Viduriniosios klasės apynasris Lietuvoje – žemos pajamos

Publikuota: 2018-04-11
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir banko ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir banko ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

35% šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau vertinant gyventojų pajamas, šiam visuomenės sluoksniui save priskirti gali vos 14% lietuvių.

Priklausymas viduriniajai klasei yra subjektyvus rodiklis, kurį įvertina patys gyventojai. Šis tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje šiai klasei save priskirtų žmonės, kurie per mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna nuo 1.069 Eur iki 1.980 Eur pajamų.

Apklaustų lietuvių manymu, priklausymas viduriniajai klasei taip pat reiškia gyvenimą savame būste, nuosavą automobilį, 3-6 mėnesių pajamoms prilygstančias santaupas, galimybę įpirkti mokamas sveikatos bei švietimo paslaugas, bent kartą per metus atostogauti užsienyje. Skaičiuojant šeimos pajamas, po būtinųjų išlaidų keturių asmenų šeimai turėtų likti 784 Eur.

Silpnoji vieta - pajamos

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad pagal tokį apibrėžimą, vertinant pajamas, viduriniosios klasės atstovų šalyje tėra 14% dirbančiųjų bei dešimtadalis gaunančių bet kokias pajamas. Tačiau vertinant kitus rodiklius – turtą bei gyvenimo būdą – viduriniajai klasei galima priskirti per 35-40% šalies gyventojų.

„Viduriniajai klasei gali priklausyti ir žmogus su mažesnėmis pajamomis, jeigu jis turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, jam nereikia išlaikyti kitų žmonių“, - sako p. Mačiulis.

„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai viduriniajai klasei Lietuvoje save priskiria išsilavinę, jauni (18-25 m.) ar vidutinio amžiaus (46-55 m.) šalies gyventojai. Dažniau šiai klasei save linkę priskirti vyrai (37%). Tuo metu žemesnei viduriniajai klasei save priskiria 42% gyventojų.

Statistika rodo, kad 36% lietuvių aktyviai sportuoja bent po 2,5 valandos per savaitę – šis skaičius kitose šalyse artimai susijęs su viduriniosios klasės dalimi visuomenėje. Be to,  42,5% teigia, kad per metus 1-3 kartus lankėsi kultūros renginyje – teatre, koncerte, operoje. Šioje srityje lietuviai yra tarp lyderių ES.

Pernai 32% lietuvių atostogavo užsienyje, o per dešimtmetį šis rodiklis beveik padvigubėjo. Be to, „Swedbank“ duomenys rodo, kad 29% lietuviai turi indėlių ir kito likvidaus finansinio turto, viršijančio 2.000 Eur.

65% suaugusiųjų šalyje turi nuosavą automobilį, tiesa, jų parkas šalyje yra vienas iš seniausių Europoje. Atmetus senesnius nei dešimties metų automobilius, lieka 39% suaugusių gyventojų. Be to, net 90% lietuvių gyvena nuosavame būste, o vidutiniškai gyventojui tenka 1,5 kambario.

Šie rodikliai, anot p. Mačiulio, taip pat rodo, kad viduriniosios klasės atstovų šalyje yra apie trečdalis.

Lietuviai yra įsitikinę, kad išskirtinis viduriniosios klasės bruožas taip pat yra skolų neturėjimas. Pajamų ir skolos santykis Lietuvoje siekia 35,6%, jis yra vienas iš mažiausių Europoje.

Tačiau pajamų rodiklis yra silpnoji vieta – daugiau nei 1.069 Eur uždirbančių asmenų šalyje tėra 14%, o 2010-aisiais šis rodiklis siekė vos 5%.

Pono Mačiulio teigimu, receptus, kaip galima auginti viduriniąją klasę, atrasti sunku. Vienas iš galimų sprendimų yra mokesčių darbo jėgai mažinimas, tačiau, pasak ekonomisto, nereikia iliuzijų, kad tai pakeis padėti iš esmės. Todėl reikia susitelkti ties kokybiška švietimo sistema, investicijomis į regionus, vykdyti veiksmingas darbuotojų perkvalifikavimo programas.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pažymi, kad vidurinioji klasė šalyje turi potencialo augti, kadangi į darbo rinką įeina jauna, išsilavinusi karta.

Stabilumo garantas

Praeityje buvo atliktas ne vienas tyrimas apie Lietuvos viduriniąją klasę. 1999-aisiais Kauno technologijos universiteto sociologai, vertinę namų ūkių padėtį, nustatė, kad sudėjus aukštesniąją, vidurinę ir žemesniąją vidurinę klasę, gautume apie 40% šalies gyventojų.

2001-aisiais sociologai Gina Marija Pajuodienė ir Algis Šileika padarė išvadą, kad šiai klasei priklauso vos penktadalis lietuvių, tačiau maždaug pusė gyventojų turi potencialo ja tapti. Vėlesni tyrimai parodė, kad šiai klasei galima priskirti apie 30% gyventojų.

Savo ruožtu vykdant apklausas paprastai viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų būna daugiau. Prieš penkerius metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakyta apklausa atskleidė, kad 62% šalies gyventojų priskiria save prie viduriniosios klasės.

Vidurinioji klasė paprastai yra siejama ir su politiniu stabilumu, kadangi šie žmonės jaučiasi saugūs ir nenori radikalių permainų. Todėl politologai dažnai į šį skaičių atsižvelgia, vertindami rinkimų rezultatus.

Išsivysčiusiose šalyse save viduriniajai klasei paprastai priskiria maždaug 60-70% gyventojų.

Tačiau Vakarų šalyse pastaraisiais metais dažnai kalbama apie pavojų viduriniajai klasei, kurį sukelia staigūs ekonominiai pokyčiai. Pavyzdžiui, apie tai dar 2015-aisiais kalbėjo tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama. Manoma, kad ši tendencija buvo viena iš pagrindinių Donaldo Trumpo, dabartinio Amerikos vadovo, sėkmės priežasčių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Opozicija parengė interpeliaciją Broniui Markauskui 2

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko laukia išbandymas opozicijos inicijuojama interpeliacija.

Belskite, bet atidaryta nebus

Laukiant po gero mėnesio įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), kyla savotiška...

E. parašo rinką purto ginčai ir neskaidrūs pirkimai Premium

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimas panaikinti Skaitmeninio sertifikavimo centro (SSC) kvalifikuoto...

Armėnijos valdžios olimpe – uolus Putino mokinys Premium

Prorusiškai nusiteikęs buvęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, panašu, sėkmingai mokosi iš savo...

Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė nušalinta nuo pareigų 

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams nuo pareigų nušalino...

Verslo aplinka
2018.04.19
Stoltenbergas: NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės...

Verslo aplinka
2018.04.19
„Rusal“ nacionalizavimas – vienas iš Kremliaus svarstomų scenarijų

Laikinas Rusijos aliuminio gamintojos „Rusal“ nacionalizavimas – viena iš galimybių, svarstomų kontekste,...

Verslo aplinka
2018.04.19
Politologas: konfliktuodamas su prezidente, premjeras mėgina sutelkti rinkėjus 2

Premjeras Saulius Skvernelis konfliktuodamas su prezidente Dalia Grybauskaite gali siekti sutelkti savo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Rusija skundžia JAV PPO

Rusija ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl JAV sprendimo įvesti muitus plienui...

Verslo aplinka
2018.04.19
Prezidentė atmetė kandidatą į teisingumo ministrus, premjeras pasipiktino 32

Premjero pateiktas kandidatas Giedrius Danėlius nebus skiriamas teisingumo ministru, pasak prezidentūros...

Verslo aplinka
2018.04.19
Valentinas Bukauskas paliko Socialdemokratų darbo partijos frakciją Seime

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Darbo partijos vicepirmininkas Valentinas Bukauskas paliko valdančiąją...

Verslo aplinka
2018.04.19
Į Lietuvą birželį atvyks Dalai Lama

Į Lietuvą birželio mėnesį atvyks Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Verslo aplinka
2018.04.19
TVF: pasaulio skola – didžiausia istorijoje Premium 4

Bendri viso pasaulio įsiskolinimai pasiekė istorines aukštumas ir 2016 m. siekė 164 trln. USD, skelbia...

Verslo aplinka
2018.04.19
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
Didės žvalgybos pareigūnų atlyginimai 1

Seimas priėmė Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas,...

Verslo aplinka
2018.04.19
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
2018.04.19
Kinijos ūkis viršijo lūkesčius Premium 1

Antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje Kinijos ūkis pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Statyba ir NT
2018.04.19
Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtoją   4

Po abejonių Lukiškių aikštės konkurso procedūrų teisėtumu, Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Vilniuje...

Verslo aplinka
2018.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau