Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams
Kelios įsigaliojimo datos
Ketvirtadienį Seimas 89 balsais už, niekam nebalsavus prieš ir 3 parlamentarams susilaikius, be didesnių diskusijų priėmė naujos redakcijos Draudimo įstatymą.
Jo įsigaliojimas numatomas nuo š. m. spalio 1 d., tačiau kai kurios įstatyme numatomos naujovės bus įdiegtos kiek vėliau – kitų metų sausį arba gegužę. Toks vėlesnis įsigaliojimas esą leis brokeriams geriau pasirengti tam tikrų išteklių pareikalausiančių naujovių įgyvendinimui.
Įstatymo projektą dar pernai parengė ir Seimui pateikė Vyriausybė, įgyvendindama 2016 m. ES priimtą Draudimo produktų direktyvą, kuri papildė nuo 2002 m. Bendrijoje galiojusias šios srities taisykles.
Seimo pranešime apie naująjį įstatymą teigiama, kad juo „siekiama pagerinti draudimo paslaugų klientų interesų apsaugą“.
„Naujoje direktyvoje atsiranda tokios naujos sąvokos kaip „draudimo produktų platintojas“, „perdraudimo produktų platintojas“ ir kt. Tai daroma siekiant aiškiau reglamentuoti įvairius draudimo brokerių veiklos aspektus, padidinti vartotojų apsaugą sudėtingose situacijose, ypač vartotojus aiškiau informuojant apie investicinių produktų galimybes ir pavojus“, – aiškino valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Mykolas Majauskas priimtąjį Draudimo įstatymą pavadino „pakankamai gerai subalansuotu, numatančiu brokerių savivaldos stiprinimą“.
Išvardijo pokyčius
„Įstatymu išplėstas reikalavimų dėl draudimo produktų platinimo taikymas visiems draudimo produktų pardavėjams, įskaitant papildomos draudimo veiklos tarpininkus. Atsižvelgiant į rinkoje veikiančius draudimo produktų platinimo veiklos modelius išskirtos draudimo produktų platintojų kategorijos, palengvintos draudimo brokerių įmonės įėjimo į rinką ir veikimo sąlygos. Draudimo brokerių rūmams pavestas brokerių atestavimo vykdymas. Kiek susiję su tam tikrais gyvybės draudimo produktais, įstatyme nustatyti aiškesni ir atsakingesni investavimo krypčių valdymo reikalavimai“, – Seimo pranešime spaudai išvardijamos priimtojo teisės akto naujovės.
Be to, anot pranešimo, „nustatomas draudimas reklamuoti ar pristatyti paslaugas kaip nepriklausomas, jeigu jos iš tikro tokios nėra, tai kai atlygis bus gaunamas iš trečiųjų asmenų, o ne draudėjo“, „draudimo brokerių įmonėms numatyta galimybė teikti ir kitas finansines paslaugas, kad vartotojai gautų visapusiškas konsultacijas finansinių ir draudimo paslaugų srityje“.
Didesnės teisės specializuotiems Rūmams
„Naujoje redakcijoje nustatomas proporcingų kvalifikacinių reikalavimų nustatymas. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti draudimo brokerio veiklą, turės gauti draudimo brokerio licenciją, būti įtraukti į draudimo brokerių sąrašus, išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Egzaminavimas pavestas Draudimo brokerių rūmams, t. y. įstatymu profesiniu pagrindu įtvirtintai organizacijai“, – rašoma pranešime spaudai.
„Investicinio gyvybės draudimo reglamentavime įtvirtintas reikalavimas atskleisti visus komisinius mokesčius absoliučia suma, o nutraukiant sutartį, sukauptas kapitalas galės būti mažinamas iki 2% sukaupto kapitalo vertės, bet ne daugiau nei 50 Eur, t. y. sutarties sudarymo išlaidoms padengti“, – priduriama jame.
Seimo priimtasis naujasis Draudimo įstatymas perduodamas prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašyti ir oficialiai paskelbti.
Turi pastabų
Smulkiųjų draudimo brokerių atstovai pripažįsta, kad iš pernai pateikto projekto buvo pašalinta nemažai nuostatų, kėlusių jiems tam tikrų abejonių ir nerimo. Tačiau kai kas liko.
„Esminis dalykas, kad įstatyme, deja, liko Draudimo brokerių rūmų smarkiai išplestos teisės tvarkyti šią sistemą, taip pat ir privaloma brokerių narystė šiuose Rūmuose. Tai gali prieštarauti Konstitucijai“, – įsitikinusi Ana Sabaliauskienė, Nacionalinės draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentė, ketvirtadienį trumpai pakomentavusi Seimo priimtąjį įstatymą.
Anot jos, Draudimo brokerių rūmuose visas vadovaujančias pozicijas užima stambiųjų draudėjų atstovai, kas gali nulemti, kad smulkieji „bus skriaudžiami arba į jų interesų gynybą nebus tinkamai atsižvelgta“.
Asociacijos prezidentė viliasi, kad valstybės vadovė atsižvelgs į šias pastabas, kai spręs, ar pasirašinėti naująjį Draudimo įstatymą.
