Vyriausybės reformos: švietime mažins regionų atskirtį, sveikatos sistemoje – dėmesys šeimos gydytojams
Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas reformas, pradėjo nuo švietimo klausimo. Anot jo, šioje srityje įgyvendinus tai, kas numatyta, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir miestų turėtų sumažėti 50%.
Teigiama, kad kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį šiandien prireiktų daugiau nei dvejų papildomų mokslo metų. Be to, mokiniai jaučiasi vieniši, patiria patyčias, o sistema neatitinka darbo rinkos poreikių.
Tęsinys – po grafikais[infogram id="f330b588-fb6c-45d0-837f-0ddc94b1b293" prefix="ohc" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Švietimas"]
[infogram id="4d398870-f127-4349-bf4f-e2bf3931c3ed" prefix="YJ7" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Sveikata"]
„Turime strategiškai išvystytą ir kiekybiškai plačią, bet nepakankamai dinamišką, išbalansuotą, kokybiškai atsiliekančią sistemą“, – teigė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė.
Vertins ne tik testus
Kitąmet žadama didinti papildomą valstybės dėmesį 150 silpnų mokyklų, suteikiant pagalbą, kad jos pagerintų savo mokymo rezultatus.
Skelbiama, kad kitąmet bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai – mokomieji dalykai bus labiau integruoti ir labiau atitiks šiuolaikinę technologinę aplinką, bendrasis ugdymas bus pritaikytas kiekvieno vaiko individualiems poreikiams.
Planuojama keisti mokinių vertinimo sistemą – bus vertinami ne tik testų rezultatai, bet ir vykdomas visapusiškas asmenybės įvertinimas.
Vyriausybė ketina kitąmet 62% mokyklų aprūpinti laboratorine įranga (šiuo metu tokių yra 11%), kurta regioninius laboratorijų kompleksus.
VŽ jau rašė apie numatytą mokytojų atlyginimų reformą, pagal kurią šalyje kuriama 28.000 pilnų mokytojų etatų. 2019-aisiais vieno etato atlyginimas turėtų pasiekti 1.000 Eur ribą. Savo ruožtu dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus ketinama didinti 16% arba 165 Eur.
Valstybė padidins nemokamų bakalauro studijų vietų skaičių 3.000 arba 6,4%. Planuojama koncentruotis ties programomis, kurios didintų šalies ūkio inovatyvumą.
Vyriausybės planuose – ir neformaliojo švietimo plėtra, kuri turėtų apimti apie 26.000 papildomų mokinių (iš viso – 120.000). Iš viso reformos švietimo srityje kitąmet su ES fondų paramos lėšomis turėtų siekti 169 mln. Eur.
Atlyginimus medikams žada didinti penktadaliu
Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, teigė, kad numatomų reformų esminės dalys yra sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas ir eilių mažinimas.
„Šeimos gydytojas turėtų spręsti apie 80% visų sveikatos problemų, tam kad jis būtų įgalus tą padaryti, turime planuoti specialistų skaičius, mažinti administracinę naštą, apribojimus, kad galėtų daugiau spręsti pats gydytojas“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, šeimos gydytojai nevykdys jiems nebūdingų paslaugų, tokių kaip nedarbingumo skyrimas.
Sveikatos sistemoje taip pat žadama investuoti į šeimos gydytojų skaičiaus auginimą, o tai leistų sumažinti laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki 7 dienų. Tuo metu specializuotų paslaugų laukimas, vystant telemediciną bei tobulinant pacientų registravimo tvarką, turėtų sutrumpėti nuo 40 ir 30 dienų.
Atlyginimus medikams nuo šių metų pirmojo pusmečio žadama didinti penktadaliu, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems.
„Tikrai mūsų netenkina nei paslaugų kokybė, esame pagal mirtingumą viena iš lyderiaujančių valstybių, apie gyvenimo trukmę aš apskritai nekalbu”, – kalbėjo p. Skvernelis.
Vyriausybė žada mažinti pacientų išlaidas vaistams, nuosekliai mažinant išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalį nuo visų išlaidų.
Taip pat užsibrėžtas tikslas trečdaliu sumažinti savižudybių skaičių.
Tikimasi pagerinus sveikatos apsaugos paslaugas kasmet išsaugoti 350 gyvybių, o vidutinę sveiko gyvenimo trukmė pailginti 10 mėnesių. Iš viso investicijos į reformas šioje srityje kitąmet turėtų sudaryti 126 mln. Eur.
