Duomenų inspektorius: mūsų inspekcija netaps milžiniškų baudų vėzdu

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gegužės 25 d. įsigaliojantis ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kelia nerimą tūkstančiams duomenų tvarkytojų Lietuvoje – bankams, draudimo bendrovėms, kitoms įmonėms. Labiausiai baiminamasi milijonus siekiančių baudų už šio gana migloto dokumento reikalavimų pažeidimus. Bet Raimondas Andrijauskas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius, interviu VŽ tikino, kad bausti pažeidėjų neskubės. Žinoma, jeigu jie nebus piktybiški.

Pradėkim nuo pradžių – kas tas BDAR ir kodėl jis atsirado?

Pirmoji europietiška duomenų apsaugos direktyva atsirado dar 1991 m., tada 2007-aisiais Lisabonos sutartimi buvo įtvirtinta Europos žmogaus teisių chartija, kurioje buvo numatyta ir asmens duomenų apsauga. 2012 m. ES valstybės sutarė, kad galiojanti asmens duomenų apsauga visose šalyse yra nevienoda, fragmentuota, todėl neatitinka chartijos nuostatų. Atsižvelgiant į tai ir buvo sutarta suformuluoti naują, bendrą visoms ES valstybėms privalomą, suprantamą ir vienodai taikomą tvarką šioje srityje, t. y. priimti atitinkamą reglamentą. Derybos užtruko ketverius metus ir 2016-aisiais BDAR buvo patvirtintas, suderinta, kad jis įsigalios nuo 2018 m. gegužės 25 d.