2018-05-24 15:30

ES biudžetas kitąmet bus 3% didesnis nei šiemet

Europos Sąjungos biudžetas kitąmet bus didesnis nei šiemet. Finansų ministerijos nuotr.
Europos Sąjungos biudžetas kitąmet bus didesnis nei šiemet. Finansų ministerijos nuotr.
Nepaisant kitąmet kovą įvyksiančio formalaus Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos, bendrijos biudžetas išliks tvarus ir netgi kiek didesnis nei šiais metais.

Ketvirtadienį Europos Komisija (EK) bendrijos valstybėms pristatė 2019 m. ES biudžeto projektą. Jo pagrindiniai prioritetai, pasak Lietuvos Finansų ministerijos pranešimo, yra „tvaraus ekonomikos augimo, saugumo, migracijos ir ES išorės sienų valdymo finansavimas“.

EK siūlo, kad ES biudžetas 2019 m. būtų apie 3% didesnis nei 2018 m. Įsipareigojimų asignavimai kitąmet sieks 165,6 mlrd. Eur, mokėjimų asignavimai – 148,7 mlrd. Eur.

Biudžetas auga nepaisant to, kad 2019 m. kovo 29 d. JK formaliai nebeliks ES nare. Tiesa, iki dabartinės finansinės perspektyvos pabaigos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bus nustatytas pereinamasis laikotarpis „Brexit“ procesui – kai JK jau formaliai nebebus Bendrijos nare, tačiau toliau vykdys visus finansinius įsipareigojimus jai, galės vadovautis absoliučia dauguma ES bendrųjų teisės aktų.

Finansų ministerija teigia, kad įsipareigojimų srityje konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui kitąmet iš ES biudžeto numatoma skirti 22 mlrd. Eur arba apie 4% daugiau nei šiemet, ekonominei sanglaudai – 57,1 mlrd. Eur (2,8% daugiau), žemės ūkio politikai ir aplinkosaugai – 60 mlrd. Eur (1,2% daugiau), žemyno saugumo užtikrinimui – 3,7 mlrd. Eur (6,7% daugiau), užsienio ir kaimynystės politikos įgyvendinimui – 11,4 mlrd. Eur (13,1% daugiau). Apie 3% didės ir ES administracinės išlaidos – iki 9,96 mlrd. Eur.

„Lietuva, atsižvelgdama į spartėjantį ES sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą, derybose dėl kitų metų ES biudžeto sieks, kad būtų pakankamai lėšų valstybių narių patirtoms išlaidoms kompensuoti tokiose srityse kaip struktūriniai fondai, kaimo plėtra ir parama žemdirbiams“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, Lietuvos finansų ministras.

Pasak jo, „Lietuva palaiko EK iškeltus saugumo užtikrinimo ir ES išorės sienų valdymo prioritetus ir siūlomą didesnį nei 2018 m. šių sričių finansavimą“. Be to, derybose Lietuva sieks užtikrinti pakankamą Europos Rytų kaimynystės, pirmiausia, Ukrainos programų finansavimą.

Dabar tarp ES valstybių dėl EK pasiūlyto 2019 m. ES biudžeto projekto vyks derybos. Formalios procedūros Europos Parlamente – rugsėjį. Planuojama derybas pabaigti ir galutinį sutarimą su Europos Parlamentu pasiekti 2018 m. lapkričio mėn.

Lygiagrečiai yra prasidėjusios derybos ir dėl 2021–2027 m. ES finansinės perspektyvos. Gegužės pradžioje EK pasiūlė numatyti, kad būsimasis ilgametis biudžetas siektų apie 1,2 trilijono Eur. Tikimasi, kad kitą savaitę EK pradės skelbti detalizuotus pasiūlymus dėl 2021–2027 m. ES biudžeto asignavimų atskiroms bendrijos valstybėms bei bendriems europietiškiems projektams ir programoms.

[infogram id=“e8950246-bdb4-410c-80ec-75eacc36b6d6“ prefix=“YBR“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: EK siūlymai, kaip 2021-2027 m. ES biudžetą paskirstyti valstybėms ir europiniams projektams“]

52795
130817
52791