Viduriniosios klasės apynasris Lietuvoje – žemos pajamos

Publikuota: 2018-04-11
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir banko ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir banko ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

35% šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau vertinant gyventojų pajamas, šiam visuomenės sluoksniui save priskirti gali vos 14% lietuvių.

Priklausymas viduriniajai klasei yra subjektyvus rodiklis, kurį įvertina patys gyventojai. Šis tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje šiai klasei save priskirtų žmonės, kurie per mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna nuo 1.069 Eur iki 1.980 Eur pajamų.

Apklaustų lietuvių manymu, priklausymas viduriniajai klasei taip pat reiškia gyvenimą savame būste, nuosavą automobilį, 3-6 mėnesių pajamoms prilygstančias santaupas, galimybę įpirkti mokamas sveikatos bei švietimo paslaugas, bent kartą per metus atostogauti užsienyje. Skaičiuojant šeimos pajamas, po būtinųjų išlaidų keturių asmenų šeimai turėtų likti 784 Eur.

Silpnoji vieta - pajamos

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad pagal tokį apibrėžimą, vertinant pajamas, viduriniosios klasės atstovų šalyje tėra 14% dirbančiųjų bei dešimtadalis gaunančių bet kokias pajamas. Tačiau vertinant kitus rodiklius – turtą bei gyvenimo būdą – viduriniajai klasei galima priskirti per 35-40% šalies gyventojų.

„Viduriniajai klasei gali priklausyti ir žmogus su mažesnėmis pajamomis, jeigu jis turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, jam nereikia išlaikyti kitų žmonių“, - sako p. Mačiulis.

„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai viduriniajai klasei Lietuvoje save priskiria išsilavinę, jauni (18-25 m.) ar vidutinio amžiaus (46-55 m.) šalies gyventojai. Dažniau šiai klasei save linkę priskirti vyrai (37%). Tuo metu žemesnei viduriniajai klasei save priskiria 42% gyventojų.

Statistika rodo, kad 36% lietuvių aktyviai sportuoja bent po 2,5 valandos per savaitę – šis skaičius kitose šalyse artimai susijęs su viduriniosios klasės dalimi visuomenėje. Be to,  42,5% teigia, kad per metus 1-3 kartus lankėsi kultūros renginyje – teatre, koncerte, operoje. Šioje srityje lietuviai yra tarp lyderių ES.

Pernai 32% lietuvių atostogavo užsienyje, o per dešimtmetį šis rodiklis beveik padvigubėjo. Be to, „Swedbank“ duomenys rodo, kad 29% lietuviai turi indėlių ir kito likvidaus finansinio turto, viršijančio 2.000 Eur.

65% suaugusiųjų šalyje turi nuosavą automobilį, tiesa, jų parkas šalyje yra vienas iš seniausių Europoje. Atmetus senesnius nei dešimties metų automobilius, lieka 39% suaugusių gyventojų. Be to, net 90% lietuvių gyvena nuosavame būste, o vidutiniškai gyventojui tenka 1,5 kambario.

Šie rodikliai, anot p. Mačiulio, taip pat rodo, kad viduriniosios klasės atstovų šalyje yra apie trečdalis.

Lietuviai yra įsitikinę, kad išskirtinis viduriniosios klasės bruožas taip pat yra skolų neturėjimas. Pajamų ir skolos santykis Lietuvoje siekia 35,6%, jis yra vienas iš mažiausių Europoje.

Tačiau pajamų rodiklis yra silpnoji vieta – daugiau nei 1.069 Eur uždirbančių asmenų šalyje tėra 14%, o 2010-aisiais šis rodiklis siekė vos 5%.

Pono Mačiulio teigimu, receptus, kaip galima auginti viduriniąją klasę, atrasti sunku. Vienas iš galimų sprendimų yra mokesčių darbo jėgai mažinimas, tačiau, pasak ekonomisto, nereikia iliuzijų, kad tai pakeis padėti iš esmės. Todėl reikia susitelkti ties kokybiška švietimo sistema, investicijomis į regionus, vykdyti veiksmingas darbuotojų perkvalifikavimo programas.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pažymi, kad vidurinioji klasė šalyje turi potencialo augti, kadangi į darbo rinką įeina jauna, išsilavinusi karta.

