. Eur.

Norėtų 5 kartus daugiau, bet supranta realybę

Ričardas Malinauskas, Savivaldybių asociacijos prezidentas, po pirmadienio pasitarimo Vyriausybėje užsiminė, kad norint iš esmės ir greitai išspręsti žvyrkelių asfaltavimo problemą, reikia, kad tam būtų skirta bent 5 kartus daugiau pinigų. „Bet mes puikiai suvokiame realybę ir tą ekonominę padėtį, kokią turime dabar valstybėje. Todėl manytume, kad Kelių fondo finansavimo padidinimas iš akcizų bent 5 procentiniais punktais jau labai pagelbėtų“, – teigė jis.

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pastebėjo, kad bus ieškoma ir kitų būdų, kaip paspartinti žvyrkelių asfaltavimo programą. Tarp tokių būdų – paties Kelių fondo lėšų paskirstymo paspartinimas. Šiuo metu Fondo pinigai savivaldybėms yra paskirstomi tik kiekvienų metų vėlyvą pavasarį. Tai, anot p. Malinausko, stabdo statybos konkursų paskelbimą, projektų parengimą, o ir pačius darbus, nes faktiškai iš šio proceso dingsta visas pirmasis ketvirtis.

„Būtų gerai pasiekti, kad pinigai būtų paskirstomi vėliausiai vasario mėnesį, kad jau kovas ir balandis galėtų būti panaudojamas konkursams skelbti ir projektams įgyvendinti bei jiems finansuoti. Tikėtina, kad sprendimus šiuo klausimu rasime“, – kalbėjo p. Masiulis.

Vyriausybė šiemet kovo pabaigoje patvirtino šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatą. Tarp šiemet numatytų darbų yra „Via Baltica“ modernizavimas, kelio Šilutė-Rusnė rekonstravimas ir estakada užliejamame šio kelio ruože, tęsiama žvyrkelių asfaltavimo programa, numatant asfaltuoti daugiau kaip 500 km žvyrkelių. Tam numatyta 53 mln. Eur. Vieno kilometro išasfaltavimas, pasak p. Malinausko, vidutiniškai kainuoja apie 100.000 Eur.