Eligijus Masiulis: aš grąžinau Raimondui Kurlianskiui paskolą

FOTOGALERIJA Eligijaus Masiulio spaudos konferencija (16 nuotr.)

„Tikėjausi, kad įtarimai man bus panaikinti, nors suprantu, kodėl tokiam sprendimui reikia drąsos“, – kalbėjo p. Masiulis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis teigė, kad „nuoširdžiai atsakė į teisėsaugos užduotus klausimus“, nekomentavo proceso žiniasklaidai, nekūrė sąmokslo teorijų ir „net nesirgo“.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas kartojo 2016 m. rudenį išsakytą poziciją, kad pinigai, kuriuos jam perdavė buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, yra paskola, kurią jis ėmė investicijoms į NT.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, p. Masiulis teigė, kad pernai grąžino paskolą savo ir taip pat pasiskolintomis lėšomis. Tiesa, ne iš pinigų, kurie šiuo metu laikomi teisėsaugos institucijose.

Tuo pačiu jis pripažino savo „klaidą“, kad susitarimas nebuvo forminamas notarine tvarka. Tačiau, anot p. Masiulio, prokurorai „skandalingai bandė nuslėpti“ faktą, kad tiek automobilyje, tiek jo bute buvo rašytinis paskolos susitarimas, kurio teisėsaugos institucijos nepaėmė ir nenorėjo traukti į bylos medžiagą.

Ponas Masiulis neigė kaltinimus dėl neteisėto praturtėjimo.

„Prokurorai tikrai nenustatė, kad bute rastų lėšų kilmė yra neteisėta. Priešingai, patikrinimo duomenys rodo, kad laikomos lėšos buvo turimos teisėtai, tačiau vėlgi kaltinimuose šitas kaltinimas išlieka“, – sakė jis.

Buvęs politikas taip pat nesutiko su prokuratūros nurodytais sprendimais, dėl kurių, teigiama, p. Masiuliui duoti pinigai.

„Tos visos priežastys, kurios yra nurodytos kaltinimuose, dėl ko aš neva gavau kyšį, noriu pasakyti iš karto, nei viena tema, nei viena paminėta aplinkybė – ji taip ir nesirealizavo, t. y., jokios naudos nebuvo“, – teigė p. Masiulis.

Pasak jo, kaltinimuose nėra logikos, nes pinigai duoti po to, kai bene visi paminėti sprendimai jau buvo nepatvirtinti.

„Nesu nei vienos kaltinimuose paminėtos iniciatyvos autorius, nesu nei vienos iniciatyvos organizatorius, visi pasiūlymai yra atėję iš Vyriausybės arba inicijuoti kitų politikų“, – sakė buvęs politikas.

Anot p. Masiulio, jo paties pozicija ir balsavimai dėl atsiskaitymų grynaisiais ir greitųjų kreditų pataisos yra paremti jo, kaip liberalo, pozicija. Dėl kelio Vilnius-Utena, pasak p. Masiulio, „yra visiškai susipainiota“.

Jo teigimu, liberalų frakcija nepalaikė šio projekto ir teikė pataisas sumažinti valstybės finansiniams įsipareigojimams.

„Mes čia kalbame tik apie pačią pradinę stadiją, Seimas balsavo tik dėl to, ar leisti Vyriausybei organizuoti šitą konkursą“, – pridėjo jis.

Kalbant apie nematerialinę naudą, kuri pasireiškė eterio laiku „MG Baltic“ valdomose žiniasklaidos priemonėse, anot p. Masiulio, visų partijų pirmininkai yra kviečiami į laidas, kur dėsto savo planus.

8 kaltinamieji

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šiandien Vilniaus apygardos teismui perdavė vieną stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų. Tai padaryta atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, kaltinamiesiems įteikus kaltinamuosius aktus.

Vakar VŽ skelbė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis p. Masiuliui perdavė 106.000 Eur kyšį grynais „už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą“.

Šie sprendimai susiję su Vartojimo kredito įstatymo projektu, Seimo nutarimu dėl 169,3 mln. Eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, pasiūlymu dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ išėmimu iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės ir išimtine padėtimi ir palankumu „ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, p. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai“, skelbė prokuratūra.

Kaip nurodyta kaltinimuose, p. Kurlianskis kyšį p. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma. Esą p. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta p. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla. Taip pat p. Masiulio prašymu, p. Kurliaskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti p. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Už visa tai p. Masiuliui pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, taip pat dėl neteisėto praturtėjimo. Kratos pas p. Masiulį metu buvo rasta ir paimta  242.410 Eur, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1.600 JAV dolerių. Kaltinime nurodyta, kad p. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106.200 Eur iš p. Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę pinigai buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Iš viso 108 tomų byloje yra 8 kaltinamieji – koncernas „MG Baltic“, Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir dar 5 fiziniai asmenys:

Raimondas Kurlianskis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas;
Eligijus Masiulis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Seimo narys;
Vytautas Gapšys, anksčiau vadovavęs Darbo partijai;
Šarūnas Gustainis, buvęs Liberalų sąjūdžio valdybos ir Seimo narys;
Gintaras Steponavičius, buvęs Liberalų sąjūdžio narys ir dabartinis Seimo narys.

Kaip antradienį teigė Ramūnas Lukošius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas, ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. Atliekant tyrimą buvo atlikta keliasdešimt garso įrašymo, rašysenos, pirštų antspaudų, informacinių technologijų, ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surengta daugiau kaip 200 apklausų, kuriose apklausta daugiau kaip 150 asmenų, iš kurių virš 50 – šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių. 

Rašyti komentarą