Stabilumo garantas

Praeityje buvo atliktas ne vienas tyrimas apie Lietuvos viduriniąją klasę. 1999-aisiais Kauno technologijos universiteto sociologai, vertinę namų ūkių padėtį, nustatė, kad sudėjus aukštesniąją, vidurinę ir žemesniąją vidurinę klasę, gautume apie 40% šalies gyventojų.

2001-aisiais sociologai Gina Marija Pajuodienė ir Algis Šileika padarė išvadą, kad šiai klasei priklauso vos penktadalis lietuvių, tačiau maždaug pusė gyventojų turi potencialo ja tapti. Vėlesni tyrimai parodė, kad šiai klasei galima priskirti apie 30% gyventojų.

Savo ruožtu vykdant apklausas paprastai viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų būna daugiau. Prieš penkerius metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakyta apklausa atskleidė, kad 62% šalies gyventojų priskiria save prie viduriniosios klasės.

Vidurinioji klasė paprastai yra siejama ir su politiniu stabilumu, kadangi šie žmonės jaučiasi saugūs ir nenori radikalių permainų. Todėl politologai dažnai į šį skaičių atsižvelgia, vertindami rinkimų rezultatus.

Išsivysčiusiose šalyse save viduriniajai klasei paprastai priskiria maždaug 60-70% gyventojų.

Tačiau Vakarų šalyse pastaraisiais metais dažnai kalbama apie pavojų viduriniajai klasei, kurį sukelia staigūs ekonominiai pokyčiai. Pavyzdžiui, apie tai dar 2015-aisiais kalbėjo tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama. Manoma, kad ši tendencija buvo viena iš pagrindinių Donaldo Trumpo, dabartinio Amerikos vadovo, sėkmės priežasčių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
T. May ministrų kabinete – atsistatydinimų vajus 15

Iš Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybės po vakar dienos ministrų kabineto sprendimo paremti JK ir...

Eurostatas: eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse 2

Trijų Baltijos šalių eksportas per devynis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas.

Spalį Lietuvoje perspėta apie 360 darbuotojų grupinius atleidimus

Užimtumo tarnyba spalio mėnesį gavo 11 pranešimų apie 360 darbuotojų grupinius atleidimus. Pernai spalį...

Vadyba
15:15
Prognozė: iki metų pabaigos bankrotas gali būti pradėtas 2.000 įmonių 4

Per pirmus devynis šių metų mėnesius bankroto procedūros pradėtos 1.623 Lietuvos įmonėms, beveik trečdaliu...

EP pirmininkas apie „Brexit“ susitarimą: tai tik pirmasis žingsnis

„Brexit“ procese svarbiausia yra užtikrinti mūsų piliečių teises, taip pat išsaugoti trapią taiką Šiaurės...

Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 8

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Nuspręsta atverti „Infostatybos“ duomenis 3

Nuo 2019 m. visuomenei bus atverta daugiau duomenų apie planuojamas ar jau vykstančias statybas.

ESET: Lietuvoje plinta agresyvus virusas, vagiantis e. bankininkystės duomenis 2

Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Šis virusas nuo...

Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 1

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Ieško, kas vadovaus valstybės IT ištekliams 4

Ūkio ministerija paskelbė konkursą Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pareigoms...

Vadyba
10:27
Kitąmet į ES šalis skambinsime pigiau

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino atnaujintas telekomunikacijų taisykles, pagal kurias...

Žingsnis pirmyn – T. May gavo vyriausybės pritarimą „Brexit“ susitarimui 34

Trečiadienį 14 val. vietos laiku (16 val. Lietuvos) Theresa May, JK premjerė, surengė specialių ministrų...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl GPM 1

Seimo biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio...

Finansai
2018.11.14
Vyriausybė nepritarė VRM siūlymui ir neskyrė papeikimo PAGD vadovui 3

Trečiadienį Vyriausybė dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo – nedeklaruotos individualios veiklos –...

Verslo aplinka
2018.11.14
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Vokietijos ekonomika susitraukė – pirmą kartą nuo 2015 m. 8

Didžiausia euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, susitraukė 0,2%.

Rinkos
2018.11.14
Teismas atvertė V. Titovo apkaltos bylą 7

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pradėjo nagrinėti Klaipėdos savivaldybės...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau