Ekspertai vyriausybės metus vertina mažiau palankiai, akcentuoja nedarbo problemą
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausias ekonomistas, sako, kad vertinant techniškai didžioji dalis vyriausybės užsibrėžtų tikslų buvo įgyvendinti, tačiau kitas klausimas – ar priimti sprendimai šiuo metu yra prioritetiniai. Tuo metu švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, mokesčių ir kovos su šešėline ekonomika srityse nepavyko pasiekti ir to, kas buvo planuota.
„Bendra tendencija – politikai mėgsta nacionalizuoti ekonominio pakilimo vaisius ir internalizuoti ekonomines krizes. Krizės atveju sakoma, kad kalta aplinka, o ekonomikos pakilimą lėmė jų priimti sprendimai. Pavyzdžiui, atlyginimų augimas, minimali mėnesinė alga – tai vyksta, augant ekonomikai“, – VŽ sakė p. Mauricas.
Jis išskyrė nedarbo lygį, kuris Lietuvoje išlieka didesnis už ES vidurkį bei viršija tokių regiono valstybių kaip Estija, Čekija, Lenkija ar Slovakija rodiklius.
Su regiono tendencijomis ekonomistas sieja ir investicijų pritraukimą bei p. Skvernelio išskirtą verslo aplinkos gerinimą.
„Europa jau trečius metus iš eilės, kaip tikėtina, taps patraukliausiu regionu investicijoms, Centrinė Europa sulaukia vis daugiau dėmesio, todėl natūraliai investicijų srautas ateina į šį regioną, tai yra labiau pasaulinė tendenciją“, – teigia ekonomistas, pažymintis, kad vyriausybė šioje srityje gali nebent sutrukdyti, o dabartiniam ministrų kabinetui pavyko to išvengti.
Kalbėdamas apie vyriausybės pasiekimus, p. Mauricas išskiria atsispyrimą pagundai per daug išlaidauti, krašto apsaugos finansavimą, taip pat sprendimus dėl alkoholio bei vaistų. Didesnio politikų dėmesio jis pasigenda gerinant viešojo sektoriaus funkcionavimą, ypač švietimo, sveikatos apsaugos sistemos ir kovos su korupcija srityse.
Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, VŽ sakė, kad jo vyriausybės darbo vertinimas tikrai nebūtų toks optimistinis, kokį pateikė p. Skvernelis.
„Viskas vertintina palyginamoje perspektyvoje, jei Lietuvą pagal ekonominius ir socialinius rodiklius lygintume su aplinkinėmis šalimis, visų pirma su Estija, matytume, kad paveikslas nėra toks rožėmis klotas“, – teigia politologas.
Anot jo, galima atrasti nemažai teigiamų ženklų – BVP augimas, ypač sparčiai kylantis eksportas, kredito agentūrų vertinimai, tačiau akis bado akivaizdžiai per aukštas nedarbo lygis, siekiantis per 7%, taip pat santykinai žemi atlyginimai ir aukšta emigracija.
Profesoriaus manymu, premjeras metinėje ataskaitoje visiškai nekalbėjo apie infliaciją, nors tyrimai rodo, kad tai yra pagrindinė problema šalies gyventojams.
Pono Krupavičiaus teigimu, vyriausybės pasiekimai pastebimai skiriasi įvairiose srityse – sėkmingai buvo vykdomos reformos sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse, tačiau vyriausybės darbas švietimo sektoriuje, ypač aukštajame moksle vertintinas su minuso ženklu.
„2018-ųjų vyriausybės vertinimas didele dalimi bus nulemtas mokesčių reformos. Iki šiol čia turėjome prieštaringų signalų. Apskritai, Vyriausybė atėjo su aukštais reitingais, tačiau per gana trumpą laiką pasitikėjimas žymiai sumažėjo, tačiau politinė dauguma kontroliuoja situaciją ir turi svertus savo rankose pakeisti šią kryptį“, – prognozuoja VDU profesorius.
