Europos ekonomika gegužę smuko aštriau nei laukta

„IHS Markit“ skaičiuojamas pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) gegužę nukrito į žemiausią lygį per pusantrų metų ir sudarė 54,1. Šis rodiklis yra laikomas svarbiu indikatoriumi, kuris apibrėžia euro zonos ekonomikos būklę. „Reuters“ atlikta ekonomistų apklausa prognozavo bent 55,0 rodiklį.

Balandį euro zonos PMI siekė 55,1.

Toks rodiklis reiškia, kad Europos centrinis bankas (ECB) gali persvarstyti savo planuotą politiką. Ekonomistai prognozuoja, kad ECB nutrauks kiekybinę skatinamąją programą šiemet bei pakels bazinę palūkanų normą kitąmet.

Chrisas Williamsonas, „IHS Markit“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad toks PMI rodiklis nurodo maždaug 0,4% euro zonos BVP augimo tempą antrajame ketvirtyje.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad infliacija euro zonoje balandį nukrito iki 1,2%. ECB tikslas yra netoli 2% siekiantis infliacijos lygis.

Euro zonos PMI paslaugų srityje per mėnesį krito nuo 54,7 iki 53,9, gamybos sektoriuje jis siekė 55,5.

VŽ jau rašė, kad Vokietijoje ir kitose euro zonos šalyse ekonomikos augimas ima išsikvėpti.

Vokietijos, kurios ūkis sudaro per 30% visos euro zonos ekonomikos, pirmąjį metų ketvirtį augo 0,3% – du kartus lėčiau, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Metinis šalies augimo tempas sudarė 2,3%.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas per tą patį laikotarpį stiebėsi 0,4%.